Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje T. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 219 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. pateikęs deklaracijas laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent:

jis laikotarpiu nuo 2005-07-26 iki 2007-12-03 eidamas UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 21 str. 1 d. nuostatas būdamas atsakingas “už apskaitos organizavimą”, 2007-05-08, 2007-06-22, 2007-07-17, 2007-08-15, 2007-09-21, 2007-09-22 pateikęs Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje, UAB “ (duomenys neskelbtini) ” 2007 m. kovo, gegužės, birželio, liepos mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, 2007-01-29 - 2007 m. avansinio pelno mokesčio deklaraciją ir 2007-07-18 - 2007 m. 1-ojo pusmečio mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją bei 2007-09-25 pasirašytinai gavęs iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-09-25 priminimą Nr. 14-07-17294 apie pareigą vadovaujantis 2004-04-13 LR Mokesčių administravimo įstatymo Nr.IX-2112 89 str. 3 d. nuostatą per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos sumokėti minėtuose deklaracijose apskaičiuotus ir į valstybės biudžetą mokėtinus mokesčius, bendrai 38 722 Lt, iš jų 38 373 pridėtinės vertės mokesčio, 20 Lt pelno mokesčio, 329 Lt aplinkos teršimo mokesčio už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką, ir tokiu būdu, privalėdamas iki 2007-10-14 juos sumokėti, šių apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių laiku nesumokėjo,

Be to T. G. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent:

jis laikotarpiu nuo 2005-07-26 iki 2007-12-03 eidamas UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 21 str. 1 d. nuostatą būdamas atsakingas “už apskaitos organizavimą” ir pagal to paties įstatymo 4 str. nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad “apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama”, siekdamas mokėti mažesnius mokesčius, tyčia, suvokdamas, kad dėl jo veiksmų nebus galima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, atvaizduodamas 2007 m. vasario – kovo, rugsėjo mėn. UAB “ (duomenys neskelbtini) ” kasos knygoje 435 439, 13 Lt išmokėjimus Baltarusijos Respublikos piliečiams už statybos darbų atlikimus bei 2007 m. rugsėjo mėn. UAB “ (duomenys neskelbtini) ” avanso apyskaitoje 10 002, 63 Lt išmokėjimus atsiskaitymams su tiekėjais, šių įsipareigojimų neatvaizdavo šios įmonės apskaitos registruose, 2007 m. rugsėjo mėn. gaudamas ir padidindamas savo įsiskolinimą UAB “ (duomenys neskelbtini) ” 229 820 Lt, šios įsiskolinimo sumos neatvaizdavo šios įmonės avanso apyskaitoje, bei 2007 m. sausio – rugsėjo mėn. neturėdamas išlaidų patvirtinančių dokumentų, atitinkančių buhalterinės apskaitos įstatymo keliamiems reikalavimams, nurašė į UAB “ (duomenys neskelbtini) ” išlaidas 112 801, 53 Lt, tokiu būdu, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 6 str. 2 d. reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 str. 3 d. reikalavimą, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2007 m.

