- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-06
- Bylos Nr.
- 2-8-857/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- I. G., A. G.
- Trečiasis asmuo
- notarei Laimai Jakeliūnienei
- Advokatai
- Jonas Pliekaitis
Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovui V. R., jo atstovui advokatui Jonui Pliekaičiui, atsakovams: I. G. ir A. G., I. G. atstovui advokatui Arvidui Peneliui, nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Laimai Jakeliūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuosavybės teisės į namą pripažinimo ir dovanojimo sutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiu dovanojimo sandorį, sudarytą tarp I. G. ir A. G. dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas su atsakove gyveno neregistruotoje santuokoje (kaip sugyventiniai) nuo 1994-1995 metų, 2001-07-03 jiems gimė sūnus G. G.. Ieškovo ir atsakovės santykiai buvo kaip šeimos narių. Siekiant pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas keletą metų ieškovas dirbo Švedijoje. 2014 ieškovas ir atsakovė iš bendrų lėšų įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors namas buvo įsigytas iš bendrų lėšų, jį įregistravo Nekilnojamo turto registre atsakovės vardu. Ieškovas savo lėšomis remontavo namo stogą, atliko santechnikos darbus. Atsakovė 2015-10-22 panaikino jo gyvenamosios vietos deklaraciją įsigytame name. Prasidėjus nesutarimams atsakovė namą padovanojo savo broliui A. G.. Mano, kad šis sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, prie ieškinio pridėjo banko sąskaitos išrašus, kurie yra už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31. Tuo tarpu ginčo namas įsigytas 2014-07-14, o iš pateiktų duomenų matyti, kad 2013-12-31 jo sąskaitoje buvo tik 2,52 Lt. Ginčo namas įsigytas atsakovės asmeninės nuosavybės teisėmis, todėl ieškovas neturi jokios reikalavimo teisės į jį. Įsigijusi turtą jį apdraudė, mokėjo mokesčius. 2014-07-01 pardavė savo butą. Nors sutartyje nurodyta, kad už turtą ji gavusi 8000 Lt, tačiau realiai jai buvo sumokėta ženkliai didesnė suma. Be to ginčo namo įsigijimui ji iš savo brolio A. G. pasiskolino 20000 Lt. Namo remontui iš savo lėšų pirko langus, cirkuliacinį siurblį, kitų prekių čekių nėra išsaugojusi. Ieškovas jai padėjo atlikti remonto darbus, tame tarpe ir stogo. Tai, kad ieškovas niekada neturėjo jokių lėšų ir jų neturi įrodo ne tik tai, kad prie bylos nėra pridėta jokių tai pagrindžiančių įrodymų, tačiau ir tai, kad jis sūnaus išlaikymui yra skolingas 924,24 Eur. Užsienyje uždirbtas lėšas ieškovas išleido savo poreikiams. Su atsakovu niekada nevedė bendro ūkio ir santykiai nebuvo šeimos narių. Ieškovas pas ją gyveno epizodiškai, nes nuolat buvo išvykęs ar gyveno pas savo motiną. Ieškovas buvo žadėjęs prisidėti prie skolos grąžinimo broliui, tačiau pašlijus jos ir atsakovo santykiams, jis to nepadarė, neteikė išlaikymo vaikui, todėl ji kreipėsi į teismą. Buvo aišku, kad skolos broliui grąžinti ji nepajėgs, todėl ginčo namą dovanojo broliui, kuris jai leidžia namu naudotis. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovas A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo atsiliepime nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2015-10-19 dovanojimo sandorį tarp atsakovų, kuriuo buvo atsakovui padovanotas nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nes jo manymu sandoris yra tariamas. Tvirtinant 2015-10-19 ginčo sandorį nekilo jokių įtarimų, jog šalių valia būtų kitokia nei reikalinga sudarant dovanojimo sandorį. Mano, jog ieškinys yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, jog kartu su atsakove apsigyveno 1995 metais ir visą laiką gyveno kartu, kaip šeima. Į užsienį dirbti išvažiavo 2012 metais Atsakovė gyveno savo gyvenimą. Jie kasdienes išlaidas pasidalindavo, baldus, buitinę techniką pirko iš bendrų lėšų. 2014 metais su atsakove gyveno kartu ir nusprendė kartu pirkti namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas). Sutarė, kad atsakovė parduos butą, o likusius pinigus pridės jis. Namą iš varžytinių nupirko draugo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jis su draugu, įmonės savininku, sutarė, kad trūkstamus pinigus jis grąžins grįžęs iš Švedijos po sandorio sudarymo. Teigia pinigus (10000 Lt) draugui sumokėjęs, kai grįžo į Lietuvą ir visiškai su pardavėju atsiskaitė. Namą savo vardu Nekilnojamo turto registre įregistravo atsakovė, nes jis pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu dirbo užsienyje. Jam nieko nėra žinoma apie tai, kad atsakovė skolinosi pinigus iš brolio. Jis 2015 metais sugalvojo keisti namo stogą, uždengė namo stogą ir savo lėšomis remontavo namą. Kadangi darbo Biržuose nebuvo, išvyko dirbti į Vilnių, pašlijus jo ir atsakovės santykiams, ši panaikino jo gyvenamosios vietos deklaraciją ir jis apsigyveno atskirai. Jokios kitos moters neturėjęs.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji kartu su ieškovu apsigyveno 1995 metais, 1998-2000 metais ieškovas buvo įkalinimo įstaigoje, kur atliko jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos gyveno neblaivų gyvenimą. Atsakovei tėvai nupirko butą. 2008 metais atsakovas girtavo, todėl ji kreipėsi į teismą dėl atsakovo iškeldinimo. 2001 metais jai ir ieškovui gimė sūnus, tačiau ieškovas vaiko tėvystės oficialiai nepripažino, nes teigė, kad neturi paso. 2013 metais ieškovas išėjo gyventi pas motiną, vėliau išvyko dirbti į Švediją. 2013 metų žiemą jie apsigyveno kartu. 2014 metais su ieškovu sutarė pirkti namą. Sutarė, kad ji parduos savo butą, trūkstamus pinigus pasiskolins iš brolio, o ieškovas padės skolą broliui grąžinti. Ji butą pardavė, pasiskolino iš brolio 20000 Lt ir už šiuos pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko ginčo namą. Su pardavėju ji atsiskaitė visiškai. Dėl ginčo namo pirkimo su pardavėju tarėsi ieškovas, nes pardavėjo savininkas yra jo draugas. Grįžęs iš užsienio ieškovas nusprendė skolos jos broliui negrąžinti, o pirma remontuoti ginčo namo stogą. Ieškovui išvykus dirbti į Vilnių ir susiradus kitą moterį, jos ir ieškovo santykiai nutrūko, atsakovas atsisakė vykdyti jų susitarimą ir skolos broliui negrąžino. Ji kreipėsi į teismą dėl tėvystės jų nepilnamečiui vaikui nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ji pati nepajėgusi skolos broliui grąžinti, todėl broliui pareikalavus užtikrinti skolos grąžinimą jį ginčo namą broliui padovanojo. Ji yra likusi skolinga ieškovui už atliktus namo pagerinimus, tai ir turėjusi omenyje, kai davė paaiškinimus byloje dėl tėvystės nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nesusituokusių, tačiau kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją daline nuosavybę reglamentuojančių teisės aktų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąją daline nuosavybe, jei įrodoma, kad turtas buvo įgytas iš sugyventinių bendrų lėšų ir jų naudojamas.
Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).
Ieškovo ir atsakovės paaiškinimai dėl jų bendro gyvenimo, nekilnojamo turto įgijimo išsiskiria.
Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu apsigyveno 1995 metais. Nors ieškovas teigia, kad jo ir atsakovės santykiai visą laiką buvę šeimyniniai ir jis su atsakovę gyveno, kaip šeima, tačiau, kaip matyti iš atsakovės paaiškinimų, kuriuos patvirtina bylos duomenys (2015-10-05 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimas, 2008-01-14 Biržų rajono apylinkės teismo nutartis) ieškovas ir atsakovė kartu gyveno epizodiškai. Atsakovė paaiškino, kad nuo 1998 iki 2000 metų ieškovas atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, ieškovas šios aplinkybės nepaneigė. Ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. G., ieškovas 2015-10-05d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas G. G. tėvu. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad jie 2013 metų žiemą apsigyveno kartu. 2014 metų pavasarį ieškovas ir atsakovė sutarė pirkti gyvenamąjį namą. Ieškovas nurodo, kad su atsakove sutarė, jog namą nupirks jo draugo įmonė, atsakovė jei sumokės pinigus gautus už parduotą jai nuosavybės teise priklausantį butą, o trūkstamą pinigų sumą ieškovas sumokėsiąs pardavėjui grįžęs iš užsienio, kur planavo užsidirbti pinigų. Ieškovas teigia, kad pinigus pardavėjui sumokėjęs, kaip buvo žadėjęs, tokiu būdu su atsakove įgijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) su žemės sklypu, ūkio pastatais ir kitais priklausiniais (toliau - ginčo namas). Atsakovė teigia, kad tarp jos ir atsakovo buvęs susitarimas pirkti ginčo namą kartu tokiomis sąlygomis: 1.Ginčo namą iš varžytinių nupirks ieškovo draugo įmonė. 2. Atsakovė nupirks ginčo namą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už lėšas gautas pardavus jai nuosavybės teise priklausantį butą ((duomenys neskelbtini); t.1,b.l. 86) ir likusius trūkstamus pinigus pasiskolins iš savo brolio (atsakovo). 3. Atsakovas grįžęs iš darbo užsienyje su atsakovės broliu atsiskaitys ir tokiu būdu jie sutarę įgyti ginčo namą.
Iš 2014-07-14d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sutartimi atsakovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – pardavėjas) įsigijo ginčo namą už 31000 Lt (8978,22 Eur, sutarties 4.1 p., t.1, b.l. 105) ir visiškai atsiskaitė su pardavėju (sutarties 4.2 p., t.1, b.l. 105). Iš 2014-07-14d. pardavėjo išduoto kasos pajamų orderio matyti, kad atsakovė už ginčo namą sumokėjo 31000 Lt (8978,22 Eur, t.1,b.l. 129). Šie objektyvūs bylos duomenys paneigia ieškovo bei liudytojo A. R. (ieškovo brolio) paaiškinimus, kad ieškovas prisidėjo prie ginčo namo pirkimo savo asmeninėmis lėšomis, kurias, kaip teigia ieškovas, pardavėjui sumokėjo po ginčo namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, grįžęs iš užsienio. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kad jis 2014 metais disponavo lėšomis, kuriomis būtų galėjęs prisidėti prie ginčo namo įsigijimo. Be to atsakovas teigė teismui, jog jis neišėjo gyventi pas kitą moterį ir nepaliko atsakovės, kaip pastaroji teigianti, tačiau, šiuos jo parodymus paneigia liudytojo A. R. parodymai <... brolis susirado kitą draugę ir apsigyveno kartu ...>. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas tiki atsakovės paaiškinimais, jog ginčo namas buvo įsigytas jos asmeninėmis lėšomis ir lėšomis, kurias ji pasiskolino iš savo brolio – atsakovo A. G. (2014-06-26 paskolos sutartis 20000 Lt (4792,40 Eur) sumai, t.1, b.l. 64). Taip pat šios nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovės paaiškinimus, kad tarp jos ir ieškovo yra žodinis susitarimas dėl jungtinės veiklos, kuriuo ieškovas ir atsakovė susitarė kartu pirkti ginčo namą, už kurį atsakovė sumoka savomis ir iš brolio skolintomis lėšomis, o atsakovas iš savo Švedijoje uždirbtų pinigų skolą atsakovės broliui grąžina, taip prisidėdamas prie ginčo namo įsigijimo. Iš atsakovės parodymų matyti, kad po ginčo namo įsigijimo ieškovas nusprendė, kad neskubės grąžinti skolos atsakovės broliui, o remontuos ginčo namo stogą, skolą grąžins vėliau. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad ginčo namo stogui reikiamas medžiagas nupirko ieškovas už 1012,24 Eur (t.1, b.l. 127), tą patvirtina ir atsakovė. Taip pat šalių paaiškinimais nustatyta, kad dalį ginčo namo remonto darbų atliko ieškovas. Tokiu būdu ieškovas yra prisidėjęs prie ginčo namo pagerinimo. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas nėra įvykdęs žodinio susitarimo, sudaryto tarp jo ir atsakovės, dėl jungtinės veiklos įsigyjant ginčo namą, esminės sąlygos – sumokėti atsakovės iš brolio (atsakovo) ginčo namo pirkimui pasiskolintą 20000 Lt (4792,40 Eur) sumą. Todėl ieškovas yra laikomas pažeidusiu tarp jo ir atsakovės sudaryta jungtinės veiklos susitarimą ginčo namui įgyti (LR CK 6.59 str., 6.63 str. 1d. 1p.), o neįvykdęs esminės minėto susitarimo sąlygos, neįgijo teisės į ginčo namo dalį, tačiau turi reikalavimo teisę į ginčo name padarytų pagerinimų atlyginimą. Tokio reikalavimo ieškovas nereiškia, todėl tai yra atskiro ieškinio dalykas.
Esant nustatytoms aplinkybėms reikalavimas pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ½ ginčo namo atmestinas. Su atmestu ieškovo reikalavimu yra neatsiejamai susijęs ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu dovanojimo sandorį, sudarytą tarp I. G. ir A. G. dėl ginčo namo, todėl atmetus pagrindinį reikalavimą, taip pat atmetamas ir šis reikalavimas.
Iš ieškovo atsakovei priteistina 700 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.) bei 27,66 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-268, 270 str., LR CK 6.59 str., 6.63 str. 1d. 1p., teisingumo, protingumo kriterijais teismas
nusprendžia:
Ieškovo V. R. ieškinį dėl nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bei dovanojimo sandorio, sudaryto tarp I. G. ir A. G. dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančiu atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) septynis šimtus eurų atstovavimo išlaidų ir dvidešimt septynis eurus 66 ct procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.