Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovei L. M. dėl išmokų permokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovei L. M. išmokėtų motinystės ir vaiko priežiūros išmokų permokų priteisimo pareiškėjui VSDFV Kauno skyriui.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir VSD įstatymas), Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-25 nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai).

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu privalomai draudžiamus asmenis ir ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką nustato VSD įstatymas.

VSD įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nurodo, kad asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – ir GPM įstatymas), išskyrus tuos, kurie nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad VSD įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie VSD įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal VSD įstatymą nustatytą laikotarpį.

Pagal VSD įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta GPM įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys) laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis.

VSD įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta GPM įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, šie asmenys socialinio draudimo įmokas moka nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos.

VSD įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (13 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-04-25 nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 70 punkte nustatyta, kad draudėjai teikia registro tvarkytojui duomenis ir informaciją apie savarankiškai dirbantiems asmenims, kuriems valstybinio socialinio draudimo įmokų bazė nustatoma pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotą metinę pajamų sumą arba išsiimtą asmeniniams poreikiams lėšų sumą, apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų (Registro nuostatų 14.7.1 papunktis) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas (Registro nuostatų 14.7.2 papunktis), išdėstytas mėnesiais, atsižvelgdami į tais mėnesiais gautas (uždirbtas) pajamas, taip pat išsiimtas asmeniniams poreikiams lėšas. Duomenys ir informacija registro tvarkytojui teikiami pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tos dienos, iki kurios Valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo būti pateikta metinė pajamų deklaracija. Savarankiškai dirbantys asmenys duomenis ir informaciją apie individualios veiklos pajamas (išskyrus pajamas, gautas iš veiklos pagal verslo liudijimą), gautas (uždirbtas) mokestinio laikotarpio mėnesiais, gali pateikti ne tiesiogiai registro tvarkytojui šio punkto pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka, o Valstybinei mokesčių inspekcijai jos nustatyta tvarka kartu su metine pajamų deklaracija.

Registro tvarkytojas, kai draudėjas nepateikia duomenų apie savarankiškai dirbančio asmens pajamų metinės sumos ar išsiimtos asmeniniams poreikiams lėšų sumos išdėstymą mėnesiais arba savarankiškai dirbantis asmuo nepateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenų apie individualios veiklos pajamas, gautas (uždirbtas) mokestinio laikotarpio mėnesiais, vadovaujasi Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis apie savarankiškai dirbančio asmens deklaruotą metinę pajamų sumą ar išsiimtą asmeniniams poreikiams lėšų sumą ir savarankiškai dirbančio asmens draudžiamąsias pajamas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas išdėsto kalendorinių metų mėnesiais proporcingai, atsižvelgdamas į savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpius ir sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos yra visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir (ar) motinystės socialiniam draudimui, taip pat šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos bei dalinio darbo išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, jeigu apdraustasis asmuo motinystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis yra mažesnis už motinystės išmoką, jam mokamas motinystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 4 dalį, jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra paskirta vaiko priežiūros išmoka, vaiko priežiūros išmokos mokėjimo laikotarpiu (iki vaikui sueis vieneri metai) turi draudžiamųjų pajamų ar gauna Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nurodytas išmokas, ir jų dydis mažesnis už vaiko priežiūros išmoką, jam mokamas vaiko priežiūros išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama.

Pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenis ir (arba) draudėjo išduotas pažymas (draudėjo pateiktus duomenis) apie apdraustųjų asmenų gautas pajamas ir (arba) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas (Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, Nuostatų 79 punktas) nustatoma, ar apdraustasis asmuo motinystės, vaiko priežiūros išmokų gavimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė L. M. 2020-06-15 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą skirti motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2019-12-10 iki 2020-04-13. VSDFV Kauno skyrius 2020-06-30 sprendimu Nr. VPA_SP2-8608 „Dėl L. M. teisės į motinystės išmoką“ atsakovei nusprendė skirti 916,44 Eur (išmokėjimo suma 723,99 Eur) motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2019-12-10 iki 2020-04-13. Atsakovė 2020-06-15 pateikė VSDFV Kauno skyriui prašymą skirti vaiko priežiūros išmoką už 2019-12-14 gimusį sūnų H. H. M. už laikotarpį nuo 2020-04-14 iki 2021-12-14, kol vaikui sukaks 2 metai. VSDFV Kauno skyrius 2020-07-08 sprendimu Nr. VPA_SP2-8936 nusprendė, kad L. M. turi teisę į vaiko priežiūros išmoką nuo 2020-04-14 iki 2021-12-14 pagal sprendime nurodytus apskaičiuotus išmokos dydžius ir laikotarpius (pirmaisiais vaiko auginimo metais laikotarpiu nuo 2020-04-14 iki 2020-12-14 mokama 54,31 %, t. y. 234 Eur, antraisiais vaiko auginimo metais laikotarpiu nuo 2020-12-15 iki 2021-12-14 mokama 31,03 %, t. y. 234 Eur). VSDFV Kauno skyriaus 2020-07-08 sprendimu Nr. VPA_SP2-1 nuspręsta atsakovei išmokėti 577,65 Eur vaiko priežiūros išmokos nepriemoką už laikotarpį nuo 2020-04-14 iki 2020-06-30. Nepriemoka susidarė dėl to, kad L. M. pateikė prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo 2020-06-15, o išmoka priklausė nuo 2020-04-14, nepriemoka apskaičiuota už visą priklausantį laikotarpį. VSDFV Kauno skyriaus 2020-10-01 sprendimu Nr. VPA_SP2-13683 „Dėl L. M. motinystės išmokos dalies mokėjimo“ nuspręsta atsakovei išmokėti motinystės išmokos dalį (skirtumą) pagal nurodytą sprendime apskaičiavimą, įvertinus gautas individualios veiklos draudžiamąsias pajamas, deklaruotas laikotarpiu nuo 2019-12-10 iki 2019-12-31 (382,98 Eur). VSDFV Kauno skyriaus 2020-10-01 sprendimu Nr. VPA_SP2-13685 nuspręsta atsakovei išmokėti 148,73 Eur motinystės išmokos nepriemoką už laikotarpį nuo 2019-12-10 iki 2020-04-13. VSDFV Kauno skyriaus 2020-10-05 sprendimu Nr. VPA_SP2-13806 nuspręsta atsakovei išmokėti 219,96 Eur vaiko priežiūros išmokos nepriemoką už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki 2020-09-30. Nepriemokos susidarė dėl to, kad atsakovė deklaravo draudžiamąsias pajamas, gautas vykdant individualią veiklą už 2018, 2019 metus. Šios pajamos turėjo įtakos kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimui, jam padidėjus buvo perskaičiuojamos išmokos, padidėjo išmokama suma.

VSDFV Kauno skyrius 2021-07-12 sprendimu Nr. VPA_SP2-8663 „Dėl L. M. motinystės išmokos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019-12-10 iki 2020-04-13 susidarė 573,06 Eur motinystės išmokos, 92,99 Eur GPM, 42,50 Eur PSD įmokų permoka. Permoka susidarė dėl to, kad atsakovė turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos (už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-04-13 deklaravo 708,55 Eur draudžiamųjų pajamų iš individualios veiklos). 2021-07-16 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. VPA_SP2-8706 „Dėl L. M. motinystės išmokos permokos išieškojimo“ nuspręsta nuo 2021-06-01 išskaityti iš L. M. gaunamos vaiko priežiūros išmokos nustatytą 573,06 Eur permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2019-12-10 iki 2020-04-13.

VSDFV Kauno skyrius 2021-07-21 sprendimu Nr. VPA_SP2-8776 „Dėl L. M. vaiko priežiūros išmokos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020-04-14 iki 2020-12-31 susidarė 1569,04 Eur vaiko priežiūros išmokos, 100,13 Eur PSD įmokų permoka. Permoka susidarė dėl to, kad išmokos mokėjimo iki vaikui sukaks vieneri metai laikotarpiu atsakovė turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos (už laikotarpį nuo 2020-04-14 iki 2020-12-14 deklaravo 1669,17 Eur draudžiamųjų pajamų iš individualios veiklos). VSDFV Kauno skyriaus 2021-07-23 sprendimu Nr. VPA_SP2-8803 „Dėl L. M. vaiko priežiūros išmokos permokos išieškojimo“ nuspręsta nuo 2021-06-01 išskaityti iš L. M. gaunamos vaiko priežiūros išmokos nustatytą 1569,04 Eur permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2020-04-14 iki 2020-12-31.

2021-12-31 VSDFV Kauno skyrius išsiuntė atsakovei raštą Nr. (9.3) DV_S-92574 „Dėl motinystės ir vaiko priežiūros išmokų permokų“, kuriuo nurodė, kad dalį permokos – 701,62 Eur išskaičiavo iš jos gaunamos vaiko priežiūros išmokos nuo 2021-06-01, o likusią permokėtų motinystės ir vaiko priežiūros išmokų 1440,48 Eur sumą per 20 darbo dienų paprašė grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

VSDFV Kauno skyrius 2022-04-26 gavo atsakovės prašymą dėl motinystės ir vaiko priežiūros išmokos perskaičiavimo, atsižvelgiant į įdarbinimą UAB „Mensis“ ir individualią veiklą. 2022-05-13 VSDFV Kauno skyrius raštu Nr. (7.4E) DV_S-43242 „Dėl permokos grąžinimo“ atsakė atsakovei, kad jos, kaip vykdžiusio individualią veiklą asmens, susidariusi VSD ir PSD įmokų permoka 598,63 Eur užskaityta jos motinystės ir vaiko priežiūros išmokos permokos skolos daliai padengti ir 2022-05-18 išsiuntė atsakovei raštą Nr. (9.3E) DV_S-44253 „Dėl motinystės, vaiko priežiūros išmokų, gautų pajamų skirtumo apskaičiavimo bei permokos išieškojimo“, kuriuo paprašė per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos sumokėti likusią nepadengtą motinystės ir vaiko priežiūros išmokų 841,85 Eur (573,06 Eur motinystės išmokos ir 268,79 Eur vaiko priežiūros išmokos) permoką arba kreiptis į VSDFV Kauno skyrių dėl žalos atlyginimo dalimis.

