- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-89-826/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08275-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- M. T.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (pirmininko ir pranešėjo), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui M. T., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovo M. T. priešieškinį ieškovei V. P., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. T. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo 4 190 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: nustatyti, kad, ieškovei su sūnumi gyvenant užsienyje, atsakovas su sūnumi gali bendrauti kiekvieną savaitę pirmadienį ir ketvirtadienį per programą „Skype“ (naudotojo vardas – (duomenys neskelbtini)), paskambinęs telefonu +(duomenys neskelbtini) ar kitomis ryšio priemonėmis nuo 20 val. iki 21 val. Lietuvos laiku. Pasikeitus telefono numeriui ieškovė įsipareigoja nedelsdama informuoti atsakovą apie telefono numerio pasikeitimą. Bendravimo laikas turi būti suderintas prieš 2 darbo dienas, atsižvelgiant į vaiko amžių, bendravimo trukmė negali viršyti l val. per dieną. Kai vaikas paaugs ir gebės savarankiškai naudotis elektroninėmis ryšio priemonėmis bei nepilnamečiam vaikui išreiškus norą papildomai bendrauti su tėvu, ieškovė netrukdys vaikui bendrauti su tėvu papildomai; atsakovas, ne vėliau kaip prieš 7 dienas sutaręs su ieškove raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis), per nepilnamečio vaiko atostogas (pagal pridedamą atostogų grafiką, kuris bus atnaujinamas kiekvienais metais), savo lėšomis gali atvykti į Didžiąją Britaniją susitikti su sūnumi. Prieš atvykdamas į nurodytą šalį, atsakovas privalo informuoti, kokioje vietoje jis bus apsistojęs Didžiojoje Britanijoje apsilankymo metu, kokiose vietose planuoja praleisti laiką su nepilnamečiu vaiku ir įsipareigoja sudaryti sąlygas nuolat susisiekti nepilnamečio vaiko motinai su tėvu arba vaiku; ieškovė, atvykusi su vaiku į Lietuvą, praneša atsakovui ir įsipareigoja sudaryti jam sąlygas bendrauti su vaiku pusę laiko, praleisto Lietuvoje; 5) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad su atsakovu nebuvo susituokę, tačiau 2014 m. kovo 30 d. jiems gimė sūnus, su kuriuo gyvena Didžiojoje Britanijoje. Nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 603,64 Eur suma, kurią sudaro 81,13 Eur maistui ir nealkoholiniams gėrimams, 27,76 Eur buities ir higienos prekėms, 32,30 Eur aprangai ir avalynei, 173,22 Eur nuomai, komunaliniams mokesčiams, 13,96 Eur kanceliarinėms išlaidoms, knygoms, 253,36 Eur už darželį, 21,91 Eur laisvalaikiui. Su atsakovu atskirai gyvena nuo 2016 m. balandžio 14 d. ir nuo to laiko atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė, todėl vaikui priteistinas 4 190 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. birželio 12 d., t. y. pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo teismui dienos. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes su sūnumi kartu gyvena Didžiojoje Britanijoje, ten vaikas lanko darželį, turi gerai mokamą darbą ir gyvenamąją vietą, tarp jų yra susiformavęs artimas ryšys. Ji bendrauja su nepilnamečio vaiko seneliais, taip pat norėtų, kad vaikas bendrautų ir su tėvu, tačiau atsakovas nerodo iniciatyvos bendrauti su sūnumi. Siekdama ateityje išvengti ginčų dėl bendravimo su vaiku, prašo nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) įpareigoti ieškovę grąžinti vaiką į Lietuvą gyventi nuolat; 2) įpareigoti Vaikų teisių apsaugos skyrių ištirti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas Didžiojoje Britanijoje; 3) nustatyti atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką: nustatyti, kad ieškovei su vaiku gyvenant ne Lietuvoje, atsakovas, grįžęs iš jūros, tuo laikotarpiu turi teisę 2 kartus susitikti su sūnumi toje šalyje, kurioje gyvena ieškovė su vaiku, t. y. pasiimti sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą kitą dieną po pasiėmimo 18.00 val., įspėjęs ieškovę iki planuojamo susitikimo prieš savaitę el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis; nustatyti, kad ieškovei gyvenant su vaiku Lietuvoje, atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., t. y. pasiimti sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinti sūnų į vaiko gyvenamąją vietą; nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaiką savaitei pas save per vaiko žiemos, rudens ar pavasario atostogas, t. y. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmą vaiko atostogų dieną 10.00 val. ir grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. septintąją bendravimo su vaiku dieną, įspėjęs V. P. iki planuojamo pasiėmimo prieš savaitę el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis; nustatyti, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaiką mėnesiui pas save per vaiko vasaros atostogas, t. y. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos suderintą dieną 10.00 val. ir grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00 val. paskutinę bendravimo su sūnumi dieną, įspėjęs ieškovę iki planuojamo pasiėmimo prieš savaitę el. paštu, telefonu, per programą „Skype“ ar kitomis ryšio priemonėmis; nustatyti, kad atsakovas turi teisę lyginiais metais pasiimti vaiką pas save šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiui, t. y. nuo gruodžio 23 d. iki sausio 2 d., t. y. pasiimti vaiką gruodžio 23 d. 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti sausio 2 d. 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; nustatyti, kad atsakovas turi teisę nelyginiais metais pasiimti vaiką pas save šv. Velykų dienomis, t. y. pasiimant sūnų pirmąją šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant kitą dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; nustatyti, kad atsakovas turi teisę su sūnumi bendrauti kiekvieną Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną, nelyginiais metais vaiko gimimo dieną, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Kai minėtos šventės / gimtadienių diena yra darbo diena, atsakovas su vaiku bendrauja, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val.; nustatyti, kad atsakovas neįsipareigoja padengti nepilnamečio vaiko kelionės išlaidų, kai vaikas keliauja kartu su ieškove į Lietuvą ar kitą šalį, kuri sutaptų su atsakovo gyvenamosios vietos šalimi, atsižvelgiant į nustatytą M. T. ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; nustatyti, kad jeigu vaikas su ieškove gyvena užsienyje, ieškovė įsipareigoja duoti vaiko asmens dokumentą (pasą) numatytam laikotarpiui, kad būtų sudaryta galimybė keliauti; nustatyti, kad ieškovė įsipareigoja nedelsdama informuoti atsakovą apie nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimą; nustatyti, kad atsakovas gali bendrauti su vaiku du kartus per savaitę, per programą „Skype“, telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nuo 20 val. iki 21 val. Lietuvos laiku, įspėjęs ieškovę prieš dieną apie numatomą skambutį; 4) priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad sutinka nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį teikti po 200 Eur. Jo finansinė padėtis šiuo metu yra stabilesnė ir geresnė nei ieškovės. Per mėnesį gauna 2 700 Eur, tačiau iš jų apie 500 Eur skiria paskolos dengimui, paremia tėvus. Teismas turėtų įpareigoti ieškovę su vaiku grįžti į Lietuvą. Šešias savaites būna išplaukęs į jūrą ir šešias savaites būna Lietuvoje, todėl ieškovė su vaiku, grįžusi į Lietuvą, galėtų gyventi jo bute. Neprašo vaiko gyvenamosios vietos nustatyti su juo, nes dėl savo darbo grafiko negalėtų tinkamai rūpintis sūnumi. Sutikimo išvažiuoti kartu su vaiku į Didžiąją Britaniją nedavė. Paskutinį kartą buvo susitikęs su sūnumi, jautėsi vaiko prisirišimas prie jo, sūnus bendraudamas su tėvu jautėsi laimingas ir jo pasiilgęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismo sprendimo motyvai:
3.1. Nurodė, kad yra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina atsižvelgus į tai, jog nepilnametis gyvena su ieškove Didžiojoje Britanijoje. V. P. ten nuomojasi būstą ir dirba, o vaikas lanko darželį. Atsakovas tam neprieštarauja.
3.2. Nurodė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 230 Eur kas mėnesį, mokamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. birželio 12 d. iki vaiko pilnametystės. Atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Nors mama su nepilnamečiu vaiku gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur pragyvenimas yra brangesnis, tačiau atsakovas neturėtų teikti didesnio dydžio išlaikymą, nei tuo atveju, kai vaikas gyventų Lietuvoje, dėl ko išlaikymui reikalinga lėšų suma būtų mažesnė. Nustatyta, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma yra 454,23 Eur, o ne 603,64 Eur (pažymėtina, jog svarų kursas yra kintantis euro atžvilgiu, kursas buvo skaičiuojamas imant 2018 m. gegužės 25 d. duomenis).
3.3. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą mažintinas, atsižvelgus į tai, jog vaikui priteista tik po 230 Eur išlaikymo.
