- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 1-1066-885/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01128-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- D. P.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, registruota darbo biržoje, turinti 3 gr. neįgalumą, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (Žin., 2000, Nr. 89-2741; 2003, Nr. 38-1733).
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. 2013 m. birželio 17 d., apie 8.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, pastumdama E. B., dėl ko ji griūdama ant žemės prasikirto dešinės pusės antakį ir susitrenkė ranką bei koją, tuo padarė E. B. kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinėje krūtyje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje ir dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji D. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad konfliktas buvo birželio 17 d. 7.30 val. E. B. buvo virtuvėje, kai ji atėjo ir paprašė, kad nenuodytų jos įvairiais kvapais ir chemikalais. E. B. atkirto, kad ji valkata. Tada E. B. parodė mokesčių lapelį ir sakė, kad duotų pinigus, o ji pasakė, kad pinigų neduos ir išėjo į savo kambarį. Vėliau grįžo arbatos, tačiau ji jos neįleido, sakė, kad kai duos pinigus, galės viskuo naudotis. E. B. pradėjo klebenti duris. Tada ji patraukė jos ranką ir ją pastūmė. E. B. suklupo ant kelių ir nuvirto. Ji pamatė lašant kraują. Tada E. B. atsistojo ir nuėjo į kambarį, kur persivilko chalatą ir išėjo pas kaimynę. E. B. nusibrozdino krisdama į vazą, o kadangi ji virto daugiau ant dešinio šono, todėl susimušė kojos kelį ir ranka užsigavo krūtį. Vėliau nukentėjusioji į butą įėjo kartu su kaimyne E. M.. E. M. puolė sakyti, kad ji norėjo užmušti motiną. Protokole pareigūnai neparašė, kad ji sudavė smūgius. Ant protokolo E. M. siūlėsi pasirašyti. Eksperto išvadose taip pat nėra parašyta, kad smūgius sudavė ji, nurodyta tik, kad negriuviminė žaizda. Galva perkirsta ir veidas nubrozdintas nuo atsitrenkimo į vazą. Nukentėjusioji sakė, kad ji ją pastūmė. Mama griuvo ir atsitrenkė į vazą. Vaza nenuvirto, nes ji labai sunki. Ji galvos nebuvo padėjusi ant žemės. Sumušimai atsirado, kai pabendravo su kaimyne. Ekspertai irgi nurodo galvos sužalojimus ne tos pusės. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes ji jos nemušė. Nepripažįsta neturtinės žalos. Turtinę pripažįsta, nes pirko vaistus. Su bylos medžiaga susipažinusi, specialisto išvadą irgi skaitė ir su ja nesutinka. Pranešime parašyta, kad pastūmė, bet nemušė. Mamai nukentėjusiajai 87 m., jai 59 m. Jos mėnesinės pajamos 350 Lt. Mamos pensija - 660 Lt. Mokesčius moka abi. Pasako sumą, o mama duoda kiek duoda. Ji kiek reikia prideda. Butas jos nuo 1995 m. vasario mėn. Ji butą nusipirko iš valstybės. Kartu su mama gyvena 3 metai. Per tuos tris metus konfliktų buvo, bet rankos nekėlė. Dėl įvykio nesikalba. Mama yra neprognozuojama. Ji yra gulėjusi psichiatrijos ligoninėje, jai būna nerviniai priepuoliai. Ji gailisi, kad sukėlė fizinį skausmą. Gydymo išlaidas apmokės.
Nukentėjusioji E. B. teisme parodė, kad kaltinamoji yra jos dukra. Birželio 17 d. išsivirė pusryčius ir nuėjo į kambarį. Po to ėjo į virtuvę parsinešti arbatos ir tada duktė prašė duoti pinigus už mokesčius. Sakė duos, visada duodavo ir dabar duos. Tada D. P. ir pastūmė ją, o ji nugriuvo ant žemės. Pasipylė kraujas, nuėjo pas kaimynę, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą. Policijos pareigūnai išvežė dukrą, ją greitoji išvežė į ligoninę. Ligoninėje tikrino, keliai buvo sumušti, vos paėjo. Buvo sutrenktas visas kūnas. Ją trenkė ant žemės, o ne į vazą. Iš karto nubrozdinimų nebuvo. Kai nutrenkė ant žemės ir sudavė kumščiu smūgius į galvą. Ranka buvo išmušta jau anksčiau. Smūgius sudavė į kairę galvos pusę. Buvo prakirstas antakis griūvant ant grindų. Trenkė į kitą pusę. Pareigūnams pasakė, kad dukra sumušė, kai skambino. Gulėjo ant dešinės pusės, smūgius sudavė į kairę. Smūgius sudavė kumščiu. Jei būtų atsitrenkusi į vazą, būtų sudužęs veidrodis. Jos ranka buvo sulenkta prie kaklo. Pareigūnai rašė, ji stovėjo netoliese. Kai atvyko greitoji, kaimynė buvo. Atvykę pareigūnai surašė dokumentus, ji su jais susipažino ir pasirašė. Ji pareigūnams sakė, kad dukra sudavė smūgius, kodėl neužrašė, nežino. Butą išlaiko abi. Moka taip pat abi. Civilinį ieškinį neturtinei žalai pareiškė dėl problemų su sveikata, kuri po įvykio pablogėjo, nes ji labai dėl to išgyveno. Ji bute gyvena, tik neregistruota. Civilinį ieškinį palaiko. Santykiai su dukra blogi.
Liudytojas E. Z. teisme parodė, kad tiek kaltinamąją, tiek nukentėjusiąją matė per įvykį. Budėtojas pranešė, kad smurtas artimoje aplinkoje, nurodė adresą ir jie nuvyko. Nuvykę negalėjo įeiti, kaimynė atidarė duris, jos su kodu. Bute buvo senyvo amžiaus moteris. Ji buvo kruvina. Viską užrašė. Dukra aiškino, kad ją nuodija chemikalais. Kažką aiškino, kad konfliktas buvo dėl virtuvės durų. Sakė, kad pastūmė motiną. Kiek pamena, ten buvo holas, bet vazos nematė. Kaltinamoji sakė, lyg tai motina pati paslydo. Sakė, kad buvo suėmusi už rankų. Surašė dokumentus ir nukentėjusioji su jais susipažino bei pasirašė. Galvos srityje buvo kirstinė žaizda, E. B. buvo sukrėsta, kalbėjo susijaudinusi ir sunkiai. Sunku buvo suprasti ką kalba. Ji buvo strese. Kaimynė buvo tarpduryje. Kaltinamoji su ja kažko konfliktavo. Kaimynė norėjo pasirašyti ant dokumentų, bet jie jai neleido. Nukentėjusioji skundėsi, kad skauda galvą ir ranką ar koją, gerai nepamena. Galva buvo prakirsta, susižalojo nugriuvusi. Kad sudavė smūgius, lyg tai nesakė. Nukentėjusiąją apklausė, užrašė įvykio esmę. Medikai buvo atvykę, kai rašė tarnybinį pranešimą.
Liudytoja E. M. teisme parodė, kad su E. B. ir D. P. yra kaimynės. Apie 8.30 val. išgirdo didelį klyksmą. Iš pradžių girdėjo bildesį, išbėgo į laiptinę. Padėtį žinojo iš seniau. Pernai per Kalėdas E. B. buvo sumušta, ji dėjo jai kompresus. E. B. suklykė ir ji jos balsą pažino. Nuėjo prie buto, beldė, bet durų neatidarė. Nuėjo pas kitą kaimynę, kur pamatė E. B. kruviną. Kaimynė jau buvo iškvietusi greitąją pagalbą. Nuo to momento ją visur lydėjo. Į butą grįžo kartu. Grindys koridoriuje buvo išplautos. D. P. pareigūnai jau buvo išvežę. Su policijos pareigūnais nebuvo susitikusi. Pareigūnus matė, kai atsivežė lėlę ir bandė atkurti įvykį. Koridoriuje stovėjo vaza. E. B. metė iš nugaros. Kai ji nugriuvo, tada sudavė smūgius. Vaza stovėjo, kaip stovėjusi. Jai E. B. pasakojo, kaip ji stovėjo ir kaip ją metė. Ji E. B. apžiūrėjo ir jai padėjo kiek reikėjo. Kad D. P. muša E. B., seniai žinojo. D. P. bedarbė, išsimiegojusi, išsipusčiusi, priežasčių elgtis taip su motina gali būti daug. Ant jokio protokolo ji nepasirašė.
Ekspertas J. S. teisme parodė, kad jis pateikė išvadą ir tvirtina pateiktus teiginius, papildymų neturi. Dešinio antakio nubrozdinimai ir kairio kelio sužalojimas galėjo atsirasti, jei būtų pavirtusi. Kiti sužalojimai nebūdingi griuviminėms traumoms. Jei būtų suduota į kairę galvos pusę, tai sumušimai ir būtų kairėje pusėje. Tai būtų kontaktiniu metu padaryti sužalojimai. Savaime sužalojimai negali atsirasti. Nuo smūgio sužalojimai atsiranda tik kontakto vietoje. Sužalojimai dešinėje krūtyje ir voke padaryti tiesioginio kontakto metu. Krūtyje padaryti vidiniai sužalojimai, ranka tokių sužalojimų pasidaryti negalėjo. Jei sužalojimai būtų padaryti ranka, būtų išoriniai. Griūdama į grindis atsitrenkė dešine veido puse, jei to nepripažįsta, tada buvo padarytas dar vienas smūginis kontaktas. Vazai nieko neatsitiko, vadinasi smūgis nebuvo stiprus. Jei nukentėjusioji gulėjo ant žemės dešine puse, sumušimas kairėje pusėje galėjo atsirasti. Veido kairė pusė neuždengta. Plaukuotoje galvos dalyje sumušimų nustatyta nebuvo. Rankos pozicija, kurią nurodė nukentėjusioji, griuviminės traumos metu sužalojama plaštaka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios paaiškinimų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų D. P. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
2013-06-17 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (7-9 b. l.).
2013-06-17 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio patrulio E. Z. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad policijos pareigūnus iškvietė E. B.. Atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad D. P. pastūmė savo motiną E. B., ko pasėkoje ji trenkėsi veidu į žemą, prasikirto antakį ir susižalojo dešinės kojos kelią (10-12 b. l.).
2013-07-01 nukentėjusiosios E. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. B. savo parodymus patvirtina parodymų patikrinimo vietoje metu (18-24 b. l.)
2013-06-20 akistatos, atliktos tarp nukentėjusiosios E. B. ir įtariamosios D. P., protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji E. B. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (45-46 b. l.).
2013-07-01 įtariamosios D. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad D. P. savo parodymus patvirtina parodymų patikrinimo vietoje metu (53-58 b. l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 829/13(04) nurodyta, kad E. B. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje krūtyje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ir dešiniame dilbyje. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. E. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (16 b. l.).
Teismas sprendžia, kad kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta ne tik jos pačios visišku prisipažinimu, bet ir nukentėjusiosios E. B. parodymais. Pati kaltinamoji teismui prisipažino tarpusavio konflikto su motina metu ją pastūmusi, dėl ko nukentėjusioji suklupo ant kelių ir nuvirto. Teisme apklausta nukentėjusioji taip pat parodė, kad ją kaltinamoji trenkė ant žemės, dėl ko ji susižalojo. Be to, E. B. teisme taip pat nurodė, kad kaltinamoji ją ne tik pastūmė, bet dar ir sudavė kumščiu smūgius jai į galvą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokių aplinkybių nepatvirtina byloje esanti ir teismo ištirta medžiaga. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas E. Z., teisme apklaustas liudytoju, teismui patvirtino, kad tuoj po įvykio, paaiškėjo, kad D. P. pastūmė savo motiną E. B., ko pasėkoje ji trenkėsi veidu į žemą, prasikirto antakį ir susižalojo dešinės kojos kelią. Liudytojas parodė, kad nukentėjusioji tuoj po įvykio nesakė, jog jai buvo suduoti ir smūgiai, todėl tokios aplinkybės nenurodytos ir tarnybiniame pranešime. Iš specialisto išvados Nr. G 829/13(04) taip pat matyti, kad E. B. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje krūtyje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ir dešiniame dilbyje, o kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. Teismo posėdyje paaiškinimus davęs specialistas J. S. taip pat teigė, kad jei būtų suduota į kairę galvos pusę, tai sumušimai ir būtų kairėje pusėje. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji gulėjo nuvirtusi ant žemės dešine puse, todėl jeigu kaltinamoji dar būtų sudavusi jai smūgius, jie galėjo atsirasti tik kairėje pusėje, tačiau specialistas nurodė, kad visi sužalojimai nukentėjusiajai nustatyti dešinėje pusėje.
Tokios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl to, kad kaltinamoji E. B. pastūmė, po ko E. B. nukrito. Tačiau duomenų apie tai, kad kaltinamoji būtų dar sudavusi ir smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajai į galvos sritį, byloje nenustatyta. Be nukentėjusiosios parodymų, duotų teisme, tokių aplinkybių nepatvirtina nei teisme paaiškinimus davusi kaltinamoji, nei liudytojas, atvykęs į įvykio vietą tuoj po nusikaltimo padarymo, nei specialisto išvada ir teisme paaiškinimus davęs specialistas, taip pat ir kita rašytinė bylos medžiaga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, D. P. suformuluotas kaltinimas tikslintinas, šalinant iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamoji nukentėjusiajai būnant ant žemės, sudavė du smūgius rankos kumščiu į galvos sritį. Toks kaltinimo patikslinimas nekeičia faktinių esminių bylos aplinkybių ir nesunkina kaltinamosios teisinės padėties.
Teismas, pateikdamas minėtų įrodymų visumos analizę, susiedamas šiuos įrodymus į vientisą loginę grandinę, vertindamas įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad D. P. padarė LR BK 140 str. 1 d. (Žin., 2000, Nr. 89-2741; 2003, Nr. 38-1733) numatytą veiką.
D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino nusikalstamos veikos padarymu ir nuoširdžiai dėl to galisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išnagrinėjus bylą, nenustatyta.
Skirdamas bausmę D. P. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. D. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką ji padarė būdama praeityje neteista (66 b. l.), Šiaulių m. PK VPS Centro PN pareigūno charakterizuojama teigiamai (68 b. l.), administracine tvarka nebausta (69 b. l.), nedirbanti (70 b. l.), registruota Lietuvos darbo biržoje (71 b. l.), esant šioms aplinkybėms, jai skirtina viešųjų darbų bausmė, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Taip pat, teismo nuomone, siekiant kaltinamąją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, D. P. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).
D. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Nukentėjusioji E. B. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 81,33 Lt turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji pateikė kasos čekius, patvirtinančius, kad pirkdama vaistus ji išleido 42,75 Lt, o VšĮ Šiaulių reabilitacijos centrui už elektros procedūras ji sumokėjo 38,58 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota įvykio metu, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, iš kaltinamosios priteistina suma, kuri buvo išleista nukentėjusiosios gydymui, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamosios D. P. 81,33 Lt nukentėjusiajai E. B.
E. B. jai padarytą neturtinę žalą įvertino 2 000 litų. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį E. B. nurodė, kad dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos ji patyrė išgąstį, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, ji buvo pažeminta savo dukters, iki šios dienos dar jaučia galvos skausmus, kaltinamoji jos neatsiprašė, žalos neatlygino. Byloje yra duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiosios E. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jai sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismui nekyla abejonių, kad dėl smurtinio nusikalstamo D. P. elgesio E. B. patyrė negatyvių išgyvenimų – fizinį skausmą, emocinį sutrikimą, nepatogumus, laikiną gyvenimo kokybės suprastėjimą, be to, tokius išgyvenimus nukentėjusiajai sukėlė jos pačios dukra, dėl ko E. B. turėjo jaustis ypač pažeminta. Tai, kas paminėta, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. aptartą neturtinės žalos turinį. Neturtinė žala šioje byloje padaryta D. P. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, tarpusavio konflikto metu. E. B. yra pensininkė, D. P. – nedirbanti, tačiau darbinga, registruota darbo biržoje, padarytos turtinės žalos dydis yra nežymus. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, todėl mažintina iki 1400 Lt, priteisiant juos iš kaltinamosios D. P.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (Žin., 2000, Nr. 89-2741; 2003, Nr. 38-1733), ir paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, neatlygintinai dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str., D. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Nukentėjusiosios E. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 81,33 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamosios D. P. 81,33 Lt nukentėjusiajai E. B.
Nukentėjusiosios E. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios D. P. 1 400 Lt nukentėjusiajai E. B.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.