Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17498-18, kurioje

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, išsituokęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. kaltinamas tuo, kad 2018-04-15, 4.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,83 promilės), vieną kartą kumščiu sudavė šeimos nariui – motinai J. S. į nosį, šiai nuo smūgio nugriuvus ant grindų, vieną kartą įspyrė į pilvą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018-04-15, apie 4.00 val., girtas grįžo namo į namus (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su motina. Grįžus į namus, mama priekaištavo, kad jis yra girtas. Kilo žodinis konfliktas. Aplinkybių nelabai pamena, tačiau atsimena, kad motinai kumščiu trenkė į nosį, motina neatsilaikė ir nugriuvo ant grindų, o tuomet jis spyrė jai į pilvą. Spyrė nestipriai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, jo elgesiui turėjo įtakos alkoholis, blaivus su motina sutaria ir jai padeda dirbti ūkio darbus (b. l. 42-44).

Kaltinimas be visiško V. S. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Apklausta nukentėjusioji J. S. paaiškino, kad 2018-04-15, apie 4.00 val., ryto į namus grįžo sūnus V. S. iš sesers gimtadienio. Ji nemiegojo, nes laukė grįžtančio sūnaus. Sūnus buvo labai girtas, matėsi, kad sunkiai orientavosi aplinkoje, griuvinėjo. Sūnus be jokios priežasties virtuvėje vieną kartą sudavė jai į nosį, po smūgio ji nugriuvo ant žemės, tuomet vieną kartą spyrė į pilvą. Kodėl jis taip pasielgė, nežino, nes su juo nekonfliktavo ir to nesitikėjo. Po smūgio iš nosies bėgo kraujas, tačiau greitai nustojo, todėl į gydymo įstaigą nesikreipė. Po sumušimo jokių smurto žymių neliko, tačiau tuo metu skaudėjo (b. l. 12).

Iš 2018-04-15 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. S. prašo nubausti jos sūnų V. S., kuris 2018-04-15, apie 4.00 val., (duomenys neskelbtini), manuose vieną kartą kumščiu sudavė į nosį, jai nuo smūgio nugriuvus ant grindų, vieną kartą įspyrė į pilvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Sūnus prieš ją smurtauja pirmą kartą (b. l. 11-13).

Iš 2018-04-15 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas. Apžiūrėjus įvykio vietą jokių nusikaltimo pėdsakų neaptikta (b. l. 16-20).

Iš 2018-04-15 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje, matyti, kad 2018-04-15, 21.08 val., V. S. alkotesteriu ARFL-0111 nustatytas 2,83 promilės neblaivumas, J. S. nurodė, kad sūnus V. S. vieną kartą kumščiu sudavė į nosį ir kartą įspyrė į pilvą, sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 24-25).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš savo mamą, kuri gyvena kartu, atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kuriuos papildo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. S. 2018-04-15, 4.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,83 promilės), vieną kartą kumščiu sudavė šeimos nariui – motinai J. S. į nosį, šiai nuo smūgio nugriuvus ant grindų, vieną kartą įspyrė į pilvą, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 56-60).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, neteistas (b. l. 48), tačiau 2013 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltininkui ir nukentėjusiajam (taip pat jo mamai J. S.) susitaikius, vadovaujantis BK 38 straipsniu (b. l. 49-50), taigi yra linkęs į fizinio smurto naudojimą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 51), nedirba (b. l. 52), registruotas darbo biržoje (b. l. 53).

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, V. S. skirtina prokuroro siūloma bausmė – viešieji darbai, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki maksimumo (BK 46 straipsnis).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45-46) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. S. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-04-15 20.47 val. (b. l. 32) iki 2018-04-16 12.01 val. (b. l. 36), t. y. viena para, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 35 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 35 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. S. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-04-15 20.47 val. iki 2018-04-16 12.01 val., jį prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad V. S. yra atlikęs šešias valandas viešųjų darbų bausmės.

Kaltinamajam išaiškintina, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Šiaulių apygardos prokuratūros Probacijos skyrius (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.