Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-433-526/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-05-03Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-03
Bylos Nr.
1-433-526/2013
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00360-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
UAB „MKR“
Kaltinamasis
Lietuvos Respublikos BK
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-433-526/2013Proceso Nr.1-30-2-00360-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; 2.3.6.4.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 3 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant L. S., dalyvaujant prokurorei R. B., kaltinamosios gynėjui advokatui M. M., civilinio ieškovo UAB „MKR“ atstovui direktoriui M. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi(duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti(duomenys neskelbtini) , gyvenanti(duomenys neskelbtini) , neteista, kaltinama Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. šioje byloje buvo kaltinama tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji, 2008-03-04, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bare „Muitinė“, esančiame Tilžės g. 6, Klaipėdoje, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, su UAB „MKR“ direktoriumi A. N. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl medinio gyvenamojo namo konstrukcijos 94400 Lt vertės įsigijimo, melagingai žadėdama už ją sumokėti dalimis. O. K. po sutarties pasirašymo savo turtinę prievolę įvykdė iš dalies, į UAB „MKR“ sąskaitą 2008-03-07 pervedė 10000 Lt, kitų įsipareigojimų neįvykdė ir likusių 84400 Lt nesumokėjo. Tokiu būdu O. K. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės UAB „MKR“ priklausantį 84400 Lt turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji O. K. neprisipažino padariusi kaltinamajame akte nurodytą jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad su savo vyru ir vaikais norėjo pasistatyti namą. Ji ir jos sūnus D. K. parašė vyrui J. K. įgaliojimus. Šių įgaliojimų pagrindu vyras tvarkė visus reikalus, susijusius su namo statyba, sutarčių sudarymu ir finansavimu. Ji tik kartais pasirašydavo dokumentus, kuriuos jai paduodavo vyras. Jokių derybų, tame tarpe ir su A. N., dėl statybinių medžiagų pirkimo ji nevedė. Jokio tikslo apgaule užvaldyti statybines medžiagas neturėjo, nes vyko reali gyvenamojo namo statyba – buvo paruošti projektai, gauti leidimai, vyko statybos darbai. Be to namo statybai jos sūnus D. K. paėmė beveik 700000 Lt paskolą. Šiais pinigais disponavo ir visus mokėjimus atliko jos vyras pagal D. K. išduotą įgaliojimą. Ji su šiais pinigais jokių reikalų neturėjo ir jokių mokėjimų neatliko. Iki prasidedant ekonominei krizei viskas sekėsi gerai. Prasidėjus ekonominei krizei, ji dėl sveikatos neteko darbo, o po to J. K. pasakė, kad nebėra galimybės tęsti statybos darbų, nes nebėra finansų. Ji pripažįsta, kad važiavo į registrų centrą registruoti nebaigto statyti namo. Tai darė, nes taip liepė daryti jos vyras, kadangi tokia buvo banko, išdavusio paskolą, sąlyga. Vėliau gavo pranešimus, kad namas ir žemės sklypas, ant kurio jis stovi, yra areštuoti, kadangi dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos nebegalėjo grąžinti bankui paskolos.

Liudytojas M. R. parodė, kad tapęs UAB „MKR“ vadovu, pradėjo domėtis bendrovės buhalterija. Tokiu būdu sužinojo apie esamą O. K. įsiskolinimą bendrovei. Sudarant medinių konstrukcijų pirkimo - pardavimo sutartį, jis asmeniškai nedalyvavo, nes tuo metu buvo kitas bendrovės direktorius. Civiline tvarka dėl susidariusio įsiskolinimo išieškojimo jis nesikreipė. Į prokuratūrą kreipėsi, kai sužinojo, jog visas O. K. turtas yra areštuotas.

Liudytojas D. K. parodė, kad kaltinamoji O. K. yra jo mama. Su mama bei jos vyru J. K. pasitarę, nusprendė pasistatyti namą, kuriame visi gyventų. Jis tuo metu dirbo užsienyje ir gavo geras pajamas. Namo statybai jo vardu banke buvo paimta ir apie 670000 litų paskola. Laiduotojais buvo jo mama ir patėvis, kuriam buvo išdavęs įgaliojimą, kad jis galėtų tvarkyti visus reikalus dėl namo statybos ir jos finansavimo. Į pačią statybą jis nesikišo, tačiau matė, kad namas yra statomas.