3.4. Nurodė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo ieškovę grąžinti nepilnametį vaiką gyventi į Lietuvą nuolatiniam gyvenimui nepagrįstas. Ieškovė teismui pateikė rašytinius duomenis, iš kurių matyti, jog atsakovas apie vaiko išvežimą į užsienį žinojo ir tam neprieštaravo. Atsakovas į jokias institucijas dėl vaiko išvežimo nesikreipė. Taip pat neprašė teismo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kadangi, kaip patvirtino teismo posėdžio metu, dėl savo darbo grafiko (6 savaitės jūroje, 6 savaitės krante Lietuvoje) neturėtų galimybės nuolatos būti su vaiku ir juo rūpintis. Nepilnametis D. T. yra 4 m. amžiaus vaikas, todėl gyvenamosios vietos pakeitimas gali būti žalingas ir pažeisti vaiko interesus.
3.5. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka atmestina ir nustatytina atsakovo pateikta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, atsižvelgiant teismo nurodytus pakeitimus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovė V. P. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, t. y. padidinti jai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 729,53 Eur iki 1 232,64 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą už teisinę pagalbą. Mano, jog tiesiog buvo padaryta aritmetinė klaida. Teismas nurodė, kad ji sumokėjo 1 405,70 Eur už advokato paslaugas. 2017 m. birželio 12 d. su pareiškimu dėl išlaikymo priteisimo pateikė 2017 m. gegužės 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinantį 2017 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymą Nr. 121 1 000 Eur. Už ieškinio parengimą, teisines konsultacijas, atstovavimą teisme bei kitas teisines paslaugas sumokėjo 1 500 Eur bei kartu su ieškinio priedais pateikė papildomas patirtas bylinėjimosi išlaidų įrodymus: 2017 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą Nr. 123 500 Eur. 2018 m. vasario 13 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo 2018 m. sausio 29 d. patikslintą priešieškinį dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą ir bendravimo tvarkos nustatymo, kuriame pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pridėjo 2018 m. sausio 31d. sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą Nr. 10, 700,00 Eur. Šie rašytiniai duomenys patvirtina, kad jos išlaidos advokato teisinei pagalbai pagrįsti sudarė 2 200Eur.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis procesas nutraukiamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalia). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, į tai, kad šalys (jų atstovai) dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 straipsnį kiekvienoje teismo nutartyje, be kita ko, privalo būti nurodytas klausimas, kuriuo priimama nutartis, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais rėmėsi teismas. CPK 301 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK numatytus atvejus. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, gali revizuoti tik tuos klausimus, kurie buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme.
9. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateikto procesinio dokumento, pavadinto apeliaciniu skundu, turinio ir jame suformuluoto reikalavimo (prašoma teisingai nurodyti jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumą) akivaizdu, jog apeliantė (ieškovė) nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu išspręstų klausimų teisėtumo ir pagrįstumo, neprašo panaikinti minėto sprendimo kaip neteisėto ir nepagrįsto. Ieškovės procesinis dokumentas pagal savo esmę bei siekiamą procesinį rezultatą atitinka pareiškimo dėl sprendime padarytos aritmetinės klaidos ištaisymo esmę, jame nurodytas aiškus ir konkretus reikalavimas – ištaisyti neteisingai nurodytą jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumą ir padidinti jai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, iš esmės nekvestionuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Vertindamas susiklosčiusią teisinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės pateiktas procesinis prašymas, pavadintas apeliaciniu skundu, turi būti vertinamas kaip procesinio pobūdžio prašymas dėl klaidos ištaisymo, kurį kompetentingas išnagrinėti pirmosios instancijos teismas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
10. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog nėra pagrindo ieškovės prašymo dėl klaidos ištaisymo vertinti kaip apeliacinio skundo ir spręsti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, kadangi ieškovės pateiktame procesiniame dokumente skundžiamu sprendimu išspręsti klausimai nekvestionuojami, o pirmosios instancijos teisme nenagrinėti klausimai negali būti apeliacijos objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
11. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai ieškovės prašymą dėl klaidos ištaisymo (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) vertinus kaip apeliacinį skundą ir jį persiuntus nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovės pateiktą prašymą, nutraukiamas nesant apeliacijos objekto (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis), o ieškovės prašymas dėl klaidos ištaisymo grąžinamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo, nutraukti.
Ieškovės V. P. prašymą dėl klaidos ištaisymo grąžinti pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš esmės.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.