Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarimo, kuriuo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos 126 straipsnio 4 dalį 20 parų areštu, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams, pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį paskirta 120 Lt dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 20 parų arešto, atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems (2) metams šešiems (6) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde D. P. sutinka su tuo, kad padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, tačiau mano, jog jam galėtų būti paskirta kitokia nuobaudos rūšis nei areštas. Teigia, kad jis yra nesusituokęs, tačiau su A. B. augina du mažamečius vaikus. A. B. yra ką tik gimusio vaiko priežiūros atostogose ir jokių pajamų iš darbo veiklos negauna. Seniūnija neigiamų duomenų apie šeimą nepateikė. Jis nuo 2014-03-10 paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonė atlieka statybos remonto darbus, yra sudariusi rangos sutartis, pagal kurias bendrovė įsipareigojo darbus atlikti laiku. Dėl darbų atlikimo bendrovė sudarė sutartis su kitais asmenimis.

Apeliantas sutinka su tuo, kad jis, sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, darbui, tačiau, skirdamas administracines nuobaudas, kaip ir taikydamas bet kokią valstybės prievartą, teismas turėjo laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, t. y. administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

D. P. neneigia, kad ankščiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas 19 kartų, iš jų 4 kartus už vairavimą esant neblaiviam, tačiau dalį baudų yra sumokėjęs.

D. P. nuomone, nuobaudą – administracinį areštą – apylinkės teismas jam paskyrė nepagrįstai, teismas turėjo ir galėjo paskirti ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą piniginę nuobaudą, nes pats pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, jis dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, paskutinį kartą transporto priemonę neblaivus vairavo prieš 7 metus. Be to, apylinkės teismas nesvarstė galimybės jam taikyti ATPK 338¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde D. P. savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, už kuriuos buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, neginčija, tačiau mano, kad pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirta nuobaudos rūšis – areštas – yra per griežta, nebuvo atsižvelgta į jį charakterizuojančias teigiamas savybes.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Nors D. P. savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų pripažino, teigė, kad nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. P. labiau bando save pateisinti nei gailisi, tvirtina, kad jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai sunkių pasekmių nesukėlė. Ši aplinkybė parodo, kad D. P. neįvertino padaryto pažeidimo pavojingumo ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Skirdamas nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, apylinkės teismas atsižvelgė į nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 straipsnis), į D. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. D. P. anksčiau baustas administracine tvarka net 19 kartų, iš jų net 16 kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 4 kartus – už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 16–25), paskirtų baudų nesumokėjo. Šios aplinkybės patvirtina, kad piniginių nuobaudų skyrimas D. P. elgesiui jokio poveikio neturėjo, išvadų iš ankstesnių nuobaudų paskyrimo jis nepadarė, Kelių eismo taisykles pažeidinėja nuolat, todėl yra pagrindas manyti, kad bent iš dalies administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus D. P. ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – areštą (ATPK 29 straipsnis).

Sunki materialinė padėtis šeimoje, atsakomybė darbe jo nuo administracinių teisės pažeidimų darymo nesulaikė, o tai, kad D. P. įsidarbino, nereiškia, jog jis jam paskirtas baudas sumokės visiškai. Administracinis areštas norui dirbti gali ir nesutrukdyti, administracinį areštą, nubaustojo prašymu, teismas gali paskirti atlikti ir poilsio dienomis (ATPK 29 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, kad statybos rangos sutartyje numatyti darbai, kuriuos D. P. vadovaujama bendrovė buvo įsipareigojusi atlikti ir dėl kurių, jo teigimu, jis negali atlikti paskirto administracinio arešto, turėjo būti užbaigti 2014-05-30 (b. l. 40–43), todėl manyti, kad dėl paskirto administracinio arešto atlikimo D. P. negalės vykdyti savo įsipareigojimų darbe, nėra pagrindo.

Asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis areštas, rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) tuo pačiu nutarimu, jeigu pažeidėjas sutinka, gali atidėti administracinio arešto vykdymą nuo 1 iki 12 mėnesių. Atidėdamas paskirto administracinio arešto vykdymą, teismas paskiria pažeidėjui atlikti nemokamų viešųjų darbų nuo 25 iki 400 valandų. Kartu teismas nustato laiką, per kurį asmuo privalo atlikti nemokamus viešuosius darbus (ATPK 338¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Taigi sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas gali būti taikomas esant tam tikroms sąlygoms ir to paties apylinkės teismo nutarimu.

Apylinkės teismas administracinio arešto vykdymo atidėjimo klausimo nesvarstė, o D. P., žinodamas, kad pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį jam gresia arešto nuobauda, atidėti administracinio arešto vykdymą neprašė, prašė tik paskirti švelniausią nuobaudos rūšį – baudą (b. l. 32–33). Taikyti ATPK 338¹ straipsnio nuostatas D. P. prašė tik apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas tuo klausimu galėtų priimti sprendimą tik tuo atveju, jei šį klausimą jau būtų svarstęs skundžiamą nutarimą priėmęs teismas.

Pastebėtina, jog ATPK 29 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, pirmos ir antros grupių invalidams. Apeliantas nė į vieną iš šių kategorijų nepatenka.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-30 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą, D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.