- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-116-238-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 52-1-00683-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nukentėjusysis
- E. Z.
- Nuteistasis
- A.
- Advokatai
- Regina Šeperienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nukentėjusiajam E. Z., gynėjai advokatei Reginai Šeperienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2010-06-24 apie 23 val. (duomenys neskelbtini) kaime viešoje vietoje – prie kavinės (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, iš chuliganiškų paskatų, tyčia, be jokios priežasties prikibo prie E. Z., sudavė jam smūgius rankomis ir kojomis į veidą ir kitas kūno vietas bei pargriovė ant žemės, toliau mušė, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Po to E. Z. atsikėlus ir pabėgus į savo automobilį „Honda Accord“ v/n (duomenys neskelbtini) bei jame užsirakinus, A. K., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pribėgęs tyčia kirto ranka kelis smūgius į automobilio priekinį stiklą ir jį išdaužė, taip padarė nukentėjusiajam E. Z. 300 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo nuosprendį panaikinti arba jo atžvilgiu taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Mano, kad nuosprendis per griežtas, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi, atsilygino, susitaikė ir atsiprašė nukentėjusiojo, nusikaltimas nesunkus. Taip pat nurodo, jog yra vedęs, turi žmoną, kuri augina mažametę dukrą ir jis yra vienintelis asmuo, kuris materialiai išlaiko šeimą, charakterizuojamas gerai. Taip pat teigia, jog teismas neįvertino šios nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei, t. y. veika truko vos vieną minutę, nukentėjusysis irgi buvo neblaivus, jis nuo nukentėjusiojo teigia nukentėjęs anksčiau. Taip pat nuteistasis teigia, jog teismas atsižvelgė ne į aplinkybių visumą, įvertino tik sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 284 straipsnio 1dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegijos manymu, bausmė nuteistajam skirta teisingai.
Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę šių bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas aplinkybes - tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Nors nuteistasis skunde teigia, jog veika truko trumpą laiko tarpą, viešoji tvarka nebuvo pažeista, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes nukentėjusiojo, liudytojų parodymais nustatyta, jog nuteistasis ne tik sudavė smūgius nukentėjusiajam, jį pargriovė ir mušė, tačiau dar vijosi iki automobilio, išdaužė automobilio stiklą, įvykio vietoje buvę žmonės išskyrė nukentėjusįjį ir nuteistąjį. Šios aplinkybės paneigia ne tik tą aplinkybę, kad veika buvo nepastebima ir truko itin trumpą laiko tarpą, tačiau patvirtina aplinkybę, kad buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nes veiksmas vyko prie kavinės, viešoje vietoje, įvykio vietoje buvo ir įvykį matė keletas žmonių, kurie išskyrė nuteistąjį ir nukentėjusįjį. Taip pat įvykį matė ir automobilyje likusi nukentėjusiojo laukti liudytoja T. V., kuri parodė, jog matė įvykį, patyrė išgąstį. Šios aplinkybės, o taip pat ir tai, jog kaltinamasis pirmosios instancijos teisme negalėjo nurodyti konkrečių tokio elgesio priežasčių, nusikalstamos veikos motyvai nebuvo niekuo pagrįsti, visiškai nepateisinami, apibūdina didesnį šios konkrečios veikos pavojingumą, lyginant su rūšiniu šios veikos pavojingumu. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog konfliktas kilo dėl to, kad yra anksčiau nukentėjęs nuo nukentėjusiojo, tačiau šis skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės A. K. nepatvirtino. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad nukentėjusiajam būtų ką nors nuteistasis pasakęs, priešingai, nuteistasis užpuolė nukentėjusįjį visiškai netikėtai, nieko nepasakęs ir neįspėjęs. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas tinkamai įvertino veikos motyvus ir tikslus bei veikos pavojingumą. Pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, būdamas teismo pripažintas pavojingu recidyvistu. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog A. K. anksčiau teistas penkis kartus, būdamas laisvėje tuoj vėl nusikalsdavo, ir pagrįstai darė išvadą, jog iš ankstesnių teistumų išvadų nuteistasis nedaro. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir rodo didesnį asmenybės pavojingumą. Be to, teismas skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgė ir tinkamai įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra tai, kad apeliantas prisipažino kaltu, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o taip pat atsižvelgė į tai, kad atlygino turtinę žalą ir pagrįstai vadovaudamasis LR BK 56 straipsnio 2 dalies nuostatomis skyrė laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu vos didesnę, tačiau artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog teismas pagrįstai netaikė LR BK 75 straipsnio nuostatų ir bausmės vykdymo neatidėjo, teismo išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis nenusikals ir jo atžvilgiu galėtų būti atidėtas bausmės vykdymas, pagrįsta.
Be formalių LR BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą, bus įgyvendinti bausmės tikslai. Ši išvada formuluojama pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. įvertinant ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Nors nuteistasis prisipažino kaltu, atlygino žalą, tačiau tos aplinkybės, kad jis nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, praeityje yra teistas penkis kartus, paskutinį kartą jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau netrukus po to, kai nuo bausmės atlikimo buvo atleistas pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, jis padarė šią naują tyčinę nusikalstamą veiką, nepatvirtina, jog nuteistasis nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, jog tai buvo tik atsitiktinio pobūdžio nusikalstama veika, bei duoda pagrindą manyti, kad jis linkęs daryti teisės pažeidimus. Todėl šių aplinkybių visuma neduoda pagrindo spręsti, jog atidedant paskirtosios bausmės vykdymą, nuteistasis gali būti sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubaustas bei pasiekta, kad jis daugiau nebenusikalstų. Šiuo atveju tos aplinkybės, kad A. K. prisipažino padaręs nusikaltimą, atlygino žalą, dirba ir turi mažametį vaiką, nepersveria kitų aplinkybių reikšmės, apibūdinančių nuteistojo bei veikos pavojingumą. Būtent to, kad jo padaryta veika, nors ir nepriskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau jos pavojingumą apibūdina tai, kad padaryta įžūliai, neturint jokio aiškaus motyvo, matant kitiems aplinkiniams, A. K. nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, praeityje teistas penkis kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėtas, atleistas nuo bausmės praėjus trumpam laiko tarpui vėl padarė nusikaltimą. Esant šioms aplinkybėms teismo išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis nenusikals ir jo atžvilgiu galėtų būti bausmės vykdymas atidėtas, pagrįsta. Dėl šių aplinkybių A. K. atžvilgiu LR BK 75 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. K. skyrė teisingą bausmę, teismas atsižvelgė ne tik į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau vertino visas aplinkybes, kurias privalu vertinti skiriant bausmę, todėl skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybių visumą, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Taip pat nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad A. K. administracine tvarka nebaustas. Pažymėtina, jog toks skundo argumentas prieštarauja faktiniams bylos duomenims, iš kurių matyti, jog A. K. yra padaręs administracinį teisės pažeidimą ir baustas administracine tvarka 2009-11-19 (t. 1, b. l. 82).
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog įvertinus padarytos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę, ta aplinkybė, kad jis turi mažametį vaiką, atsižvelgiant į paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę bei su tuo susijusius suvaržymus ir apribojimus šeimos, vaikų atžvilgiu, nepažeidžia proporcingumo principo ir nelaikytina, jog paskirtąja bausme siekiamas tikslas bei taikomi suvaržymai būtų akivaizdžiai neproporcingi apribotoms nuteistojo galimybėms rūpintis vaiku. Be to, pažymėtina, jog nuteistajam skiriant laisvės atėmimo bausmę, jo mažametė dukra neliks be išlaikymo, nes, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistojo žmonai mokama motinystės pašalpa.
Nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį keisti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utarė:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.