Atsakovė 2022-08-19 VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė patikslinti, ar ji, kaip vykdantis individualią veiklą asmuo, turi įmokų skolą ar permoką. VSDFV Kauno skyrius 2022-08-25 raštu Nr. (7.4E) DV_S-72745 informavo atsakovę, kad jai, kaip vykdančiam individualią veiklą asmeniui, 2022-07-14 patikslinus apmokestinamąsias pajamas iš individualios veiklos už 2021 metus, susidarė 118,31 Eur VSD ir 65,96 Eur PSD įmokų permokos (iš viso 184,27 Eur). Kadangi VSDFV Kauno skyriaus 2021-07-12 sprendimu Nr. VPA_SP2-8663 ir 2021-07-21 sprendimu Nr. VPA_SP2-8776 nustatytos ir likusios nepadengtos L. M. 576,06 Eur motinystės ir 268,79 Eur vaiko priežiūros išmokų permokos, atsakovės, kaip vykdžiusio individualią veiklą asmens, susidariusi VSD ir PSD įmokų 184,27 Eur permoka užskaityta L. M. motinystės ir vaiko priežiūros išmokų permokos skolos daliai padengti. Pagal Kauno skyriaus I Nepensinių išmokų skyriaus vedėjo 2022-08-31 tarnybinį pranešimą Nr. (1.62E) DV_V-11604 „Dėl 2022-06-07 Nr. (1.62E) DV_V-8087 tarnybinio pranešimo papildymo“ L. M. liko nepadengtos 573,06 Eur motinystės ir 84,52 Eur vaiko priežiūros išmokų permokos.

Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė anksčiau aptartus sprendimus dėl motinystės ir vaiko priežiūros išmokų permokų nustatymo skundė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie yra galiojantys ir atsakovei sukeliantys teisines pasekmes. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovės skundas dėl anksčiau aptartų pareiškėjo sprendimų nuginčijimo teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra 657,58 Eur dydžio turtinės žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondui, išieškojimas, o ne priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.245 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Kaip matyti iš prašymų skirti motinystės ar vaiko priežiūros išmokas, L. M. pažymėjo, jog susipažino su informacija, kad motinystės ir vaiko priežiūros išmokos mokamos įvertinant išmokos gavėjo pajamas ir kad duomenys apie pajamų turėjimo laikotarpius gaunami iš Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro. Atsakovė įsipareigojo nedelsdama pranešti apie nėštumo ir gimdymo atostogų metu ar pirmaisiais vaiko auginimo metais gautas (įskaitant ir užsienyje) darbinės veiklos pajamas ir grąžinti susidariusią išmokos permoką, paaiškėjus aplinkybėms, turėjusioms įtakos išmokos dydžiui ar / ir jos mokėjimui.

Įvertinus anksčiau nurodytas faktines bylos aplinkybes ir teisės aktus, akivaizdu, jog motinystės ir vaiko priežiūros išmokų permokos susidarė dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), t. y. dėl VSDFV Kauno skyriui laiku nepateiktos informacijos apie gautas draudžiamąsias pajamas iš individualios veiklos motinystės ir vaiko priežiūros išmokų gavimo laikotarpiu. Duomenys, ar atsakovė motinystės ir vaiko priežiūros išmokų gavimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, nustatyti pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakovės pateiktas metines pajamų mokesčio deklaracijas, kaip tai ir numato ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalis, Nuostatų 79 punktas). Pažymėtina ir tai, kad atsakovės teismo posėdžio metu pateiktos darbo sutartys, automobilio nuomos sutartys (dokumento registracijos Nr. DOK-27342) pareiškėjo buvo įvertintos ir tai patvirtina duomenis, jog atsakovė motinystės ir vaiko priežiūros išmokų gavimo laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Pareiškėjas nustatė, kad atsakovė turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, ir susidarė įmokų permokos.

Pagal VSD įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

Pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 573,06 Eur motinystės ir 84,52 Eur vaiko priežiūros išmokų permokos (iš viso 657,58 Eur) susidarė dėl atsakovės kaltės (neveikimo), t. y. nevykdymo savo įsipareigojimo VSDFV Kauno skyrių informuoti apie nėštumo ir gimdymo atostogų metu ar pirmaisiais vaiko auginimo metais gautas darbinės veiklos pajamas, ir konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi permokų – 657,58 Eur sumos, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir VSDFV Kauno skyriui iš atsakovės L. M. priteistina 573,06 Eur motinystės ir 84,52 Eur vaiko priežiūros išmokų permokos (žalos atlyginimas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iš atsakovės L. M. 657,58 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų, 58 ct) motinystės ir vaiko priežiūros išmokų permokas.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.