Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2884-961/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
1-2884-961/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30663-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nukentėjusysis
I. G.
Kaltinamasis
E. M.
Advokatai
Stasys Karvelis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2884-961/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30663-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei,nukentėjusiajai I. G.,kaltinamajam E. M., jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. balandžio 16 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams. 2010-11-09 Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 43 paroms, bausmę atliko 2011-01-04;

2) 2012 m. spalio 26 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu;

3) 2012 m. lapkričio 20 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-10-26 paskirta 30 parų arešto bausme visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant pareigas;

4) 2013 m. rugsėjo 26 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-11-20 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant pareigas;

5) 2013 m. gruodžio 3 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams; pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 4 mėnesiams, paskiriant pareigas;

6) 2014 m. kovo 13 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 8 mėnesiams, paskiriant pareigas;

7) 2014 m. gegužės 7 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 2 metams bausme, bausmes visiškai sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus;

8) 2015 m. kovo 31 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, – laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

9) 2018 m. liepos 20 d. Utenos apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. 2019 m. liepos 20 d. apie 06:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), išdaužęs I. G. priklausančio automobilio KIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinį stiklą pateko į automobilio vidų, sugadino automobilio uždegimo spyną, uždegimo spynos korpusą, vairo kolonėlės viršutinę ir apatinę apdailą, valytuvų jungiklį, kontaktinį žiedą, skydo apdailą, kairės pusės angos tarpą, padarydamas bendrai didesnę nei 250 eurų turtinę žalą, tokių būdu sugadino svetimą I. G. priklausantį turtą.

Teisiamajame posėdyje E. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo klube, ten gėrė kokteilius. Turbūt buvo kažkokių narkotikų pridėta gėrimuose, nes neprisimena, kaip atsidūrė Justiniškėse ir mašinoje. Atsimena tik šeimininkę ir policiją. Narkotikų nevartoja. Mano, kad kažkas pribėrė. Jeigu jau buvo automobilyje, reiškia įsilaužė. Prie automobilio atsimena tą momentą, kad sėdi jame, muzika groja, draugė atsirado iš kažkur. Matė šeimininkę, policiją, nuovadą. Buvo sudaužytas vairuotojo pusės stiklas. Nieko, neatsimena, ką sudaužė. Tokioje situacijoje atsidūrė pirmą kartą. Jeigu buvo išdaužtas langas, o jis sėdėjo viduje, reiškia, kad jis langą išdaužė. Pripažįsta viską. Draugė jam pasakojo, kad ragino jį eiti, bet jis vis tiek sėdėjo ir niekur nėjo. Visų smulkmenų neatsimena, atsimena, kad kažką laužė, draskė. Pripažįsta kad padarė visus sugadinimus. Žino, kad yra pareikštas civilinis ieškinys. Sutinka su turtine ir neturtine žala. Kol kas nei kiek neatlygino žalos, prašė tyrėjos, kad duotų nukentėjusiosios sąskaitą, bet sakė, kad taip negalima. Atsiprašo nukentėjusiosios, nenorėjo nieko bloga padaryti, negina savęs, nesako, kad yra nekaltas. Buvo paveiktas narkotikų ir nesuprato ką darau, tik policijoje suvokė, kas įvyko. Labai atsiprašo, kad sukėlė nemalonumų, labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. M. taip pat visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019 m. liepos 19 d. nuo 23.00 val. nuėjo į klubą galimai ,,Mojo“, esantį Vilniaus centre, tikslaus adreso nežino. Minėtame klube visą naktį vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė kažkiek alkoholinių kokteilių, degtinės, alaus, kiek tiksliai, pasakyti negali. Daugiau atsimena, kad paryčiais sėdi kažkokiam automobilyje, tuo metu ateina automobilio šeimininkė ir nurodo, kad tai jos automobilis. Neatsimena, kaip atsidūrė Justiniškėse, tuo labiau įtarime nurodytame automobilyje. Neturėjo tikslo vogti automobilio, neatsimena, kaip į automobilį pataikė, bet minėjo kad išdaužė automobilio stiklą bei tokiu būdu atidarė automobilio dureles. Galėjo būti, kad išdaužė stiklą, bet to neatsimena. Daugiau nieko negali paaiškinti, nes neatsimena. Nežino, su kokiu tikslu įsėdo į svetimą automobilį, bet su juo niekur nevažiavo ir jo pavogti nenorėjo, tai įvyko, nes buvo stipriai apsvaigęs. Dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Atlygins padarytą žalą, labai atsiprašo, kad sukėlė automobilio savininkai nepatogumus (b. l. 68).

