Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-06-28 · Byla Nr. N-261-404-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-218-331/2011Nutartis · 2011-01-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. N-261-404-12Nutartis · 2012-06-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-28
Bylos Nr.
N-261-404-12
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01717-2010-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Kategorijos
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-404/2012Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01717-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 52.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 20 d. nutarimu buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal 2010 m. vasario 10 d., apie 7.40 min., gautą pranešimą dėl eismo įvykio, atsitikusio Mileišiškių g. 21, Vilniuje. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi Institucijos 2010 m. kovo 20 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino Institucijai nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį paliko nepakeistą.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, iš naujo išnagrinėjęs bylą, 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos nepradėjo.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu nutarimu A. V. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir grąžinti bylą Institucijai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Nurodo, jog Institucija buvo įpareigota surinkti visus įrodymus. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme apklausiami pareigūnai parodė, kad N. M., po eismo įvykio praėjus dviem valandoms, jį apklausiantiems pareigūnams pripažino, pajutęs transporto priemonių kontaktą, tačiau nepamatęs apgadinimų, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Bylą nagrinėjęs apygardos administracinis teismas nepagrįstai šiuo įrodymu nesivadovavo. Jokių objektyvių duomenų, kad dėl eismo įvykio būtų kaltas trečias asmuo, nėra. Teismas rėmėsi tik tos pačios dienos vakare surašytu transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuris surašytas N. M. atvykus į Instituciją. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog N. M. į savo darbovietę (duomenys neskelbtini), atvyko tik 9.30 val., kas paneigia jo teiginius, jog jis negalėjo dalyvauti eismo įvykyje 7.30 val. dėl buvimo darbe. Taip pat nurodo, jog teismas konstatuodamas, kad pats A. V. automobilio BMW X5 valstybinio numerio nematė, o jį pamatė žmona, visiškai netyrė, kiek tuo metu Mileišiškių gatve važiavo ar galėjo važiuoti tokios pat spalvos, tokių pačių automobilių BMW X5. Apelianto nuomone, N. M. savo automobilį galėjo remontuoti ne autorizuotame servise, kad paslėptų automobilių kontakto pėdsakus. Tuo tarpu ekspertizės išvadomis remtis nebuvo galima remtis, kadangi pareigūno pateikta medžiaga specialistams yra per daug vėlyva ir neinformatyvi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus tuos ATPK aptartus atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų nepakanka neabejotinai išvadai dėl konkretaus pažeidimo padaryti, t. y. visų pirma, byloje surinkti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad būtent N. M. vairuotas BMW X5 automobilis kliudė A. V. vairuotą Chrysler Voyager. Pats N. M. neigia dalyvavęs eismo įvykyje, ant jo automobilio jokių apgadinimų nėra. Apelianto teiginiai, jog N. M. galėjo savo automobilio veidrodėlio korpusą sutaisyti ne sertifikuotame servise, yra tik jokiais įrodymais nepagrįstos prielaidos, tačiau tokiais spėjimais negali būti grindžiama asmens kaltė. Be to, netrukus po eismo įvykio N. M. vairuotą automobilį sustabdę pareigūnai taip pat nepastebėjo jokių apgadinimų. Tuo tarpu apelianto sutuoktinė nestebėjo visos situacijos kelyje ir nematė, ar tuo metu toje vietoje nevažiavo kitas tokios pat rūšies automobilis, o nurodė tik vienintelio – važiavusio priešais ją – automobilio valstybinius numerius. Kita vertus, netgi ir konstatavus, jog būtent N. M. vairuotas automobilis kliudė A. V. automobilio veidrodėlį, byloje nepakanka įrodymų, leidžiančių nustatyti, kurio būtent automobilio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles ir yra kaltas dėl eismo įvykio. Taip pat surinktų įrodymų nepakanka ir konstatuoti, jog iš eismo įvykio BMW automobilio vairuotojas pasišalino tyčia, t. y. aiškiai suvokdamas, jog dalyvavo eismo įvykyje ir tuo siekė išvengti atsakomybės. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad surinkti įrodymai nėra pakankami spręsti dėl asmens kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies pažeidimus, todėl Institucijos pareigūnai neturėjo pagrindo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl šių veikų. Šiuo metu nuo eismo įvykio yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas, naujų įrodymų surinkti nebėra jokių realių galimybių, todėl spręstina, jog nėra pagrindo grąžinti bylą tirti iš naujo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė