- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- 1-522-1057/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48109-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Danutė Kisinienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. (A.) G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. gruodžio 10 d., apie 03.14 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatų pažymėtu Nr. 43, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kalstę pripažįsta. Važiavo neblaivumo būsenoje į plovyklą, nes norėjo nuplauti mašiną. Važiavo su kaimynu ir jo draugu. Draugo vardas E. Kai žmogus yra neblaivus, nelabai veikia galva. Išgėrę apie pusę butelio degtinės, ją užgėrė alumi. Automobilis jo. Negali paaiškinti, kodėl važiavo išgėręs. Neblaivus važiavo pirmą kartą. Jis žino, kodėl negalima važiuoti neblaiviam. Tokiu atveju yra tikimybė sukelti avariją. Darbe vairuoti reikia, tačiau yra autobusas. Darbas nenukentės. Jo mėnesinės pajamos yra apie 1 tūkstantį Eur. Vaikų išlaikymui skiria apie 30 procentų nuo atlyginimo. Jis baigęs universitetą. Specialybė – ekonomika, statistika ir informatika. Pasižada, kad daugiau niekada taip nedarys. Pagalbos dėl alkoholio nereikia. Jį darbe kiekvieną dieną tikrina, privalo būti neblaivus. Labai gailisi ir pažada, kad ateityje tai nepasikartos. Prašo teismo neskirti ilgo specialiosios teisės atėmimo termino, kadangi turi pagyvenusius tėvus, pas kuriuos važinėja.
Kadangi kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. G. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. gruodžio 10 d. naktį, tikslaus laiko nežino, buvo (duomenys neskelbtini), esančioje autoplovykloje, tikslaus adreso nežino, buvo su kaimynu E., pavardės nežino, ir kaimyno pažįstamu, jo jokių duomenų nežino. Buvo trise. Vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę ir alų, kiek tiksliai išgėrė nežino, neprisimena, tiesiog nefiksavo to. Norėjo nuplauti automobilį, tačiau persigalvojo. Nusprendė važiuoti namo iš (duomenys neskelbtini) autoplovyklos, kelinta buvo valanda nežino, bet apie 03.00 val. nakties kažkur. Norėjo grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Atsisėdo į savo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis priklauso jam, su juo taip pat į automobilį sėdo ir kaimynas E. bei kaimyno pažįstamas. Važiavo, jis vairavo automobilį, buvo už vairo. Po 03.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Buvo patikrintas blaivumas. Kiek pripūtė tiksliai neprisimena, tačiau virš 2 promilių. Dėl to ką padarė labai gailisi. Negali paaiškinti, kodėl atsisėdo už vairo išgėręs. Tai buvo toks pirmas kartas, dėl ko, labai nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 52-55).
2024 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas iš Body kameros pavadinimu ,,PSS-20241210-022003UTC+0200’’. Įrašo trukmė – 30 min. 00 sek. Įraše pareigūnai sustabdo šviesios spalvos ,,Audi’’ markės automobilį, automobilio variklis užvestas. Pareigūnai paprašo vairuotojo jį užgesinti, variklis užgesinamas. Pareigūnas klausia: ,,Senai gėrėt?’’, vairuotojas sako: ,,Ne, nesenai’’, pareigūnas klausia: ,,Prieš kiek laiko?’’, vairuotojas sako: ,,Nu nežinau, nesenai“. Toliau įraše (laikas 02 min. 30 sek.) tikrinamas vairuotojo blaivumas. Iš įrašo tikslus pirmojo pūtimo laikas ir rezultatas nėra matomi. Pareigūnai neįgarsina pirmojo pūtimo rezultato, jį parodo vairuotojui. Toliau įraše pareigūnas klausia, kada buvo pirmasis pūtimas, pareigūnė per tarnybinį telefoną įsijungia nufotografuotą alkotesterio rezultatą ir įgarsina laiką ,,02:26’’. Įraše (laikas 26 min. 30 sek.) pareigūnai įgarsina pirmojo pūtimo rezultatą – 2,42 promilės. Įraše (laikas 26 min. 32 sek.) pareigūnai įgarsina antrojo pūtimo rezultatą – 2,35 promilės. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 42-44).
Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos G. R. 2024 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad dirbant 2024 m. gruodžio 10 d., 02.16 val., kartu su vyr. specialistu R. Ž., iš budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) gatvės važiuoja galimai girtas vairuotojas su automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kartu su R. Ž. 02.36 val. sustabdė automobilio vairuotoją (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Sustabdžius, asmenį, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, todėl patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, jam nustatytas pirmu pūtimu 03:14 val. 2,14 promilių girtumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 18-21).
2024 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi važiuojamoje kelio dalyje, dešinėje pusėje, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis yra universalo tipo, penkių durų, pilkos spalvos. Automobilio priekis atsuktas į miesto pusę. Automobilio kėbulas yra tvarkingas, su smulkiais pabraižymais. Automobilis stovi apšviestoje gatvės dalyje. Grindinys yra asfaltas, kuris yra šlapias. Automobilio salonas yra netvarkingas, priekinėje keleivio pusėje ant kilimėlio, matoma du vienetai, vieno litro talpos tara su užrašu „Tauro tradicinis“. Taip pat salone yra įvairūs daiktai, tokie kaip darbiniai įrankiai ir drabužiai. Įrengtų stebėjimo kamerų nėra (b. l. 30-39).
2024 m. gruodžio 10 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodoma, kad A. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK0139, patikros sertifikato Nr. 2194722, A. G. 03.34 val. nustatytas 2,14 promilių girtumas (b. l. 26).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ duomenys, kuriais A. G. pirmu pūtimu 2024 m. gruodžio 10 d. 03.13 val. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, antru pūtimu 2024 m. gruodžio 10 d. 03.33 val. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas (b. l. 24-25).
VĮ ,,Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio ,,Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas/savininkas yra A. G. (b. l. 40).
VšĮ ,,Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad 2004 m. laidos automobilio ,,Audi Allroad“ vertė su PVM – 2 671 Eur (b. l. 41).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. A. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2024 m. gruodžio 10 d., apie 03.14 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatų pažymėtu Nr. 43, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta mažiausiai 2,14 promilių alkoholio koncentracija.
Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio parodymų šaknelėmis, įvykio vietos apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamasis nurodė, kad gėrė degtinę ir alų. Degtinės išgėrė apie pusę butelio. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas vidutinis – 2,14 promilių girtumas. Įvertinus suvartoto alkoholinio gėrimo kiekį ir jo stiprumą, A. G. turėjo suvokti, jog vairuoja automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairuoti jis negali. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.
A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.
Dėl bausmės skyrimo
Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. G. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – A. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 68-71), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis 3 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, dalis baudų nesumokėtos (b. l. 72-81), dirbantis (b. l. 65-67). Byloje nėra duomenų, kad A. G. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės prašomą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nes kaip matyti iš bylos duomenų – administracinių baudų jis nemoka, be to moka išlaikymą vaikui, taigi, baudos bausmė gali būti neefektyvi. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 45 parų dydžio arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga bausmė.
Kadangi, A. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų dydžio arešto bausmė.
BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo A. G. atžvilgiu atsižvelgiama į tai, kad jis neigiamai vertina savo poelgį, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad padarė išvadas ir toks elgesys daugiau nepasikartos, yra dirbantis, neteistas. Vertinant nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. G. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti A. G. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės vykdymo, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 4, 6, 7 punktus, paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad A. G. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę, juo labiau, kad net nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis A. G. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija A. G. kraujyje (2,14 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant A. G. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – t. y. nuo 2024 m. gruodžio 17 d.
BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo kaltinamajam A. G. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį ,,Audi Allroad“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui. Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjui.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 56-59) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintinos, o vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ ,,Regitra“.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3-ojo PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. gruodžio 17 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. G. turtui – automobiliui ,,Audi Allroad“, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – paliktinas galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti , nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti A. (A.) G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 6, 7 punktais, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, 3) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 17 d. Apie tai informuoti VĮ ,,Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti automobilį ,,Audi Allroad“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.
Kaltinamajam A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Audi Allroad“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.