Papildomai apklaustas įtariamuoju E. M. taip pat kaltę pripažino, parodė, kad sutinka su tuo, kad jis sugadino svetimą turtą, kad išdaužė minėto automobilio priekinį stiklą. Kiek pamena, jį išdaužė alkūne. Prieš tai buvo klube, ten „kažko prišėrė“ ir nežino, kas ten pasidarė, bet kai išdaužė automobilio stiklą, norėjo klausytis muzikos ir matyt pradėjo viską ten junginėti ir tuos laidus sugadino. Jis neturėjo jokio tikslo automobilio vogti ar dar kažką daryti. Tiesiog taip gavosi, kad išdaužė stiklą ir sugadino automobilio viduje esančius daiktus. Savo kaltę pilnai pripažįsta. Nori atlyginti žmogui padarytą žalą. Taip pat lieka prie tų pačių duotų parodymų (b. l. 77).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja I. G. parodė, kad automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos motinos S. G. vardu, tačiau realiai ji naudojasi šiuo automobiliu ir automobilis yra jos turtas, nes motina net neturi vairuotojo pažymėjimo. 2019 m. liepos 19 d. apie 17 val. ji paliko automobilį prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) antros laiptinės. Palikdama automobilį, jį užrakino pultu. Automobilis liko stovėti tvarkingas. Naktį nieko įtartino negirdėjo, tačiau 2019 m. liepos 20 d. apie 06.10 val. ją pažadino motina ir pasakė, kad negali užmigti, kadangi nuolat kaukė kažkokio automobilio signalizacija. Jų butas yra 8 aukšte ir motina negalėjo žiūrėdama pro langą suprasti, kad suveikė signalizacija jos automobilyje. Ji pažiūrėjo pro balkoną ir pamatė, kad signalizacija suveikė jos automobilyje. Be to pastebėjo, kad kažkas sėdi jos automobilyje. Ji žinojo, kad automobilis turi tik vieną raktą, be to tik ji viena naudojosi šiuo automobiliu, todėl niekas iš teisėtų naudotojų automobiliu negalėjo šiuo metų būti. Kai žiūrėjo pro balkoną, automobilio signalizacija veikė, automobilis buvo pajudėjęs keletą metrų nuo tuos vietos, kur jį paliko. Ji suprato, kad kažkas bando pavogti automobilį. Ji labai greitai apsirengė ir laiptais nubėgo žemyn. Kai išbėgo į kiemą, pamatė, kad jos automobilyje sėdi nepažįstamas vyras, kuris bando išsukti automobilio vairą. Automobilio variklis tuo metu buvo išjungtas. Ji suprato, kad yra be telefono. Tuo laiku ji pamatė, kad link jų eina jai nepažįstama moteris. Ji pradėjo prašyti jos, kad ji iškviestų policiją. Moteris policijos nekvietė. Ji paaiškino, kad automobilyje sėdi jos sužadėtinis, pasiūlė išspręsti šią problemą be policijos pareigūnų, žadėjo atlyginti padarytą žalą. Vyras, sėdintis automobilyje, nebandė bėgti. Jis žadėjo suremontuoti automobilį, sakė, kad nežino, kaip atsirado jos automobilyje. Jai pasirodė, kad vyras yra apsvaigęs. Kol kalbėjo su nepažįstamais vyru ir moteriške, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė. Jos automobilio vertė yra 3000 eurų. Apžiūrėjusi automobilį, pastebėjo, kad yra sudaužytas kairės pusės priekinių durelių stiklas. Automobilyje visi daiktai yra išmėtyti. Sugadinta vairo mechanizmo apdaila, sulaužytos valytuvo ir posūkių svirtelės, daiktadėžės spynelė ir užraktų mechanizmas, nukirpti laidai. Šiuo metu negali nurodyti žalos, padarytos dėl turto sugadinimo. Žalą galės nurodyti po apsilankymo autoservise. Apie įvykį policijos įstaigai pranešė jos mama. Daugiau dėl šio fakto nieko pasakyti negali (b. l. 27-28).

Papildomos apklausos metu I. G. parodė, kad iš jos automobilio KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nieko pavogta nebuvo. 2019 m. liepos 19 d. automobilį buvo priparkavusi automobilio parkavimo vietoje netoli namų. Kai jau 2019 m. liepos 20 d. atbėgo prie automobilio, jis jau buvo pajudėjęs iš tos vietos, kur jį paliko. Buvo likę maždaug 15 cm, kad būtu atsitrenkęs į kitą automobilį. Kai priėjo prie mašinos, už vairo sėdėjo jai nepažįstamas vyriškis. Tada maždaug po minutės išbėgo kita mergina, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo to vyro sužadėtinė. Ji dar to vyro paklausė, ką čia darė, jis pasakė nieko. Jam liepė, kad jis išeitų. Jis išlipo, jis buvo be viršutinių rūbų ir be bato. Bet dar porą kartų jis vis tiek bandė į tą automobilį įsėsti, bet ji jau buvo automobilį užrakinusi. Tuomet ir jo sužadėtinė bandė jam paaiškinti, kad jis nebeliptų į tą automobilį. Vyriškis pradžioje dar aiškino, kad ne jis išdaužė automobilio stiklą, paskui aiškino, kad jis neprisimena, kad būtų sėdėjęs automobilyje, vis keitė versijas. Policiją iškvietė jos mama. Bet kiek žino, kvietė ir kaimynai. Ji atliko automobilio remonto sąmatą, kurioje nustatyta, kad bendra remonto ir dalių žala yra 1 194,55 eurai. Taip pat padaryta ir 1500 eurų moralinė žala. Civilinį ieškinį reikš vėliau (b. l. 30-31).

