Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-465/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-06
Bylos Nr.
1A-465/2012
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00860-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys (pirm.), Regina Gaudutienė, Elena Vainienė
Nuteistasis
N. Š.
Nukentėjusysis
I. T., V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-465/2012Proceso Nr.1-87-1-00860-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,nuteistajam N. Š.,nukentėjusiajam I. T.,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. Š. (N. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. gruodžio 4 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.

Iš N. Š. nukentėjusiajam V. T. priteista 1346,74 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš N. Š. nukentėjusiajam I. T. priteista 1812 Lt turtinei ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Š. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010 m. gruodžio 3 d., laikotarpyje tarp 16.00 val. iki 19.00 val., ieškodamas savo žmonos N. Š., atėjo į M. T. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, kilus asmeniniam konfliktui dėl žmonos girtavimo M. T. namuose, tyčia pastarajam sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 21 smūgį į galvą, rankas, kojas, krūtinės bei pilvo sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. T. daugybines kraujosruvas ir nubrozdinimus viršugalvyje, kaktoje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, lūpose, kairiame žande, krūtinėje, pilve, kairiajame dilbyje, plaštakoje, keliuose, kairėje pėdoje bei krūtinės sumušimą, pasireiškusį daugybiniais šonkaulių lūžiais (dešinėje II, III, VIII ir IX viengubus lūžius; kairėje II-VII, X viengubus, VIII, IX dvigubus, trigubus), kairės pusės krūtinplėvės ertmės pažeidimu ir kairio plaučio pažeidimu šonkaulių lūžių galais, kas sukėlė kraujo ir oro susikaupimą krūtinplėvės ertmėje, komplikavosi ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, nuo kurio M. T. mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis N. Š. skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nurodo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, jis yra senyvo amžiaus ir tyrimo metu labai pablogėjo jo sveikata.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras ir nukentėjusysis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis N. Š. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistasis tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., už kurios padarymą N. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nustatytos dvi N. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – N. Š. prisipažino nužudęs M. T., tuo padėdamas išaiškinti šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 59 str. 1 d. 2 p.), N. Š. veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas ir paties nukentėjusiojo M. T. elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.), nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaip skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, N. Š. praeityje nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, daugiau nei 13 metų dirbo bendrovėje ,,Diglita“, tiek darbovietės generalinis direktorius, tiek gyvenamosios vietos kaimynai N. Š. charakterizuoja teigiamai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam N. Š., į visas nurodytas aplinkybes atsižvelgė, įvertino šių aplinkybių visumą bei paskyrė nuteistajam bausmę baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam N. Š. bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis, N. Š. paskirtoji bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. N. Š. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių N. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su N. Š. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas N. Š. už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.).

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo N. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Viktoras KažysTeisėjai Regina GaudutienėElena Vainienė