- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 1-2138-720/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00803-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- M.B.
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Poškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:
M.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1981 m. rugpjūčio 14 d., Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2012 02 27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. paskiriant 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą, bauda išieškota, teistumas neišnykęs,
- 2014 06 16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., paskiriant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuosprendis neįsiteisėjęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. B. 2013 m. birželio 8 d., apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebęs ranka J. P. už kaklo prie žandikaulių, numetė nukentėjusįjį J. P. nuo kėdės, paėmęs peilį laikė jį atkišęs J. P., sakydamas „papjausiu, jeigu eisi skųstis kaimynams“, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis M. B. apklaustas įtariamuoju 2013 06 09 parodė, kad psichiatrijos ligoninėje gydytis neteko, yra registruotas priklausomybės ligų centre dėl toksikomanijos. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo turinį suprato, tačiau visiškai neprisipažįsta dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios yra įtariamas ir nori paaiškinti, kad gyvena su tėvais Kauno r., Ringaudų sen., Ringaudų k., Beržų g. 1A, dirba neoficialiai automobilių plovykloje, todėl pragyvenimui užsidirba pats. 2013 06 07 atvyko į Pyplių kaimą, nes norėjo susitikti su dėde J. P., jo atsiprašyti dėl to, jog prie keletą mėnesių išdaužė jo namelio langą. Jis paėmė iš tėvo A. B. porą degtinės butelių ir pasibeldė į Jono namų langą. Jonas paklausė, kas čia atėjo. Jis atsakė, kad tai Mantas ir parodęs degtinės butelį bei paprašė, kad įleistų. Jonas įsileido ir jis pasakė, jog atėjo atsiprašyti. Tada padavė Jonui degtinę, kurią Jonas gėrė, o jis negėrė. Taip jie sėdėjo iki pat vakaro, kol jis dėdei pasakė, kad labai nori miegoti. Jonas jam leido atsigulti, o jis atsigulė ir užmigo. Kol jie sėdėjo jokio konflikto nebuvo, jie nesipyko, Jonui jis negrasino ir jokio peilio jis neturėjo. Jis užmigo ir atsikėlė apie 8.00 val. Tada abudu atsisėdo ir papusryčiavo, o pavalgęs jis išėjo iki degalinės nusipirkti cigarečių. Degalinėje nusipirko cigarečių ir alaus, o grįždamas iš degalinės pamatė prie Jono namų jo sūnų Kastytį, kuris priėjo prie jo ir pradėjo jį mušti, purškė ašarines dujas. Tada jis pabėgo prie Nemuno. Kadangi nesuprato už ką jis muša, jis norėjo išsiaiškinti. Tada jis nuėjo iki jo namų ir jie susipyko. K. pradėjo rėkti, kad jis ateina pas jo tėvą Joną. Jis Jono sūnui pasakė, kad norėjo atsiprašyti, tačiau K. nieko nenorėjo girdėti ir iškvietė policijos pareigūnus. Kodėl jis buvo sulaikytas jis nežino, jis niekam negrasino, jokiu peiliu negrasino Jonui, jokių namų padegti negrasino ir niekam nieko blogo nepadarė. (b.l..41-42).
Kaltinamasis M. B. 2014 05 15 apklaustas įtariamuoju parodė, kad yra susipažinęs su pranešimu apie įtarimą jis neprisipažįsta įvykdęs nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariamas. Jis buvo 2013 06 08, apie 2.00 val., atėjęs pas savo dėdę J. P. į namus, ateidamas pas dėdę į namus jis buvo „pauostęs“, tačiau sugriebęs Jonui už kaklo ir numetęs Jono nuo kėdės nebuvo. Peilio rankose nelaikė ir atkišęs peilio prieš J. P. nebuvo. Taip pat J. P. nesakė, kad jį papjaus, jeigu jis eis skųstis kaimynams. Jis pas J. P. atėjo gražiai pakalbėti, kadangi norėjo atsiprašyti už tai, kad yra išdaužęs dėdei namelio langus. Su J. P. gražiai kalbėjosi, jokio konflikto nekilo. Visą jam skirtą korespondenciją prašo siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kadangi išėjęs iš Kauno tardymo izoliatoriaus nėra tikras kur bus jo gyvenamoji vieta, todėl konkretaus adreso nurodyti negali. (b.1. 45).
2014 06 11 įtariamojo papildomos apklausos metu M. B. parodė, kad neprisipažįsta įvykdęs nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariamas. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (b.1. 47).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – byloje pateiktais kaltinamojo apklausos protokolais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais bylos rašytiniais duomenimis.
Nukentėjusysis J. P. 2013 06 08 ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas liudytoju, parodė, kad 2013 06 08, apie 2.00 val. nakties, į jo namelio duris pasibeldė tolimas giminaitis M. B.. Atidaręs duris M. B. jį sugriebė už gerklės ir numetė ant grindų, tačiau jokių fizinių sužalojimų nepadarė ir žymių neliko. M. B. pradėjo J. P. klausinėti, kas galėjo padegti jo namą. J. P. jam atsakė, kad nežino ir kad jis einantis pagalbos pas kaimynus. Tada M. B. sugriebė virtuvėje ant stalo buvusį J. P. peilį ir pagrasino, kad jeigu jis eis pas kaimynus, jis J. P. papjaus. Jis labai išsigando, todėl nuėjo miegoti į kitą kambarį, o M. B. liko virtuvėje, ką veikė toliau, nežino. Ryte atsikėlęs pamatė, kaip M. B. išėjo Kauno kryptimi, o prieš išeidamas pakartotinai pagrasino, kad jei jis kreipsis į policiją, jis J. P. papjaus. M. B. išėjus, jis nuėjo pas kaimyną V. M., gyvenantį netoliese ir iš jo paskambino savo sūnui K. P., kuriam papasakojęs kas įvyko, paprašė atvykti. Sūnus pas jį atvažiavo apie 13.00 val. ir jis sulaikė iš miesto grįžusį M. B. (b.1.21).
2013 08 14 nukentėjusysis J. P. papildomos apklausos metu parodė, kad 2013 m. vasarą, tikslaus mėnesio nepamena, tačiau pamena tiksliai, kad buvo vasara, nakties metu, galimai apie 2 valandą, pas jį į namus atėjo M. B., kuris paprašė jį įleisti į namus. Žino kad M. B. yra priklausomas ir „uosto“. Pastebėjo, kad M. B. jau buvo prieš tai „uostęs“, buvo apsvaigęs, jo veidas buvo raudonas – būtent toks, koks jis būna, kai pauosto. M. B. prašė atsigerti kažko, galimai arbatos. Jis sutiko pavaišinti M. B. arbata ir jį į savo namus įsileido, padarė arbatos, kadangi Mantas skundėsi, kad yra sušalęs. M. B. išgėrė padarytą arbatą. J. P. nieko negėrė. Būdamas pas jį , M. B. buvo vieną kartą išėjęs į lauką „pauostyti“ iš su savimi atsinešto butelio, kadangi jis „uostyti“ savo namuose neleido. Grįžus M. B. iš lauko, kai jis pauostė, jis grįžęs į virtuvę pradėjo priekaištauti, kad J. P. jam neduoda valgyti, kad jam nepadeda. Jis jam pasakė, kad jis yra jaunas vyras, kuris gali sau pats užsidirbti. Tuo metu jis sėdėjo virtuvėje prie lango, ant taburetės. Jis M. B. pradėjo priekaištauti, kad jis prieš tai buvo paėmęs jo pinigus ir negrąžino. Priekaištaudamas dėl pinigų, jis buvo pakėlęs balsą, kadangi ant jo pyko, kad jis taip padarė. Mantas tiesiog klausė, tylėjo ir nieko nesakė ir nieko nedarė. Jis mosavo su savo turėta lazda ir vijo M. B., sakydamas jam „vun iš čia, kad aš tavęs daugiau nematyčiau“. Mantas stovėjo netoliese nuo jo, per apie lazdos ilgį – iki vieno metro, kadangi su lazda jį pasiekdavo baksnodamas. Tada Mantas sugriebė savo viena ranka, kuria tiksliai nepamena, jam už kaklo, grynai prie pat žandikaulių. Pamena tik tiek, kad viena ranka jis buvo sugriebęs jam už kaklo – gerklės, o kitoje laikė butelį, iš kurio jis prieš tai uostė. Sugriebęs už kaklo, Mantas jį numetė ant grindų. Tada paėmė peilį ir jį rankoje laikydamas, pasakė, kad „papjausiu, jeigu eisi skųstis kaimynams“. Šis peilis buvo jo ir šiuo peiliu naudojosi tik jis. Mantas iki to įvykio naudojęsis peiliu nebuvo. Šių M. B. žodžių jis išsigando, kadangi prisiuostęs nežinia ką jis gali padaryti, tikrai manė, kad jis gali sužaloti ar kaip, kad jis sakė „papjauti“. Mantas peilio prie gerklės pridėjęs nebuvo, o tik atstatęs link jo, jį laikė rankoje. Po įvykio jokių sužalojimų nebuvo, jokių mėlynių, žaizdų ar sumušimų, todėl į medikus nesikreipė. M. B. pradėjo klausinėti kas padegė jo namą, nors iš tikrųjų tas namas priklauso jo tėvui. Šis namas sudegė 2012 m. rudenį, jeigu gerai pamena. Ką jis tiksliai po to, kai Mantas pagrasino peiliu darė, jau neprisimena, kadangi tai buvo senas laikas ir jis yra senyvo amžiaus. Prašo remtis pirmine apklausa. Tik pamena, kad kažkuriuo metu buvo nuėjęs iki savo kaimyno V. M. ir jam pasakė, kas įvyko. Kadangi jam yra 78 metai, yra senas žmogus, yra sunku kartais nurodyti visas aplinkybes tiksliai, sunku ir prisiminti. Esant prieštaravimams nenorėtų dalyvauti akistatoje su M. B. ir papildomai patirti nervų ir išgyventi tą patį, kas įvyko vėl. Kur šiuo metu yra M. B. jis nežino (b.l. 22-23).
2013 11 26 liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu parodė, kad 2012 metais, kai buvo šalta, tikslios datos nepamena, galimai tuo metu buvo dar sniego, jis gyveno savo vieno kambario bute Taikos prospekte, Kaune. Po kurio laiko jam jo sūnus K. P. pasakė, kad yra sudegusi pastogė, pašiūrė, kurioje vis glausdavosi M. B.. Nors ši pastogė, pašiūrė stovi ant mano žemės, tačiau ji pati priklauso M. B. tėvui A. B.. Šioje pastogėje kartais glausdavosi ir M. B.. M. B. jo yra klausęs kodėl jis sudegino jo pastogę, tačiau šie klausimai jam kyla dėl to, kad jis narkomanas ir uosto. Tuo metu, kai sudegė pašiūrė, J. P. namuose nebuvo – gyveno Kaune. Jis šios pašiūrės tikrai nedegino ir nieko neprašė, kad ją sudegintų. Yra per seno amžiaus, kad tokius dalykus darytų. Kadangi Mantas yra narkomanas, negali suvokti kas iš tikrųjų vyksta ir šneka netiesą kaltindamas jį, kad jis padegė pašiūrę. Kas galėjo sudeginti šią pastogę, jis nežino ir nieko neįtaria. Kai 2013 06 08 prie jo puolė M. B. jis jo išsigando, bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, manė tikrai, kad jis gali pakenkti, kadangi apsiuostęs jis nelabai supranta, ką daro. Manto grasinimai atrodė realūs, kadangi jis buvo apsvaigęs nuo uostymo, o tada nelabai supranta savo veiksmų ir nelabai juos valdo. Jis Manto nuo 2013 06 08, kai jis buvo atėjęs į namus, nematė, kur jis būna nežino (b.1 b. 24-25).
Liudytojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. vasarą, prieš kelis mėnesius, tiksliai nepamena kada, ryte, galimai apie 8.00 val., jam esant savo namuose, kadangi tai buvo šeštadienis, paskambino kažkuris tėvo J. P. kaimynas ir pasakė, kad pasirodė Mantas. Kai Mantas pasirodo pas tėvą vis atsitinka kažkokių nemalonumų: tai pinigus pavogė prieš kurį laiką, dabar teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvo namo padegimo, langų išdaužymo ir panašiai. Teismo posėdžiai vis neįvyksta, kadangi M. B. nepasirodo teismo posėdžiuose ir jam yra paskelbta paieška. Todėl Manto pasirodymas sukelia vis kažkokių problemų. Jis po skambučio iš karto atsikėlė iš nuvažiavo pas tėvą, kur buvo apie 9.00 val. Tėvas pasakojo, kad tėvui Mantas gąsdino su peiliu, minėjo, kad buvo sugriebęs už kaklo. Kažką minėjo, kad Mantas atėjęs taikytis dėl išdaužtų langų ir namo padegimo. Tėvas jam nesiskundė, kad būtų sumuštas, sužalotas, ant jo nematė sužalojimų. Jam atvykus pas tėvą į namus, Manto jau nebebuvo. Vėliau, būnant pas tėvą, jis pamatė link tėvo namų ateinantį žmogų su kailine kepure, su kailine striuke, nors tai buvo vasaros vidurys. Atpažino, kad tai buvo Mantas, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Tada pamena, kad buvo atėjusi kaimynė Birutė, su ja kalbėjosi apie tai, kas įvyko. Iki policijos pareigūnams atvykstant, jam ir tėvui sėdint lauke, prie jų priėjo M. B., . jam buvo praskelta galimai kažkuri lūpa ar antakis ir matėsi, kad tai yra kelių dienų senumo sužalojimas, kadangi žaizda buvo užsitraukusi šašu. Jis paklausė M. B. kas jį sumušė. M. B. atsakė, kad tai K. P. jį sužalojo. Jis tada pasakė, kad kaip jis galėjo M. B. sužaloti, jeigu šašas ant žaizdos spėjo užsitraukti, o paskutinį kartą iki tos dienos prieš tai jis Mantą matė ir su juo susitikęs buvo 2012 metais. Tada Mantas pasakė, kad tada vadinasi ne jis jį sumušė. Apie ašarines dujas jis nieko nesakė ir neminėjo. Jis Mantui nesudavė jokių smūgių ir ašarinių dujų prieš jį nenaudojo ir tai yra melas. Atvykę policijos pareigūnai M. B. nuo tėvo namų pasiėmė. Po įvykio jis Manto nematė ir kur jis yra nežino. (b.t.1, b. 31-32).
Liudytoja B. O. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra J. P. kaimynė, gyvena netoliese vienas kito, jų sklypus skiria vienas sklypas, kuris yra tarp jos ir J. P. sklypo. J. P. pažįsta apie 23 metus, nuo tada kai pradėjo gyventi kaimynystėje. Ji tik neseniai sužinojo, kad J. P. turi sesers anūką – M. B., kuris uosto acetoną ir taip svaiginasi. Tik neseniai sužinojo, kad M. B. prarado savo močiutės jam užrašytą butą – jį tiesiog prauostė. 2013 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, pasikalbėjusi su kaimynais ir paskui su pačiu J. P. sužinojo, kad pas jį į namus, galimai vakare, atėjęs M. B., kuris grasino J. P. peiliu. Ką konkrečiai M. B. darė su peiliu ji nežino, jai Jonas sakė, kad tik juo grasino. Ji pati negirdėjo triukšmo sklindančio iš vakaro iš J. P. namų. Jonas pas ją nebuvo iš vakaro, kada viskas įvyko, atėjęs, pagalbos neprašė, o tik sužinojo apie tai sekančią dieną. Ji pati buvo nuėjusi prie J. P. namų, tada buvo atvažiavęs ir K. P., buvo prie jų priėjęs ir M. B., kuris matėsi, kad akivaizdžiai apsvaigęs nuo savo uostymo. Visi M. B. gėdino, kad ką jis padarė, M. B. neneigė, kad jis grasino Jonui. Tačiau nekalbėjo, tiesiog stovėjo ir tylėjo. Jonas jai nesakė, kad M. B. jį mušė, o tik sakė, kad jį puolė. Netoliese J. P. sklypo yra ir M. B. tėvui priklausantis sklypas, kuriame buvo pastatyta pavėsinė, kurioje kartais glausdavosi M. B.. 2012 m. rudenį, tikslios datos nepamena, ši pavėsinė sudegė ir visi kalba, kad ji buvo padegta. Nėra girdėjusi, kad M. B. kaltintų J. P., kad šis padegė pavėsinę, kurioje M. B. glausdavosi. Yra įsitikinusi, kad J. P. tikrai nepadegė šios pavėsinės, Jonas tikrai to padaryti negalėtų. Kažkas tai galėjo padaryti tam, kad M. B. nesišlaistytų apsvaigęs nuo savo uostymo, nes apsvaigęs jis matosi, kad blaiviai nemąsto, būna agresyvus ir tikrai žmonės jo bijo (b.1. 35-36).
2013 06 08 J. P. pareiškimas patvirtina, kad 2013 m. birželio 8 d. apie 2.00 val., į jo namus, esančius Kauno r., Ringaudų sen., Pyplių k., Panemunės g. 30, atvyko tolimas giminaitis M. B., atidarius duris griebė už gerklės bei parmetė ant grindų, paėmė virtuvėje ant stalo buvusį peilį ir pagrasino jam, kad jei eis pas kaimynus, jį papjaus (b.l. 1).
2013 06 08 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kauno r., Ringaudų sen., Pyplių k., Panemunės g. 30, nubraižyta įvykio vietos schema, pridėta fotolentelė, atlikus apžiūrą iš namo virtuvės paimtas peilis (b.l. 11-17).
2014 02 14 tarnybinis prašymas dėl daiktų saugojimo patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros metu namelio viduje ant virtuvinio komplekto stalviršio rastas peilis, paimtas ir supakuotas į popierinį voką, perduotas saugoti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (b.l. 18).
2013 06 08 asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2013 m. birželio 8 d. 15 val. 04 min. M. B. buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas (b.l. 56).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju, kaltinamasis sugriebė J. P. už kaklo, numetė jį nuo kėdės, ir paėmęs peilį laikė jį atkišęs J. P. sakydamas, kad papjaus, jei eis skųstis kaimynams todėl, teismo vertinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo rimtą pagrindą bijoti, kad grasinimas bus įgyvendintas.
Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo M. B. duotais parodymais, nukentėjusiojo J. P., liudytojų K. P., B. O. G. ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. B. 2013 m. birželio 8 d., apie 2.00 val., Kauno r., Ringaudų sen., Pyplių k., Panemunės g. 30, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebęs ranka J. P. už kaklo prie žandikaulių, numetė nukentėjusįjį J. P. nuo kėdės, paėmęs peilį laikė jį atkišęs J. P., sakydamas „papjausiu, jeigu eisi skųstis kaimynams“, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutinka, prašo sumažinti bausmės dydį (b.l. 116).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltininkas nedirba, yra teistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinėje įskaitoje užregistruotas, jis 2012 12 03 iki 2012 12 07 gydytas VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninės padalinio Marių sektoriuje, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant lakias medžiagas. Todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam bausmę - areštą, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: J. P. lyginamieji seilių pavyzdžiai, perduoti saugoti Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini. Nusikaltimo padarymo įrankis - peilis, perduotas saugoti Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, gražintinas teisėtam savininkui nukentėjusiajam J. P.. Kompaktinis diskas su fotonuotraukomis, pridėtas prie 2013 06 08 Apžiūros protokolo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje (BPK 94 str. 1 d. 4 p., 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 354 str., 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 2) punkto a) papunkčiu, pritaikius bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. birželio 8 d. iki 2013 m. birželio 10 d., likusi bausmė – 28 (dvidešimt aštuonios) paros arešto.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: J. P. lyginamuosius seilių pavyzdžius, perduotus saugoti Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius. Kompaktiniįdiską su fotonuotraukomis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje. Nusikaltimo padarymo įrankį – peilį, perduotą saugoti Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatui, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui J. P..
- nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.