Papildomai apklausta I. G. parodė, kad automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra draustas „GJENSIDIGE“. Į draudimą kreipėsi, bet draudimas žalos neatlygino, pasakė nepadės. Civilinį ieškinį reikš bendrai 3.500 eurų vertės sumai. Šita suma yra kartu su moraline žala. Daugiau papildymų neturi. Kad byla būtų baigiama baudžiamuoju įsakymu sutiktų, bet norėtų, kad kaltininkas įsipareigotų žalą atlyginti ir ją atlygintų. Sąskaitos numerį ji palikusi pirminės apklausos metu (b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. G. parodė, kad automobilis KIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu, tačiau šiuo automobiliu naudojasi jos dukra I. G.. Automobilis realiai yra jos turtas ir bus remontuojamas jos lėšomis. 2019 m. liepos 20 d., laiko nurodyti negali, ji prabudo, kadangi pradėjo veikti kažkokio automobilio signalizacija. Kadangi automobilių signalizacijos kieme suveikia gan dažnai, kurį laiką nekreipė dėmesio į triukšmą ir pro langą nežiūrėjo. Tačiau apie 6 val. ji neiškentė, išėjo į balkoną ir pažiūrėjo iš 8 aukšto į kiemą. Ji suprato, kad galimai suveikė dukros I. G. automobilio signalizacija. Ji nuėjo ir pažadino dukrą. Dukra pažiūrėjo pro balkoną į kiemą ir patvirtino, kad suveikė jos automobilio signalizacija. I. G. greitai apsirengė ir nubėgo į apačią, prie mašinos. Ji liko stebėti įvykį iš balkono. Pamatė, kaip automobilis pajudėjo iš vietos, pravažiavo keletą metrų ir sustojo. Ji negali pasakyti, ar buvo užvestas automobilio variklis. Pravažiavus keletą metrų, automobilyje užsifiksavo vairas. Ji taip suprato, kadangi žmogus, sėdintis automobilio salone, pradėjo traukinėti vairą. Pamačius tai, ji išbėgo į kiemą, dukrai į pagalbą. Tuo laiku, kai ji išbėgo į kiemą, jos dukra paprašė jos iškviesti policiją. Ji apsisuko ir nubėgo atgal į butą, iš kur paskambino policijos įstaigai. Kai bendravo su policijos pareigūnais, ji dėl susijaudinimo negalėjo nurodyti nei automobilio markės, nei valstybinio numerio, paprašė, kad kuo skubiau atvyktų policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė vyrą ir moterį, kurie bandė pavogti dukros automobilį. Kai ji stebėjo įvykį iš balkono, matė tik vieno žmogaus rankas ant vairo. Ar buvo dar žmonių salone, nematė. Iš kur ir kada atsirado nepažįstama moteris, ji nematė. Vėliau apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo, kad automobilio priekinių kairės pusės durelių stiklas yra sudaužytas, salone išmėtyti daiktai, atidaryta daiktadėžė. Ar automobilyje yra daugiau pažeidimų, negali pasakyti. Daugiau dėl šio fakto nieko paaiškinti negali (b. l. 43-45).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. M. parodė, kad 2019 m. liepos 19 d. prabudo, kadangi suveikė automobilio signalizacija. Jis pažiūrėjo pro kambario langą, jo butas yra antrame aukšte. Pamatė, kad prie tamsiai mėlynos spalvos mašinos atsiklaupė moteriškė, o automobilyje sėdi vyras. Šie žmonės buvo nepažįstami. Kam priklauso mėlynos spalvos automobilis, tuo laiku nežinojo. Automobilio markės ir valstybinio numerio neįsižiūrėjo. Jis girdėjo, kaip moteris prašė vyrą eiti namo. Vyras nelipdavo iš mašinos. Jis tai paleisdavo garsiai muziką automobilio salone, tai spausdavo automobilio garso signalą. Stebėdamas poros veiksmus pagalvojo, kad ši pora tiesiog susipyko ir automobilis priklauso jiems. Automobilio signalizacija veikė. Dėl poros veiksmų buvo labai daug triukšmo, net jau norėjo skambinti į policijos įstaigą ir pranešti apie triukšmą kieme, bet vėliau pagailėjo žmonių, pagalvojo, kad moteriškei pavyks įkalbėti vyrą liautis ir nueiti namo. Dėl didelio triukšmo negalėjo užmigti ir stebėjo porą. Apie 6 val. jis pamatė, kad vyras išlipo iš automobilio ir pradėjo jį stumti, bet automobilio vairas buvo užrakintas. Vyras vėl atsisėdo į automobilį. Jis suprato, kad jis bando sujungti laidus po automobilio vairo kolonėle. Tai pasirodė labai įtartina ir apie įvykį buvo pranešta policijos įstaigai. Atvykę policininkai sulaikė vyrą ir moterį. Moteris į automobilį nebuvo įsėdusi, ji tik vis ragino vyrą eiti namo. Kaip buvo sudaužytas automobilio stiklas, jis nematė. Daugiau dėl šio fakto nieko paaiškinti negali (b. l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. L. parodė, kad parodymus duoti sutinka. E. M. pažįsta apie 5 metus. Prieš 10 dienų, kai jis grįžo iš įkalinimo vietos, jie pradėjo gyventi kartu, nuomojamame bute. 2019 m. liepos 19 d. apie 21 val. 30 min. ji išėjo į darbą. E. M. liko bute. Jis buvo blaivus ir turėjo raktą nuo nuomojamo buto. 2019 m. liepos 20 d. apie 4 val. E. M. paskambino telefonu ir pasakė, kad negali atrakinti laiptinės durų ir įeiti į butą. Iš E. M. balso ji suprato, kad jis yra neblaivus. Daugiau E. M. nieko nepaaiškino, ji suprato, kad jis yra ne vienas, kažkas kalbėjo šalia jo. Tai buvo vyriškas balsas, kurio neatpažino. Ji paprašė E. M. būti prie laiptinės. Ji atidirbo iki pertraukos ir 2019 m. liepos 20 d. apie 04.40 val. įspėjus meistrą, išėjo iš darbo, norėdama įleisti E. M. į laiptinę. Ji priėjo prie laiptinės, tačiau E. M. ten nerado. Ji pagalvojo, kad jis užėjo į butą. Pati užeiti į butą negalėjo, kadangi neturėjo rakto. Ji paskambino E. M. Jis atsiliepė, pasakė, kad yra kieme. Ji pradėjo ieškoti E. M. po kiemus. Rado jį viename iš šalia esančių kiemu, adreso neprisimena. Ji pamatė, kad E. M. sėdi automobilyje markės KIA, valstybinio numerio, spalvos nurodyti negali. Kam priklauso šis automobilis, nežino. Ji pastebėjo, kad automobilio vairuotojo durelių stiklas yra sudaužytas. E. M. galva, rankos, kojos buvo suteptos krauju. Automobilyje E. M. buvo vienas ir šalia žmonių nebuvo. Ji klausė E. M., ką jis daro automobilyje. E. vis kartojo, kad automobilio stiklo jis nedaužė, o jį kažkas iš „nevietinių“ miesto centre sumušė. Iš E. M. žodžių nesuprato, kas atsitiko. Automobilyje suveikė signalizacija, kuri kaukė, E. M. įjungė automobilio salone muziką. Ji prašė E. eiti namo, bet E. eiti namo atsisakė, pasakė, kad negali atsistoti ant kojos. Labai ilgai įkalbinėjo E. išlipti iš svetimo automobilio ir eiti namo. E. neklausė. Ji nutarė nueiti namo, padėti turimus su savimi daiktus. Kai grįžo į kiemą, kur paliko sėdintį automobilyje E. M., prie automobilio jau stovėjo automobilio šeimininkė ir kalbėjo su E. Ji priėjo prie šeimininkės, pradėjo su ja kalbėti. Ji žadėjo automobilio šeimininkei atlyginti jai padarytą žalą ir prašė nekviesti policijos. Šeimininkė nesutiko ir greitu laiku į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pristatė ją ir E. M. į policijos įstaigą (b. l. 52-53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. V. parodė, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 06:25 val. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu G. G. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja pro langą mato, kad prie pat antrosios laiptinės prie automobilio krapštosi įtartinas vyras, o prie laiptinės stovi mergina. Pranešėja vyro požymių nurodžiusi nebuvo, tik paminėjo, kad jis yra be viršutinių drabužių. Atvykę minėtu adresu, rado prie (duomenys neskelbtini) prie viduryje gatvės stovintį automobilį KIA Cedd, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia minėto automobilio stovėjo automobilio savininkė I. G. Taip pat šalia minėto automobilio buvo, kaip vėliau paaiškėjo, E. M., jis buvo iš automobilio išlipęs, pusnuogis, be viršutinių rūbų, jo galva buvo praskelta, taip pat šalia minėto automobilio buvo E. draugė V., ji buvo blaiva, kaip pastaroji minėjo, savo draugą rado svetimame jam nepriklausančiame automobilyje. Nukentėjusioji I. G. paaiškino, kad 2019 m. liepos 19 d. automobilį paliko tvarkingai priparkuotą namo kieme, ryte tik išgirdo veikiančią automobilio signalizaciją, išėjus į kiemą pastebėjo, kad jos automobilyje sėdi jai nepažįstamas vyras, kad automobilyje yra išdaužtas automobilio vairuotojo šoninis stiklas, taip pat paaiškino, kad automobilio salonas buvo visas išverstas, nuplėšytos apdailos dalys ties užvedimo spynele. Patikrinus automobilį tikrai buvo automobilio salonas visas išverstas. Įvykio vietoje E. M. prisipažino, kad išdaužė automobilio stiklą ir pateko į automobilį, nes norėjo pamiegoti, taip pat jis dar paaiškino, kad jis buvo naktiniame klube ir jį sumušė jam nepažįstami asmenys. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo. Todėl asmenys buvo pristatyti tolimesniam aiškinimuisi į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK (b. l. 56).

