- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- eA-2000-602/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00202-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondas) 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (6.5)1-7031 (toliau – ir Sprendimas Nr. (6.5)1-7031) ir įpareigoti VSDFV klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjui 3 metų terminą skundui pateikti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į VSDFV prašydamas atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą 3 metų terminą skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo mokėti sumažintą ištarnauto laiko pensiją paduoti. Su šiuo prašymu buvo pateikti įrodymai, jog pareiškėjas 2010–2015 metais dirbo specifinį darbą, t. y. dirbo orlaivių pilotu, jo darbas buvo ne vienoje valstybėje, jis gyveno ne Lietuvoje. VSDFV Sprendimu Nr. (6.5)1-7031 atsisakė atnaujinti terminą pareiškėjo skundui paduoti, motyvuodamas, kad pareiškėjo darbas galėjo tik nežymiai apsunkinti, bet ne objektyviai užkirsti kelią skundui paduoti. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutiko, mano, jog VSDFV labai siaurai ir formaliai vertino nurodytas aplinkybes dėl jo darbo specifikos, todėl priėmė ydingą sprendimą, prieštaraujantį viešojo administravimo subjekto veiklos objektyvumo, įstatymo viršenybės, gero viešojo administravimo principams.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pirmoji sumažinta ištarnauto laiko pensija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas), pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metais sausio mėnesį. Pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis pareiškėjas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Aurela“, taigi iki 2011 m. liepos 1 d. dirbo Lietuvoje. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 17 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą išduoti pažymą apie 2010–2011 metų negautos pensijos dalį, nurodydamas, kad pažyma reikalinga advokatų kontorai. Šią pažymą pareiškėjas asmeniškai atsiėmė 2013 m. birželio 17 d. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo galimybę atvykti į VSDFV Kauno skyrių, šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas turėjo galimybę anksčiau, t. y. nepraleisdamas 3 metų termino, kreiptis į VSDFV su skundu tiesiogiai pats arba per atstovą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama praktika, terminas skundui dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų mokėti pagal Laikinąjį įstatymą sumažintas pensijas paduoti skaičiuojamas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Teisės aktuose yra įtvirtintas pakankamai ilgas 3 metų terminas ginčui inicijuoti, kuris pareiškėjo atveju tęsėsi nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2013 metų sausio mėnesio. Pareiškėjas turėjo įrodyti, jog būtent dėl šiuo laikotarpiu susiklosčiusių svarbių aplinkybių jis objektyviai neturėjo galimybės apskųsti VSDFV Kauno skyriaus sprendimo mokėti jam sumažintą ištarnauto laiko pensiją. Pareiškėjas 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. liepos 1 d. dirbo Lietuvoje. Atsižvelgdama į tai, VSDFV padarė išvadą, kad aplinkybė, jog pareiškėjas dirbo specifinį darbą, negalėjo jam objektyviai užkirsti kelio pačiam ar per atstovą per 3 metų laikotarpį pateikti skundą (atsiųsti jį paštu ar pateikti elektroninių ryšių priemonėmis). Juo labiau, kad pareiškėjas minėtu laikotarpiu dirbo jam įprastą darbą, t. y. piloto darbą, kurį dirba nuo 1982 m. liepos 22 d., o, Gyventojų registro duomenimis, jis nuo 1989 metų sausio mėnesio iki šiol gyvena tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini) – taigi išvykimo iš Lietuvos ginčo laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo ir nėra deklaravęs. VSDFV taip pat pažymėjo, jog terminas praleistas itin ženkliai, pareiškėjas orlaivių pilotu dirbo tik iki 2015 m. lapkričio 7 d., o į VSDFV kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 22 d., t. y. praėjus daugiau kaip 10 mėnesių.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nustatė, jog VSDFV Kauno Santakos poskyris 1995 m. vasario 6 d. protokolu-teikimu Nr. 3382 pareiškėjui nuo 1994 m. gruodžio 22 d. skyrė 141,90 Lt dydžio ištarnauto laiko pensiją, mokamą kiekvieną mėnesį; pareiškėjas 2013 m. gegužės 17 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, nurodė, kad 2010–2011 metais jam buvo sumažinta pensija, prašė išduoti pažymą apie negautą pensijos dalį; VSDFV Kauno skyrius 2013 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (10.1)S-37496 pareiškėjui pateikė informaciją apie nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perskaičiuotas (sumažintas) pensijos sumas, pareiškėjas dokumentą 2013 m. birželio 17 d. atsiėmė asmeniškai; VSDFV 2016 m. rugsėjo 28 d. gautas pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. prašymas kompensuoti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą ištarnauto laiko pensijos dalį; VSDFV 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. (6.5)1-5847 pareiškėją informavo, kad jis yra praleidęs 3 metų terminą VSDFV Kauno skyriaus sprendimui dėl ištarnauto laiko pensijos sumažinimo apskųsti, pasiūlė pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad minėtą terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą; pareiškėjo atstovė advokatė Diana Višinskienė 2016 m. lapkričio 11 d. prašymu kreipėsi į VSDFV, nurodė, kad laikotarpiais nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. sausio 31 d., nuo 2011 m. vasario 22 d. iki 2011 m. kovo 31 d., nuo 2011 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. ir nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas dirbo aviakompanijose „SCAT“, „Pegasus Airlines“ bei „Corendon Airlines“, t. y. 2010–2015 metais dirbo specifinį orlaivio piloto darbą ne vienoje šalyje ir gyveno ne Lietuvoje, todėl objektyviai negalėjo laiku apskųsti sprendimo dėl pensijos sumažinimo, prašė atnaujinti šio sprendimo apskundimo terminą; VSDFV 2016 m. gruodžio 13 d. Sprendimu Nr. (6.5)1-7031 nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. dirbo Lietuvoje bei konstatavo, kad pareiškėjo darbas galėjo nežymiai apsunkinti skundo padavimą, tačiau negalėjo objektyviai užkirsti kelio jam pačiam ar per atstovą po pirmos sumažintos ištarnauto laiko pensijos gavimo per pakankamai ilgą 3 metų laikotarpį pateikti skundą, juo labiau, kad orlaivio piloto darbas pareiškėjui yra įprastas, jis jį dirba nuo 1989 metų, o terminą skundui paduoti praleido ženkliai – daugiau nei 3 metus; atsižvelgdama į tai, VSDFV atsisakė atnaujinti terminą pareiškėjo skundui paduoti ir pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. skundo nenagrinėjo.
9. Teismas akcentavo, kad ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl faktinių aplinkybių vertinimo, t. y. dėl to, ar VSDFV pagrįstai, įvertinusi pareiškėjo nurodytas skundo dėl sumažintos pensijos mokėjimo padavimo termino praleidimo aplinkybes, konstatavo, jog šios aplinkybės objektyviai negalėjo užkirsti kelio įstatymų nustatytais terminais kreiptis dėl savo teisių gynybos, ir atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti.
10. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) (2009-12-22 įstatymo Nr. XI-637 redakcija) 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) (2009-12-08 įstatymo Nr. XI-528 redakcija) 45 straipsnio 1 dalimi ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014; 2015 m. sausio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-31-822/2015).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie jo teises galbūt pažeidžiantį VSDFV teritorinio skyriaus veikimą, dėl kurio jam buvo sumažinta ištarnauto laiko pensija, laikė ta teisiškai reikšminga aplinkybe, iš kurios pareiškėjas gavo (turėjo gauti) informaciją apie jam skiriamos pensijos dydį. Nagrinėjamu atveju apie tai pareiškėjas sužinojo VSDFV Kauno skyriui išmokėjus jam pirmą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą ištarnauto laiko pensiją, t. y. 2010 metų sausio mėnesį. Būtent nuo šio momento turėjo būti pradėtas skaičiuoti VSDFV Kauno skyriaus veiksmų apskundimo VSDFV terminas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje, kuris baigėsi 2013 metų sausio mėnesį. Teismas pažymėjo, jog dėl šios aplinkybės ginčo byloje nebuvo.
Šalies argumentai
12. Dėl pareiškėjo teiginių, kad dėl savo darbo pobūdžio jis šiuo laikotarpiu objektyviai neturėjo galimybės kreiptis į VSDFV su skundu dėl ištarnauto laiko pensijos sumažinimo, teismas nurodė, kad šie pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad prašymą atnaujinti praleistą skundo VSDFV padavimo terminą pareiškėjas iš esmės grindė vienintele aplinkybe, kad laikotarpiais nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. sausio 31 d., nuo 2011 m. vasario 22 d. iki 2011 m. kovo 31 d., nuo 2011 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. ir nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d. jis dirbo orlaivio pilotu ne Lietuvos aviakompanijose ir gyveno ne Lietuvoje. Nagrinėjamam ginčui išspręsti buvo reikšmingos tik tos aplinkybės, kurios egzistavo Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 metų termino eigos metu, t. y. nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2013 metų sausio mėnesio. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas duomenis apie savo darbą ne Lietuvos aviakompanijose pateikė tik nuo 2010 m. gruodžio 6 d. ir nei VSDFV, nei teismui nepateikė jokios informacijos apie savo darbovietę iki šios datos. Atsiliepimuose į pareiškėjo skundą VSDFV Kauno skyrius ir VSDFV nurodė, kad šiuo laikotarpiu (iki 2011 m. liepos 11 d.) pareiškėjas dirbo Lietuvos aviakompanijoje (UAB „Aurela“), to skunde teismui neneigė ir pareiškėjas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2013 metų sausio mėnesio gyveno ne Lietuvoje (pvz., nenurodė gyvenamosios vietos adresų, nepateikė būsto nuomos sutarčių ir (ar) kt.), o remiantis teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateikti aviakompanijų „SCAT“ ir „Pegasus Airlines“ patvirtinimai apie pareiškėjo darbą šiose kompanijose bei skrydžių valandas ginčo laikotarpiu savaime nepatvirtino, kad pareiškėjas visą laikotarpį nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2013 metų sausio mėnesio gyveno ne Lietuvoje, juo labiau, kad minėtuose patvirtinimuose nurodytų pareiškėjo skrydžių valandų kiekis apima tik dalį ginčo laikotarpio.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis dirbo orlaivių pilotu, bei pateikti tai patvirtinantys dokumentai savaime neįrodė fakto, kad laikotarpiu nuo 2010 metų sausio mėnesio iki 2013 metų sausio mėnesio jis objektyviai negalėjo pateikti skundo VSDFV dėl ištarnauto laiko pensijos sumažinimo. Teismas pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę nustatyta tvarka ir terminais kreiptis į VSDFV dėl neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo, patvirtino byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas, dirbdamas orlaivio pilotu aviakompanijoje „Pegasus Airlines“, 2013 m. gegužės 17 d. buvo atvykęs į VSDFV Kauno skyrių dėl pažymos apie neišmokėtą ištarnauto laiko pensijos dalį išdavimo, o 2013 m. birželio 17 d. šią pažymą pats atsiėmė.
14. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad į VSDFV dėl neišmokėtos ištarnauto laiko pensijos dalies kompensavimo pareiškėjas kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 22 d. skundu, t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams nuo Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino pasibaigimo. Tokie pareiškėjo veiksmai, ypač atsižvelgiant į ilgą Pensijų įstatyme nustatyto skundų pensijų klausimais pateikimo termino trukmę, neatitiko sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų, siejamų su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynybos. Pareiškėjo pasyvumas ir procesinis neveikimas tęsėsi nepagrįstai ilgą laiką, pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes, žinodamas, kad jam mokama sumažinta ištarnauto laiko pensija, daugiau nei 6 metus nuo pirmo sumažintos pensijos išmokėjimo nesikreipė į VSDFV. Pareiškėjo nurodytas termino kreiptis į VSDFV praleidimo priežastis nebuvo pagrindas vertinti kaip svarbias, nepriklausiusias nuo jo valios, nes bylos medžiaga suteikė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas terminą praleido dėl savo pasirinkto elgesio (subjektyvių priežasčių).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas konstatavo, kad VSDFV Sprendimu Nr. (6.5)1-7031 pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą bei nenagrinėjo jo 2016 m. rugsėjo 22 d. skundo.
III.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VSDFV 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (6.5)1-7031 ir įpareigoti VSDFV klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui pateikti. Apeliacinis skundas, kuriame yra pakartojami skunde išdėstyti reikalavimai, grindžiamas šiais papildomais argumentais:
17. Pareiškėjo VSDFV pateiktame prašyme nurodytos 3 metų termino praleidimo priežastys yra individualaus pobūdžio, objektyviai užkirtusios (apsunkinusios) pareiškėjui kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. VSDFV atmesdama prašymą pripažinti pareiškėjo praleistą 3 metų terminą skundui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, labai siaurai bei visiškai formaliai vertino nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo darbo specifikos, t. y. kad jis 2010–2015 metais nepertraukiamai dirbo orlaivio pilotu ir gyveno ne Lietuvoje. Dėl šios priežasties jis neturėjo galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, kas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kaip svarbi priežastis, dėl kurios gali būti atnaujinamas terminas skundui paduoti (pvz. 1999 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/1999). VSDFV nurodoma aplinkybė, jog pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, pareiškėjas 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. liepos 1 d. dirbo UAB „Aurela“, neduoda pagrindo teigti, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjas dirbo Lietuvoje, kadangi UAB „Aurela“ yra aviakompanija, užsiimanti keleivių pervežimu, oro transportu, aviacija, transporto paslaugomis, todėl visiškai natūralu, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas, kaip ir nurodyta minėtame priede Nr. 6, bei kituose nurodytuose prieduose, vykdė skrydžius, dėl ko buvo ne Lietuvoje. Visu nurodomu laikotarpiu (2010–2015 metais), kuomet pareiškėjas dirbo orlaivių pilotu, net ir susidarant trumpoms pertraukoms tarp darbų, turėjo būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip pareiškėjo persikėlimas į kitą darbo vietą, naujo gyvenamojo ploto paieškos ir pan. Teismų praktikoje laikomas pozicijos, jog iš esmės sąžiningai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti jo teises pažeidžiantį sprendimą, kadangi tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. O šiuo atveju VSDFV priėmė būtent tokį, ydingą, prieštaraujantį viešojo administravimo subjekto veiklos objektyvumo, įstatymo viršenybės (teisėtumo) principams, nesuderinamą su geru viešuoju administravimu bei Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, skundžiamą 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą.
Atsiliepimas
18. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame yra pakartojami atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai, grindžiamas šiais papildomais argumentais:
19. Atsakovas nurodė, jog dėl savo pažeistų teisių gynimo pareiškėjas kreipėsi praėjus daugiau nei trejiems metams po termino apskųsti Fondo valdybai VSDFV Kauno skyriaus sprendimą mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą ištarnauto laiko pensiją 2010–2011 metais pasibaigimo, nors pats į VSDFV Kauno skyrių buvo atvykęs 2013 m. gegužės 17 d. (parašė prašymą išduoti pažymą apie neišmokėtą ištarnauto laiko pensijos dalį) ir 2013 m. birželio 17 d. (asmeniškai pats atsiėmė minėtą pažymą). Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, kad jis visą laiką nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. sausio 31 d., nuo 2014 m. vasario 22 d. iki 2011 m. kovo 31 d., nuo 2011 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. balandžio 24 d., nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d. dirbdamas orlaivio pilotu ne Lietuvos aviakompanijose gyveno ne Lietuvoje ir dėl ko neturėjo galimybės pateikti skundą Fondo valdybai nepraleisdamas senaties termino.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame yra pakartojami atsiliepime į skundą išdėstyti argumentai, grindžiamas šiais papildomais argumentais:
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad kreipimuisi į VSDFV kvalifikuota teisinė pagalba pareiškėjui nebuvo reikalinga ir ja pareiškėjas nesinaudojo, nes 2016 m. rugsėjo 22 d. prašymus VSDFV parašė ir pasirašė pats pareiškėjas, o sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokate D. Višinskiene pareiškėjas sudarė tik 2016 m. spalio 31 d., t. y. po VSDFV 2016 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5847 priėmimo. Iš pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. prašymo VSDFV turinio akivaizdu, kad prašymui VSDFV surašyti nereikalingos specialios žinios ar kvalifikuota teisinės pagalba, nes šį pareiškėjo prašymą Fondo valdyba priėmė ir nagrinėjo. Todėl akivaizdu, jog tik paties pareiškėjo apsisprendimas nulėmė momentą kreiptis į VSDFV dėl 2010–2011 metais negautos ištarnauto laiko pensijos dalies išmokėjimo, t. y. pareiškėjas pats pasirinko tokį savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, ir toks pareiškėjo delsimas negali būti laikoma objektyvia priežastimi praleisto termino atnaujinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje inicijuotu administraciniu ginču iš esmės siekia, kad būtų panaikintas VSDFV Sprendimas Nr. (6.5)1-7031, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl sumažintos ištarnauto laiko pensijos mokėjimo paduoti bei atsisakyta šį skundą nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus, pripažinęs, kad VSDFV Sprendimu Nr. (6.5)1-7031 pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą bei nenagrinėjo jo 2016 m. rugsėjo 22 d. skundo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu termino praleidimo aplinkybių vertinimu.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VSDFV Kauno miesto skyrius 1995 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 3382 pareiškėjui nuo 1994 m. gruodžio 22 d. paskyrė ištarnauto laiko pensiją. Vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatomis laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta ištarnauto laiko pensija. Pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pirmoji sumažinta pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 17 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas, kad jam išduotų pažymą apie negautą pensijos dalį, kuri 2010–2011 metais jam buvo sumažinta; VSDFV Kauno skyrius 2013 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (10.1)S-37496 pareiškėjui pateikė informaciją apie nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. perskaičiuotas (sumažintas) pensijos sumas, pareiškėjas dokumentą 2013 m. birželio 17 d. atsiėmė asmeniškai; VSDFV 2016 m. rugsėjo 28 d. gautas pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. prašymas kompensuoti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą ištarnauto laiko pensijos dalį; VSDFV 2016 m. spalio 12 d. raštu Nr. (6.5)1-5847 pareiškėją informavo, kad jis yra praleidęs 3 metų terminą VSDFV Kauno skyriaus sprendimui dėl ištarnauto laiko pensijos sumažinimo apskųsti, pasiūlė pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad minėtą terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą; pareiškėjo atstovė advokatė Diana Višinskienė 2016 m. lapkričio 11 d. prašymu kreipėsi į VSDFV, nurodė, kad laikotarpiais nuo 2010 m. gruodžio 6 d. iki 2011 m. sausio 31 d., nuo 2011 m. vasario 22 d. iki 2011 m. kovo 31 d., nuo 2011 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. ir nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas dirbo aviakompanijose „SCAT“, „Pegasus Airlines“ bei „Corendon Airlines“, t. y. 2010–2015 metais dirbo specifinį orlaivio piloto darbą ne vienoje šalyje ir gyveno ne Lietuvoje, todėl objektyviai negalėjo laiku apskųsti sprendimo dėl pensijos sumažinimo, prašė atnaujinti šio sprendimo apskundimo terminą; VSDFV atsisakė atnaujinti terminą pareiškėjo skundui paduoti ir pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 22 d. skundo nenagrinėjo.
24. Minėtos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą (VSDFV) dėl sumažintos pensijos dalies kompensavimo, VSDFV šį pareiškėjo kreipimąsi vertino kaip skundą dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, kuriuo buvo pradėta mokėti sumažinta pensija pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo VSDFV paduotas skundas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo pateiktas praleidus teisės aktuose nustatytą 3 metų terminą, per kurį galima buvo pasinaudoti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teisės aktai įtvirtina galimybę viešojo administravimo subjektui, kuriam paduodamas skundas, išspręsti klausimą dėl termino, per kurį gali būti skundžiamas administracinis sprendimas, atnaujinimo.
25. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-637 redakcija) 37 straipsnyje nustatyta, kad: draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (1 dalis); skundai VSDFV nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą; jeigu skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, jis gali būti atnaujinamas VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu (2 dalis). Pensijų įstatymo (2009 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-528 redakcija) 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV.
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad viešojo administravimo subjektas teisės aktuose nustatyta tvarka teisingai išsprendė klausimą dėl termino, per kurį gali būti skundžiamas administracinis sprendimas, atnaujinimo ir pagrįstai šio pareiškėjo prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad viešojo administravimo subjekto sprendimas, kuriuo netenkintas prašymas atnaujinti terminą, per kurį gali būti skundžiamas administracinis sprendimas, yra teisėtas. Tiek VSDFV, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos priežastys neturėtų būti vertinamos, kaip svarbios ir objektyviai sutrukdžiusios pareiškėjui paduoti nustatytu terminu skundą viešojo administravimo subjektui.
27. Nagrinėjamoje byloje pagrįstai akcentuota, kad pareiškėjo darbas orlaivio pilotu ne Lietuvos aviakompanijose ir gyvenimas ne Lietuvoje (dalį laikotarpio, kaip matyti iš bylos dokumentų) nesudarė pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, kad dalį laikotarpio (per kurį, pareiškėjo tvirtinimu, negalima buvo paduoti skundo) pareiškėjas dirbo Lietuvos aviakompanijoje (UAB „Aurela“), pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio gyveno ne Lietuvoje (pvz., nenurodė gyvenamosios vietos adresų, nepateikė būsto nuomos sutarčių ir (ar) kt.), pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje pagrįstai akcentuota, kad nėra nustatytos jokios pateisinamos priežastys, dėl kurių pareiškėjas taip ilgai delsė ir nepasinaudojo savo teise apskųsti teisės aktuose nustatyta tvarka administracinio sprendimo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (paduoti skundą VSDFV). Pareiškėjas, sužinojęs apie savo teisių pažeidimą 2010 metais, gavęs rašytinius įrodymus apie savo teisių pažeidimą 2013 metais, į VSDFV kreipėsi tik 2016 metų rugsėjo mėnesį.
28. Pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad pareiškėjas neturėjo galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, kas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama svarbia priežastimi, dėl kurios gali būti atnaujinamas terminas skundui paduoti (pvz., 1999 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/1999). Minėtoje byloje pareiškėjo nurodyta taisyklė nėra suformuluota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/1999 suformuota praktika, kuria remiantis svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi laikomi faktai, kai teismas nesilaiko procesinių terminų (pvz. dėl procesinių sprendimų siuntimo šalims). Ši taisyklė gali būti laikoma reikšminga ir sprendžiant klausimą dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo apskundimo terminų atnaujinimo, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyti jokie procedūriniai pažeidimai (nei VSDFV, nei VSDFV teritorinio skyriaus), kurie galėjo turėti reikšmės faktui, kad pareiškėjas padavė skundą praleidęs teisės aktuose nustatytą terminą.
29. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.