T. G. kaltė padarius nusikalstamas veikas nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2005-07-26. Jos steigėju, savininku ir direktoriumi visą laiką buvo jis. 2007-11-15 teisme buvo pradėta įmonės bankroto byla. Būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi suvokė, kad eidamas šias pareigas yra atsakingas už įmonės veiklos bei buhalterinės apskaitos organizavimą. Toliau organizuodamas įmonės veiklą, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Audito formulė“ buvo pasirašyta buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis, pagal kurią UAB „Audito formulė“ praktiškai iki pat bankroto paskelbimo suvesdavo jai pateikiamus pirminius įmonės dokumentus į apskaitą, sudarydavo įmonės ataskaitas bei deklaracijas, kurias jis kaip vadovas patvirtindavo savo parašu. Visus pirminius apskaitos dokumentus jis apiformindavo, kaip sugebėdavo pats. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota adresu, (duomenys neskelbtini). Vykdant veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kelias banko sąskaitas AB „SEB Vilniaus bankas“, AB „DnB NORD bankas“ ir AB „Hansabankas“. Atsiskaitymai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos verslo partnerių vykdavo tiek per banką, tiek grynais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų kasa ir joje esantys grynieji pinigai buvo pas jį. Grynais pinigais jis atsiskaitydavo ne tik su tiekėjais, bet ir su darbus atlikusiais asmenimis, taip pat, panaudodavo grynuosius pinigus įvairioms kitoms einamoms įmonės reikmėms, tačiau kokioms nepamena. Šiuos grynuosius pinigus paimdavo iš įmonės kasos, apiformindamas tai patvirtinančius dokumentus. Tokius dokumentus jis apiformindavo kaip sugebėdavo, pats nebūdamas buhalteriu, todėl tai padarydavo nesilaikant visų tai reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, kurių visų nežinojo. Kartais, jis iš viso pamiršdavo apiforminti visus privalomus dokumentus, tačiau kokius būtent, jau nepamena, arba kai kuriuos iš apiformintų pirminių dokumentų pamišdavo iš viso perduoti UAB „Audito formulė“, galvodamas kada nors vėliau tai padaryti, dėl ko dalis piniginių operacijų ir nebuvo įtraukta į tam tikrus registrus bei dalis išlaidų nebuvo patvirtinta dokumentais, atitinkančiais įstatymų keliamiems reikalavimams. Tokie pažeidimai buvo daugiau 2007 m. antroje pusėje, praktiškai prieš pat įmonės bankroto paskelbimą, nes dėl kiekvieną dieną vis blogėjanti įmonės padėtis kėlė vis didesnį nerimą, dėl to kažką pamiršdavo, taip pat, kažkiek buvo nuleidęs rankas, ir kažkiek lengvabūdiškai žiūrėdamas į įmonės reikalus, mažiau kontroliuodavo įmonės padėtį, nors suprato, kad pagal savo pareigas privalėjo užtikrinti tinkamą apskaitos dokumentų apiforminimą ir tinkamą visos apskaitos tvarkymą. Tačiau jis to nepadarė, dėl ko tokiu savo nerūpestingumu ir pasitikėjimu leido kilti tokioms pasekmėms, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kažkiek apleidęs įmonės reikalus, faktiškai nesugebėjo, kaip vadovas, sureguliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir išlaidas taip, kad pagal Vilniaus apskrities VMI pateiktas PVM, avansinio pelno mokesčio bei mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo atsiskaityti su valstybės biudžetu, bendrai nesumokėdama 38 722 Lt. Apie tokį įmonės įsiskolinimą biudžetui žinojo, kadangi 2007-09-25 iš Vilniaus apskrities VMI darbuotojų pasirašytinai buvo gavęs priminimą apie šių mokesčių sumokėjimą, kuriuo buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už šių mokesčių nesumokėjimą. Žinodamas apie tai ir suprasdamas savo atsakomybę, vis dėl to, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jis nesugebėjo surasti pinigų mokesčiams sumokėti, kadangi pačioje įmonėje jokių pinigų, kurie galėtų būti tam panaudoti, nebuvo, o grynuosius pinigus, kuriuos jis, kaip įmonės vadovas, laikui bėgant buvo paėmęs iš įmonės kasos ir dėl to tapo skolingas įmonei, jis jau tam momentui, kažkaip lengvabūdiškai pasitikėdamas, kad pinigai mokesčių sumokėjimui bus kaip nors gauti iš dar kažkiek veikiančios įmonės veiklos ir dėl to nepalikęs jų mokesčių sumokėjimui, buvo išleidęs įvairioms įmonės reikmėms, kurių visų nepamena, ir dėl kurių buvo netinkamai apiforminęs arba iš viso neapiforminęs tas išlaidas patvirtinančius dokumentus, dėl ko jam sunku atstatyti šių pinigų panaudojimo aplinkybes. Tokiu būdu prisipažįsta, kad dėl netinkamo UAB „(duomenys neskelbtini) veiklos bei apskaitos organizavimo iš jo, kaip šios įmonės vadovo, pusės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo valstybei mokesčius, dėl ko jis taip pat nuoširdžiai gailisi (t. 3, b.l. 21-24).

Iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų dokumentų matyti, jog 2007-05-08, 2007-06-22, 2007-07-17, 2007-08-15, 2007-09-21, 2007-09-22 Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje, buvo pateiktos UAB “ (duomenys neskelbtini) ” 2007 m. kovo, gegužės, birželio, liepos mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, 2007-01-29 - 2007 m. avansinio pelno mokesčio deklaracija ir 2007-07-18 - 2007 m. 1-ojo pusmečio mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracija (t. 1, b.l. 17-27).

Iš 2007-09-25 priminimo Nr. 14-07-17294 matyti, jog T. G. buvo pasirašytinai įteiktas priminimas sumokėti nustatytą mokestinę nepriemoką (t.1, b.l. 7-8).

2009-01-30 FNTT prie LR VRM Ūkinės-finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/16, nurodyta, kad 2007-09-30 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likučiui esant 182 866, 87 Lt ir įmonės atsakingam asmeniui, vadovui T. G. būnant skolingam jo vadovaujamai įmonei 437859,99 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apskrities VMI deklaruotus ir 2007-09-25 priminime nurodytus mokesčius galėjo sumokėti; 2007 m. vasario – kovo, rugsėjo mėn. UAB “ (duomenys neskelbtini) ” atsakingam asmeniui, vadovui T. G., atvaizdavus kasos knygoje 435439, 13 Lt išmokėjimus Baltarusijos Respublikos piliečiams už statybos darbų atlikimus bei 2007 m. rugsėjo mėn. UAB “ (duomenys neskelbtini) ” avanso apyskaitoje 10 002, 63 Lt išmokėjimus atsiskaitymams su tiekėjais, šie įsipareigojimai nebuvo atvaizduoti šios įmonės apskaitos registruose, 2007 m. rugsėjo mėn. gaunant ir padidinant savo įsiskolinimą UAB “ (duomenys neskelbtini) ” 229 820 Lt, šios įsiskolinimo sumos nebuvo atvaizduotos šios įmonės avanso apyskaitoje, bei 2007 m. sausio – rugsėjo mėn. neturint išlaidų patvirtinančių dokumentų, atitinkančių buhalterinės apskaitos įstatymo keliamiems reikalavimams, 112 801, 53 Lt buvo nurašyti į UAB “ (duomenys neskelbtini) ” išlaidas, ir tuo buvo pažeisti 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002-01-01) 6 str. 2 d. reikalavimas, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 str. 3 d. reikalavimas, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, dėl ko, UAB “ (duomenys neskelbtini) ” vadovui T. G. pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymą Nr.IX-574 21 str. būnant atsakingam už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2007 m. (1 tomas, b.l. 118-127).

Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad T. G. eidamas UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB “ (duomenys neskelbtini) ” 2007 m. kovo, gegužės, birželio, liepos mėnesių pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, 2007-01-29 - 2007 m. avansinio pelno mokesčio deklaraciją ir 2007-07-18 - 2007 m. 1-ojo pusmečio mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją bei pasirašytinai gavęs iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą sumokėti mokėtinus mokesčius šių apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių laiku nesumokėjo. Šie veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai pagal BK 219 straipsnio 1 dalį.

Taip pat išvardintų faktinių duomenų visuma nustatyta, jog T. G. eidamas UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas, tyčia, suvokdamas, kad dėl jo veiksmų nebus galima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, laikotarpiu nuo 2005-07-26 iki 2007-12-03 neatvaizdavo įmonės apskaitos registruose visų į apskaitą privalomų įtraukti ūkinių operacijų bei nurašė į išlaidas pinigines lėšas, neturėdamas išlaidų patvirtinančių dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2007 m. Šie veiksmai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. G. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (t. 3, b.l. 77).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam T. G. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti apysunkiai nusikaltimai), kaltinamojo asmenybę (neteistas, nebaustas administracine tvarka, psichiatrinėse įstaigose negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus baudą, artimą įstatymo numatytam minimaliam baudos dydžiui. T. G. nustatytinas 2 mėnesių laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 352 straipsnio 1 dalimi, 420, 421 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalyje ir skirti 15 MGL dydžio, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti 15 MGL dydžio, t.y. 1950 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šias bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 20 MGL, t.y. 2600 Lt (du tūkstančius šešis šimtus litų) baudą.

Įpareigoti T. G. 2600 Lt baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.