Kauno apylinkės teismo sprendimas

išdavą teikiančios institucijos - Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Surdokaitei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo byloje – nepilnametė K. K., išvadą teikianti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad mergaitės motina jau trys su pese metų nebeatvažiuoja, neaplanko dukters. Ieškovei vienai sunku auginti anūkę. Atsakovė savo gyvenimo būdą pasirinko pati. Problemiškai elgėsi jau nuo šešiolikos metų, K. K. atsakovė pagimdė būdama 17 metų, vaiko neaugino visiškai. Atsakovė 2005 metais išvažiavo į Airiją. Ieškovė jau 12 metų viena rūpinasi anūke. Neteikia dukrai išlaikymo, nesirūpina nei jos ugdymu, nei sveikata.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Nepilnametė K. K. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad ji gyvena su močiute, dabar dar kartu gyvena jos dėdė. Ji nori gyventi su močiute, kuri ją globoja ir ja rūpinasi. Mamą matė gal prieš metus. Mama neperka jai rūbų ar kitokių daiktų. Mama turi sūnų ir sugyventinį. Paskambina kartą per savaitę arba kartą per dvi savaites, paklausia kaip sekasi. Kai mamos prašo pagalbos, ji vis žada ja pasirūpinti, bet to nepadaro. Močiutė ja rūpinasi visapusiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nepilnametė K. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės J. K. dukra, mergaitės tėvas nežinomas (b. l. 7).

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-01-16 įsakymu Nr. ĮS-72 likusiai be tėvų globos K. K. nuo 2017-01-13 nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėja paskirta R. K. (b. l. 8). Nuo 2008 metų K. K. laikinoji globa buvo nustatinėjama tėvų prašymu (b. l. 44, 45, 47).

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovės J. K. šeima nuo 2006-07-28 iki 2010-11-30 buvo įrašyta į Kauno rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, iš apskaitos išbraukta nustačius, jog išvyko gyventi į užsienį (b. l. 46).

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovei J. K. nuo 2006 m. buvo teikiamos socialinės paslaugos ugdant vaiko auginimo socialinius įgūdžius (b. l. 52, 60), kurios buvo nutrauktos 2009-05-12, nustačius, kad atsakovė išvykusi gyventi į užsienį (b. l. 54-55, 58-59).

Iš ieškovės paaiškinimų Kauno rajono socialinių paslaugų centro direktorei (b. l. 56), atsakovės prašymo dėl pažymos išdavimo (b. l. 61), 2016-12-05 atvejo peržiūros protokolo (b. l. 64-65), 2016-12-20 K. K. rašytinio paaiškinimo vaiko teisių apsaugos skyriui (b. l. 66), Vaiko laikinosios globos (rūpybos) plano (b. l. 67-70), globojamo vaiko aplankymo aktų (b. l. 73-75, 76-77, 78-79, 80-81, 82-83) nustatyta, jog atsakovė J. K. yra išvykusi gyventi į Airiją, savo nepilnametę dukrą palikusi močiutės priežiūrai, dukra visiškai nesirūpina.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovė neatliko ir neatlieka motinos pareigų, numatytų Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, iki šiol savo veiksmais darė ypatingą žalą nepilnamečiui vaikui, nesugeba pasirūpinti vaiku, jo auklėjimu, priežiūra, vaiko ryšys su motina yra nutrūkęs, nes atsakovė dukters neaugina, paliko jį savo motinos (mergaitės močiutės) priežiūrai. Atsakovei teiktos socialinės paslaugos nedavė teigiamų rezultatų. Taip pat matyti, jog šiuo metu atsakovė nėra pakeitusi savo gyvenimo būdo ir sąlygų, kad galėtų auginti nepilnametę dukrą ir visapusiškai ja rūpintis, suteikiant jai saugią aplinką. Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė K. K. nurodė, jog nenori gyventi su motina, kuri ja pamiršta pasirūpinti.

Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovės gyvenimo būdas iš esmės pasikeis ir atsakovė pradės visapusiškai rūpintis dukra, todėl nei atskyrimas nuo motinos ir tėvo, nei laikinas motinos ir tėvo valdžios apribojimas negali būti taikomi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 178, 185, 186, 197 straipsniai).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią dukros atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Atsakovei pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, ji gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo periodinėmis išmokomis.

Nagrinėdamas šeimos bylas teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė nepateikė teismui ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo iš atsakovės nepilnametei dukrai priteisimo, tačiau, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Net ir neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią, atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas nenurodė, kokia suma yra reikalinga kiekvieną mėnesį nepilnametės K. K. išlaikymui.

Iš pačios K. K. paaiškinimų nustatyta, jog ji lanko daug užklasinės veiklos būrelių, byloje esantys dokumentai (mokyklos raštas, išvada) patvirtina aplinkybes, jog mergaitei yra perkami drabužiai, mokymosi priemonės, knygos ir pan.

Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė visiškai neteikia išlaikymo nepilnametei dukrai, nesikreipė į teismą dėl tėvystės K. K. nustatymo, ko pasekmėje nėra žinomas mergaitės tėvas, taip pat turintis prievolę išlaikyti vaiką. Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį duoti paaiškinimų neatvyko, ko pasekmėje teismui nėra žinoma išsami atsakovės finansinė padėtis.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovė neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, į atsakovės darbingą amžių, siekiant apsaugoti nepilnametės K. K. teises ir interesus, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur per mėnesį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (t.y. nuo 2017-01-16, kuomet buvo nustatyta laikinoji globa) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Nepilnametės K. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtinas laikinoji globėja ieškovė R. K..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, jog šiuo metu K. K. yra nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirta R. K., nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamoji vieta iki vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentų dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo paruošimo, pateikimo teismui ir teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina dabartinėje K. K. gyvenamojoje vietoje - laikinosios globėjos R. K. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus reikalavimus dėl motinos valdžios apribojimo, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 41,00 Eur žyminio mokesčio už motinos valdžios apribojimą, 72,00 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą, (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 402, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2017-01-16 iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti laikiną globėją R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio vaiko K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti pas laikiną globėją R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 113,00 Eur (vieną šimtą trylika eurų 00 ct) valstybei. Žyminį mokestį valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.