Policijos registruojamų įvykių duomenimis, 2019 m. liepos 20 d., 06.05 val. gautas pranešimas, kad pranešėja mato pro langą, kad prie pat 2 laiptinės mėlynos spalvos automobilyje krapštosi įtartinas vyras. Prie laiptinės stovi mergina. Požymių nenurodė, paminėjo, kad vyras be viršutinių drabužių (b. l. 4-6).

2019 m. liepos 20 d. įvykio vietos ir automobilio Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad automobilio vairuotojo durelių langas yra išdaužtas. Automobilis yra atrakintas, vairuotojo durelių spynelė be matomų pažeidimų. Automobilis stovi prie daugiabučio namo tarp pirmos ir antros laiptinių esančios bromos važiuojamojoje kelio dalyje, užtvėręs pravažiavimą. Automobilis stovi priekine dalimi link namo pirmos laiptinės. Apie du metrus nuo automobilio galinės dalies prie kelkraščio bortelio ant žolės guli stiklo šukės. Prie automobilio Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono stovi automobilis VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio Kia Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu matomos ant vairuotojo sėdynės gulinčios stiklo šukės, kurių pavyzdys supakuotas į voką Nr. 1. Ant kairės pusės automobilio galinių durelių stiklo išorinėj pusėje ir virš durelių ant stogo buvo užfiksuoti rankų pėdsakai, kurie paimti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių ir supakuoti į voką Nr. 2. Automobilio salone automobilio vairo kolonėlė yra užrakintoje padėtyje. Automobilio užvedimo spynelės atrakto angos raktui dangtelio kraštai yra nežymiai deformuoti. Aplink automobilio vairo kolonėlę nėra plastikinės apdailos, kaba laidai. Ant vairuotojo sėdynės guli medicininės žirklutės, prie priekinės keleivio sėdynės guli automobilio vairo kolonėlės plastikinė apdaila, dokumentų pakuotės, drėgnų servetėlių pakuotės ir kiti daiktai. Automobilio yra atidaryta priekiniame panelyje esanti daiktadėžė. Automobilyje ant multimedijos yra raudonos spalvos dėmės, nuo kurių buvo paimta nuoplova ir įpakuota į voką Nr. 3. Taip pat raudonos spalvos dėmės yra ant salone gulinčių plastikinių vairo kolonėlės ir užvedimo spynelės apdailos dalių. Užvedimo spynelės apdaila su raudonos spalvos dėmėmis paimta ir supakuota į voką Nr. 4. Iš automobilio salono paimtas foninis kvapas, kuris įpakuotas į stiklainį su plomba Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės paimtas kvapo pėdsakas, kuris įpakuotas į stiklainį su plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta, kur stovi automobilis, vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 11-18).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra S. G. (b. l. 24).

Alkotesterio kvitas patvirtina, kad 2019 m. liepos 20 d., 08.03 val. E. M. nustatytas 1,54 promilės girtumas (b. l. 57).

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis E. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sugadino I. G. priklausantį turtą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, kad nors dėl neblaivumo ir/ar apsvaigimo neaiškios kilmės medžiagomis tai jis išdaužė automobilio vairuotojo pusės durelių stiklą, atsisėdo į automobilį, sugadino kaltinime nurodytas automobilio detales. Tikslo pagrobti automobilį neturėjo. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos įrodymai, t.y. nukentėjusiosios I. G., liudytojų S. G., A. M., V. L., A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos registruojamų įvykių duomenys, įvykio vietos bei transporto priemonės apžiūros rezultatai, alkotesterio rodmenys, kuriais nustatyta, kad automobilis KIA Ceed, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra naudojamas I. G., nors viešajame registre savininke įregistruota S. G.; išvakarėse buvo paliktas prie (duomenys neskelbtini), kieme. Naktį suveikus signalizacijai, S. G. prikėlė dukrą ir ši išbėgo į kiemą; liudytoja matė automobilyje pajudant iš vietos, už kelių metrų sustojant, išbėgo paskui dukrą į kiemą, tačiau dukrai paprašius grįžo namo ir iškvietė policiją; automobilyje matė tik vieno asmens rankas ant vairo, kitų žmonių jame nematė. I. G. išbėgusi į lauką pamatė, kad išdaužtas automobilio durelių stiklas, automobilyje už vairo sėdėjo nepažįstamas vyras, kuris jai pasirodė apsvaigęs, žadėjo atlyginti padarytą žalą. Po to dar atėjo kažkokia mergina, to vyro draugė, liepė jam išlipti, jis išlipo, buvo be viršutinių rūbų ir be bato. Liudytojas A. M. išgirdęs triukšmą pro kambario langą taip pat matė, kaip kažkokia moteris prašė vyro eiti namo, jis nenorėjo išlipti iš automobilio, junginėjo muziką, garso signalą, išlipęs stūmė automobilį, tačiau buvo užsirakinęs vairas, todėl vyras vėl įlipo ir, kaip suprato liudytojas, bandė sujungti laidus po vairo kolonėle, todėl iškvietė policiją. Liudytoja V. L. taip pat patvirtino radusi E. M. svetimame automobilyje, kurio stiklas buvo išdaužtas, E. M. buvo apsvaigęs, sakė, kad jį kažkas sumušė, automobilyje suveikė signalizacija, jis dar įjungė ir muziką, eiti namo atsisakė, sakė, kad jam skauda koją. Liudytojas policijos pareigūnas A. V. su kolega rado vidury gatvės stovintį automobilį, šalia buvo I. G. ir E. M., kurio galva buvo praskelta, bei jo draugė V. Patikrinus automobilį nustatė, kad visas salonas išverstas, ties užvedimo spynele nuplėšytos apdailos dalys, išdaužtas vairuotojo šoninis stiklas. Visus šiuos parodymus patvirtina ir E. M. blaivumo patikrinimo, įvykio vietos bei automobilio apžiūros duomenys. Taip pat byloje pateikta UAB „A.“ sudaryta automobilio KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata, kurios duomenimis, remonto kaina yra 1194,55 Eur. Kadangi sugadinto turto vertė viršija 5 MGL sumą, bet neviršija 250 MGL sumos, darytina išvada, kad E. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamojo E. M. padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Jis veikos padarymo metu buvo 9 kartus teistas, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, žmogaus sveikatai, pastarąjį kartą iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2019 m. liepos 11 d. (b. l. 106-123), administracine tvarka per 5 metus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, garbės ir orumo įžeidimą, girto pasirodymą viešoje vietoje, viešosios tvarkos pažeidimą; duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 98-105), dirbo (b. l. 96-97). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgus į išdėstytą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstamą veiką padarė praėjus tik 9 dienoms po ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, nuolat daro analogiškas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą straipsnio sankcijos vidurkiui (BK 42 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 50 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas E. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 20 d. 06.20 val. iki 2019 m. liepos 21 d. 10.54 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vertindamas, ar yra pagrindas atidėti bausmės vykdymą, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios interesus labiausiai atitiktų ne E. M. realus bausmės atlikimas, o turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, kas, akivaizdu, greičiau įvyktų skolininkui būnant laisvėje. Tačiau teismas neturi pagrindo neatsižvelgti į tokias aplinkybes, kad kaltinamajam yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas ir kaltinamasis yra suimtas kitame procese. Taigi, nors ir negalima daryti išvados, kad E. M. bus pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, vis tik nagrinėjamu atveju kaltinamajam būnat suimtam kitame procese, o šioje byloje atidėjus bausmės vykdymą, nuteistojo probacija tampa iš esmės neįmanoma. Be to, skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Kadangi E. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas devynis kartus teistas ir praėjus vos daugiau kaip savaitei po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, darytina išvada, kad atidėjus bausmės vykdymą bausmės tikslai nebus užtikrinti. Kaip matyti iš duomenų apie E. M. teistumą, 2018 m. liepos 20 d. Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė jau kitą dieną po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos pagal ankstesnį nuosprendį. Tokios aplinkybės pakankamai neigiamai charakterizuoja E. M. ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo.

E. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Atsižvelgus į tai, kad E. M. yra suimtas kitoje byloje ir paminėtų kardomųjų priemonių vykdymas yra neįmanomas, į tai, kad jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, yra pagrindas jam skirtas kardomąsias priemones pakeisti į suėmimą. Tai nepablogina kaltinamojo padėties, kadangi tokiu atveju bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusioji I. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl automobilio apgadinimo jai padaryta 3500 Eur turtinė žala (b. l. 39), ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šią sumą sudaro kartu ir neturtinė žala (b. l. 31), pridėjo UAB „A.“ remonto sąmatą, pagal kurią bendra remonto kaina buvo paskaičiuota 1194,55 Eur (b. l. 36-38). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. G. palaikė civilinį ieškinį, patikslino ieškinio sumą. Pateikė kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (800 Eur), nurodė, kad kol dar nebuvo remontavusi mašinos, buvo nustatyta remonto suma 1194,55 eurai. Dabar ji iš dalies susiremontavusi automobilį, nes jis reikalingas važiuoti į darbą. Dar ne viską sutaisė, bet sumokėjo 800 eurų, iš jų 300 eurų – dalys, 200 eurų – surinkimas, imobilizavimo remontas 100 eurų, iš viso 800 eurų. Iš sąmatos išbraukė viską, ką yra padariusi, ir lieka dar 115,75 eurų kitiems darbams atlikti. Taip pat reikėjo daryti cheminį automobilio valymą, kadangi viskas buvo kraujyje. Sąmatoje to nėra įrašyta, nes ieškojo kur pigiau, čekio negavo, bet sumokėjo 50 eurų. Kadangi tai buvo pirmas toks įvykis jos gyvenime, ji nieko negalvodama bėgo gelbėti tos mašinos, nors dabar supranta, kad neturėjo to daryti. Visą mėnesį jautė vidinę baimę, prašė, kad kas nors su ja būtų, buvo baisu eiti gatve, nes nežinojo, ar sutiksiu tą žmogų ar ne, nors jo nepažįsta, bet nežinojo, ko gali tikėtis iš tokio žmogaus, galvojo, kad jis gali keršyti. Mėnesį liko be automobilio, reikėjo važiuoti į darbą viešuoju transportu ir gaudavosi virš valandos kelio. Kiekvieną dieną važiavo į darbą. Darbo pradžia 7 valandą, tai kadangi važiuoti su viešuoju transportu reikia, tai keldavosi 5 valandą. Buvo daug nepatogumų. Automobilį ji atgavo prieš pirmą posėdį, spalio mėnesį. Reikėjo sutaisyti viską, padaryti cheminį valymą. Pas gydytojus nėjo. Moralinę žalą galėtų mažinti, nes norėtų, kad viskas greičiau baigtųsi, todėl neturtinės žalos prašo priteisti 500 eurų. Automobilis draustas, bet ne Kasko. Draudimas sakė, kad gali tik suteikti transporto priemonę transportuoti jos automobilį. Bet už visa kita jie negalėjo padengti, nes įvykio nebuvo, kadangi buvo įsilaužimas, todėl draudimas neatsako.

Kaltinamasis E. M. su ieškiniu sutiko ir įsipareigojo atlyginti padarytą žalą.

Įvertinęs civilinio ieškinio sumą, pateiktus įrodymus dėl padarytos turtinės žalos ir nukentėjusiosios turėtas išlaidas, argumentus dėl padarytos neturtinės žalos, tai, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų negalėjo naudotis transporto priemone, taip pat patyrė išgąstį, išgyvenimų ir nepatogumų, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklo šukės (voke Nr. 1), daktiloskopinė plokštelė (voke Nr. 2), nuoplova (voke Nr. 3), DNR su kraujo pėdsakais (voke Nr. 4), 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą (2019-09-17 kvitas serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti E. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 20 d. 06.20 val. iki 2019 m. liepos 21 d. 10.54 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, ir šią kardomąją priemonę palikti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Asmens tapatybės kortelę grąžinti E. M.

Nukentėjusiosios I. G. ieškinį tenkinti visiškai, priteisti jai iš kaltinamojo E. M. 965,75 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 75 centus) turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Stiklo šukes (voke Nr. 1), daktiloskopinę plokštelę (voke Nr. 2), nuoplovą (voke Nr. 3), DNR su kraujo pėdsakais (voke Nr. 4), 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą (2019-09-17 kvitas serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė