Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-209/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-17
Bylos Nr.
1A-209/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė (pirm.), Aloyzas Kruopys, Jonas Algimantas Venckus
Nuteistasis
D. Š.
Advokatai
Mansuras Muksinovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-209/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.18.8
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teisėjų: Aloyzo Kruopio, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš D. Š. G. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lėšų tvarkytoja paskirta A. Š. , a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteista iš D. Š. valstybei 56,14 Lt proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio mėnesio viduryje, apie 18–20 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), A. Š. gyvenamojo namo kambaryje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės, nusmaukė jai kelnes ir apatines kelnaites, prieš jos valią, liesdamas jos lytinius organus rankomis, tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir taip jis, pasinaudodamas bejėgiška mažametės nukentėjusiosios G. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), būkle, prieš jos valią tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Be to, D. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio mėnesio pabaigoje ar lapkričio mėnesio pradžioje, apie 23–24 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), A. Š. gyvenamojo namo kambaryje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės, nusmaukė jai kelnes ir apatines kelnaites, prieš jos valią, liesdamas jos lytinius organus rankomis bei įkišdamas pirštus į jos lytinius organus, tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir taip jis, pasinaudodamas bejėgiška mažametės nukentėjusiosios G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), būkle, prieš jos valią tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, padarydamas jai mergystės plėvės įplyšimą, dėl ko G. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Be to, D. Š. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 13 d., apie 19 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), A. Š. namuose, virtuvėje, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios G. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės, įsivedė ją į virtuvę, kur nusmaukė jai kelnes ir apatines kelnaites, pasisodinęs ją ant kėdės ir po to ten pat virtuvėje paguldęs ant stalo, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, prieš jos valią lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu, liesdamas jos lytinius organus rankomis, padarydamas jai dešiniosios mažosios lytinės lūpos kraujosruvą, mergystės plėvės kraujosruvas ir nubrozdinimus ir odos įtrūkimą išeinamojoje angoje, dėl ko G. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir taip jis, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, pasinaudodamas bejėgiška mažametės nukentėjusiosios G. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), būkle, lytiškai santykiavo bei tenkino lytinę aistrą analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš jos valią.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. Š. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam teismo paskirtą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, jog jis prisipažino nusikaltęs, niekada nebuvo teistas, tik kelis kartus baustas administracine tvarka, teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Jam turėjo būti paskirta tik pusė teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo D. Š. gynėjas prašo tenkinti nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą, prokuroras prašo atmesti nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. Š. yra nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad tenkino lytinę aistrą analiniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su mažamete, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl pastarosios mažametystės, ir išžagino mažametį asmenį. Iš nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija teismo išvadų dėl jo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo jam už minėtus nusikaltimus paskirta galutine subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog jis prisipažino nusikaltęs, niekada nebuvo teistas, tik kelis kartus baustas administracine tvarka, jam paskirta bausmė yra per giežta. Teismas, įvertinęs jo paminėtas aplinkybes, turėjo skirti jam tik pusę teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teisme buvo nepakankamai įvertinti jį charakterizuojantys duomenys ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino nusikaltęs ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, ir šios aplinkybės turėjo lemti mažesnį (tik pusę jam teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės) bausmės dydį, yra nepagrįstas. BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nurodo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tačiau neišskiria nė vienos iš jų reikšmingumo prieš kitas. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti šių aplinkybių visumą. Kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. Š. bausmę, įvertino visas aplinkybes, taip pat ir į nuteistojo D. Š. apeliaciniame skunde minimas, ir nuosprendyje išdėstė išsamius konkrečių bausmių už padarytus nusikaltimus paskyrimo nuteistajam D. Š. motyvus, ir jokių bausmės skyrimo taisykles nustatančių BK bendrosios dalies normų reikalavimų nepažeidė. Nors byloje nustatyta, kad D. Š. prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis anksčiau teistas nebuvo ir tai yra svarbios aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau jos negali būti prioritetinės ir nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitų įstatymo reikalavimų bei visuomenės intereso reikšmę teisingumo vykdyme, kaip mano nuteistasis D. Š. skunde, prašydamas dėl šių aplinkybių skirti jam mažesnę bausmę. Kaip jau buvo minėta, visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, o taip pat ir bendrą jų visumą. D. Š. prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, anksčiau teistas nebuvo, tačiau padarė du nusikaltimus, priskiriamus labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Jis seksualiai prievartavo ir išžagino mažametę, kuri dėl to patyrė fizines ir dvasines kančias, emocinius išgyvenimus, pažeminimą. Patirta seksualinė prievarta kėlė skausmą, emocinę įtampą, padarė jai psichologinę traumą: ji pradėjo vengti bendraamžių, bijo eiti į mokyklą, pasidarė labai nekalbi, sutriko jos miegas, miegodama pradeda verkti (t. 1, b. l. 29). D. Š. taip pat yra jau ne kartą baustas administracine tvarka, nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo, nors yra darbingo amžiaus, neturėjo teisėto pragyvenimo šaltinio, kas rodo, jog kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo įvertintos, parenkant D. Š. bausmes ir nustatant jų dydžius už padarytus nusikaltimus. Jokių naujų aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teisme būtų neįvertintos, apeliacinės instancijos teisme neapaiškėjo, tokių aplinkybių nenurodo ir pats apeliantas savo skunde.

Be to, pažymėtina, kad pagal BK 61 straipsnio nuostatas, skiriant bausmes, jų dydis nėra nustatomas vien tik aritmetikai apskaičiavus įstatyme numatytos bausmės vidurkį arba tik atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skaičių. Skirdamas bausmes teismas įvertina ne tik tų aplinkybių skaičių, bet ir jų pobūdį, tarpusavio santykį, o taip pat atsižvelgia ir į visas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Įstatymo tekste įsakmiai nereikalaujama skirti tik tokią bausmę, kuri būtų mažesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį, nustačius, jog nėra kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tik jo atsakomybę lengvinanti, kaip mano D. Š. skunde. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Teismų praktikoje aiškinama, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nurodytų reikalavimų ir teismų praktikos nepažeidė. Teismas, parinkdamas D. Š. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo bausmę, kuri atitinka šio baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį, o pagal BK 149 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimo bausmę, tik nežymiai viršijančią sankcijos vidurkį, tokį savo sprendimą išsamiai motyvavo. Teismas atsižvelgė į tai, kad yra nustatyta D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, D. Š. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, visus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, ir laikė, jog įvertinus visas šias aplinkybes, D. Š. turi būti skiriamos už padarytus nusikaltimus bausmės, artimos sankcijų vidurkiui. D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė kitų, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų, aplinkybių, į kurias teismas turi atsižvelgti skirdamas kaltininkui bausmę, nenusveria.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija laiko, kad paskirtos bausmės už padarytus nusikaltimus, kartu ir galutinė subendrinta bausmė, D. Š. nėra per griežta, jas mažinti, atsižvelgiant į nuteistojo D. Š. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Aloyzas KruopysJonas Algimantas Venckus