Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-257/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-16
Bylos Nr.
1S-257/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Aušra Ručienė
Byla Nr. 1S-257/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtos kaltinamosios R. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajai R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. birželio 27 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-131-317/2014 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus kaltinama tuo, kad 2012 m. rugsėjo 26 d., laikotarpiu nuo 12.59 val. iki 13.29 val., Kauno rajone, Garliavos sen., Ilgakiemio kaime, UAB „Emsi” degalinės tualeto patalpoje, dar iki gimdymo turėdama sumanymą nužudyti savo naujagimį, ant klozeto gimdė ir pagimdė gyvą, vyriškos lyties, pilnai išnešiotą, subrendusį naujagimį, kuris gimdamas įkrito į klozetą, tuo padarė jam odos nubrozdinimus kairiame skruoste ir kairio peties – kaklo srityse su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose nubrozdinimų srityje, po ko suprasdama, kad naujagimis jau yra atsiskyręs nuo motinos, tyčia jį paliko galvute panirusį į klozete buvusį vandenį bei ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu nutraukė virkštelę, ko pasėkoje naujagimis nuo sauso prigėrimo vandenyje, sąlygoto bronchų spazmo įvykio vietoje mirė, t. y. tyčia nužudė bejėgiškos būklės mažametį savo sūnų.

Kaltinamoji R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikyta 2012 m. rugsėjo 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. B. pratęstas dar trims mėnesiams, teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Šalies argumentai

Kaltinamosios R. B. gynėja advokatė Aušra Ručienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį, kaip nepagrįstą, prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms, priimtą nesilaikant BPK 122 straipsnio, 127 straipsnio 7 dalies reikalavimų.

Skunde gynėja pažymi, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė iš esmės neįsigilinęs į bylos medžiagą, surinktus įrodymus ir kaltinamosios asmenybę. Gynėjos teigimu, teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad iš byloje esančio specialisto išvados neaišku, ar kūdikis gimė gyvas, todėl visos abejonės priskiriamos kaltinamosios naudai, o jai nepadarius inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nėra jokio pagrindo tęsti suėmimo terminą.

Kaip ir ankstesniuose skunduose gynėja nurodo, kad R. B. turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, iki suėmimo viena rūpinosi mažamečiu vaiku, dirbo užsienyje, nebuvo teista, teigiamai charakterizuojama, palaiko artimus ryšius su savo šeima. Taip pat gynėja pažymi, kad kaltinamoji suimta jau ilgą laiką – beveik dvejus metus. Neaišku, dėl kokių priežasčių šioje byloje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Gynėja skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad R. B. yra silpnos sveikatos, sulaikymo metu ir būdama suėmime ji buvo gydoma kalėjimo ligoninėje, šiuo metu jos sveikata bloga, tęsiant suėmimo terminą pažeidžiama jos teisė į gydymą.

Taip pat skunde gynėja pažymi, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad R. B. slėptų įrodymus ar kitaip trukdytų bylos tyrimui.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamosios gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. B. gynėjos skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, kuria kaltinamajai R. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti suėmimą R. B. šioje byloje yra, nes ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog R. B. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra: iš dalies pačios R. B. parodymai, liudytojų (J. B. ir A. B.) parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai, ekspertizių aktai, specialisto išvados bei kita bylos medžiaga. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimto asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma specialisto išvada teismo bus vertinama įrodymų visumoje priimant galutinį teismo sprendimą byloje.

Kauno apygardos teismas kaltinamajai R. B. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šį suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas taikomas esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Sprendžiant, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas taikyti suėmimą, vertinamos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kaltinamojo šeiminė padėtis, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, darbo santykiai, sveikatos būklė, ankstesnis teistumas, ryšiai užsienyje bei kitos aplinkybes. Vadovaujantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Pratęsiant suėmimo terminą kaltinamajai R. B. skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ji kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, ją turi patvirtinti ir kitos aplinkybės. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė kitas aplinkybes, kurios patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Buvo atsižvelgta į tai, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog kaltinamoji iki sulaikymo Lietuvoje nedirbo ir nesimokė, iki suėmimo gyveno ir dirbo užsienyje (Jungtinėje Karalystėje), ten gyvena ir jos broliai. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. B. nesieja tvirti socialiniai ryšiai su Lietuva, ji turi ryšių užsienyje, kas sustiprina pasislėpimo tikimybę. Skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su R. B. šeiminiais ryšiais su motina ir tėvu, nėra pakankamos konstatuoti tvirtus R. B. socialinius ryšius Lietuvoje. Tai, kad R. B. turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, anksčiau neteista, teigiamai charakterizuojama, rūpinosi mažamečiu sūnumi taip pat nešalina pagrįsto manymo, kad būdama laisvėje ji gali siekti išvengti galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės bėgdama (slėpdamasi) nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreiptas dėmesys, kad bylos duomenimis, mažamečiu R. B. sūnumi šiuo metu rūpinasi jo tėvas (D. J.). Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamajai R. B. reikalingas gydymas negali būti užtikrinamas suėmimo vietoje ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Esant išdėstytoms aplinkybėms suėmimo terminas R. B. teismo nustatytu suėmimo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pratęstas pagrįstai.

Gynėjos skundo argumentai, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad R. B. slėptų įrodymus ar kitaip trukdytų bylos tyrimui nenagrinėtini, kadangi skundžiama nutartimi nenustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, jog būdama laisvėje kaltinamoji trukdys procesui.

Kaltinamajai R. B. taikomas suėmimas šiuo metu yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms. Be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kita vertus, R. B. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytais suėmimo terminais.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajai R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamosios R. B. gynėjos advokatės Aušros Ručienės skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris