Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovams E. K. ir V. K. dėl akcininkų atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir E. K. ieškovės naudai 134 671,44 Eur pagal 1999-07-20 Sutartį; 444 277,11 Eur pagal 1998-06-03 Paskolos sutartį; 5 proc. metines procesines palūkanas; bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 578 948,55 Eur vertės atsakovų nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas akivaizdžiai nesąžiningu atsakovų elgesiu jiems būnant UAB „Malena“, kuri bankrutavo, akcininkais. Toks elgesys leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovai ir šioje byloje gali elgtis nesąžiningai – bandyti slėpti, perleisti, suvaržyti savo turtą ar kitaip apsunkinti išieškojimą iš jo, siekiant išvengti nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio suma atsakovams, kurie yra fiziniai asmenys, yra didelė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra reali grėsmė, jog teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba pasidarys neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų E. K. ir V. K. nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, o nesant (trūkstant) tokio turto, atsakovų piniginių lėšų ir / ar turtinių teisių areštą, neviršijant 578 948,55 Eur sumos.Teismo vertinimu, ieškovės išdėstytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas ir dėl to nebūtų galima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai yra turtinio pobūdžio, pareikšti fiziniams asmenims, kurie pagal registro duomenis neturi nekilnojamojo turto ir nutarties priėmimo dieną iš esmės nėra žinoma apie kitą atsakovų turtą, ieškiniu prašomą priteisti sumą (578 948,55 Eur) pripažino didele, o tai objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas E. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Ieškinys yra prima facie (preliminariai) nepagrįstas, nes ieškovė neįrodinėja visų privalomų sąlygų, kurios būtinos norint taikyti atsakovams civilinę atsakomybę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualiam kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų konkrečiam kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Ieškinyje pateikiamas tik bendro pobūdžio vertinimas dėl esą nesąžiningų atsakovų veiksmų, tačiau šis vertinimas yra grindžiamas tik prielaidomis.Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Atsakovas savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, kurios privalo būti ištirtos ir įvertintos ginčo nagrinėjimo iš esmės metu, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.Atsakovas su atskiruoju skundu nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos padarytą išvadą ir leidžiančių konstatuoti, kad nėra realios grėsmės, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016).Nagrinėjamu atveju ieškovė išdėstė ieškinyje aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus atsakovams, ir pateikė įrodymus, kurie, ieškovės manymu, patvirtina šias aplinkybes. Ieškinys atsakovams reiškiamas CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, ieškovė nurodė, kokius atsakovų kaip UAB „Malena“ akcininkų veiksmus laiko nesąžiningais, dėl kurių ši bendrovė nebegali įvykdyti savo piniginių prievolių ieškovei. Preliminariai vertinant, tokie reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Apeliantas teigia, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų, kurios būtinos norint taikyti atsakovams civilinę atsakomybę. Pažymėtina, kad atsakovo atsikirtimų į jam pareikštus reikalavimus pagrįstumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Šiuo atveju, kol šalių ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, negalima daryti išvados, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo galimybė apskritai neegzistuoja.Ginčo dėl kitos būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. realios grėsmės, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, egzistavimo tarp šalių nėra, todėl konstatuotina, kad teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu. Dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.