Liudytojas J. K. parodė, kad su šeima norėjo pasistatyti namą. Posūnio vardu tam reikalui buvo paimta paskola. Pradžioje sekėsi gerai, o paskui prasidėjo ekonominė krizė, atsirado finansinių sunkumų. Jo žmona O. K. nieko bendro su namo statyba ir su ja susijusių finansinių reikalų tvarkymu neturėjo. Kadangi ji buvo žemės savininkė, gyvenamasis namas buvo statomas jos vardu, todėl ji pasirašinėjo ant sutarčių, tačiau jokiose derybose nedalyvavo ir į namo statybos procesą nesikišo. Visus reikalus tvarkė jis pagal išduotą įgaliojimą. Statant namą, buvo pasirašyta medienos konstrukcijų pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „MKR“, o patį namą statė visai kitos firmos. Po sutarties pasirašymo jis pervedė į šios firmos sąskaitą 10000 litų. Kitus pinigus mokėjo buvusiam direktoriui A. N. „.į rankas“, todėl jokių pateisinančių dokumentų, kad pinigai sumokėti, jis neturi. UAB „MKR“ jis liko skolingas, tačiau tik kelis tūkstančius litų, o ne tiek, kiek nurodyta jo žmonai pareikštame kaltinime. Mano, kad A. N., kai buvo UAB „MKR“ direktoriumi, į teismą dėl skolos priteisimo ir nesikreipė, nes didžioji dalis pinigų yra sumokėta. Jokio tikslo sukčiauti sudarant medžiagų pirkimo sutartį jis neturėjo, nes jo tikslas buvo pastatyti namą, kas ir buvo daroma.

Liudytojas A. N. parodė, kad jo vadovaujama firma užsiiminėjo rąstinių namų statyba, todėl su J. K. susitarė dėl medienos, reikalingos namo statybai tiekimo ir avansu gavo 10000 litų. Daugiau jokių pinigų už medienos konstrukcijas nebuvo sumokėta. Visus reikalus dėl minėtos sutarties sudarymo jis aptarinėjo su J. K.. O. K. tik pasirašinėjo dokumentus ir į derybų procesą nesikišo.

Liudytojas P. M. davė tokius pat parodymus kaip ir A. N., patvirtindamas, kad su O. K. jis nebendravo ir jokių klausimų su ja nesprendė. Visi susitarimai vyko tik su J. K..

Iš 2008-03-04 sutarties matyti, kad O. K. su UAB „MKR“, atstovaujama direktoriaus A. N., sudarė sutartį dėl medinio vieno aukšto penkių kambarių su mansarda gyvenamojo namo konstrukcijos pirkimo – pardavimo. O. K., kaip pirkėja, už medinio namo konstrukciją minėtai bendrovei įsipareigojo sumokėti 94000 Lt. Sutartyje nurodyta, kad prekė nuosavybės teise pirkėjui pereina pilnai apmokėjus už prekę (1 t. b.l.4,5).

Iš 2008-08-05 PVM sąskaitos – faktūros, matyti, kad O. K. pasirašė sąskaitą dėl 94400 litų apmokėjimo už rąstinio namo komplektą UAB „MKR“ iki 2008-08-15 (1 t. b.l.9).

Iš AB banko „Hansabankas“ sąskaitos išrašo, matyti, kad D. K. 2008-03-07 UAB „MKR“ pervedė 10000 Lt (1 t. b.l.6).

Iš 2008-04-23 prašymo, matyti, kad O. K. kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu išduoti pažymą, kurią reikalinga pateikti VĮ Registrų centrui dėl paskolos gavimo, apie vieno buto gyvenamojo namo su garažu Traubių k., Priekulės sen., Klaipėdos raj. statybą be esminių nukrypimų (1 t.b.l.170-172).

Iš 2008-04-25 prašymo, matyti, kad O. K. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti jos vardu Nekilnojamojo turto registre nuosavybę į statinius (1 t.b.l.165).

Iš 2008-04-29 turto vertės nustatymo pažymos, matyti, kad O. K. kaip vertinimo užsakovas kreipėsi į UAB „Lituka“ ir Ko dėl pastato, adresu Traubių km., Priekulės sen., Klaipėdos raj. sav., įregistruoto O. K. vardu, unikalus Nr. 4400-1552-4035, vertinimo. Vertinimo tikslas – įkeitimui AB bankas „Sampo bankas“, Klaipėdos filialui (3 t.b.l.4,5).

Iš 2008-05-09 Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro įgaliojimo, matyti, kad O. K. įgaliojo sutuoktinį J. K. atstovauti jai kaip savininkui žemės sklypo, esančio Traubių k., Priekulės sen., Klaipėdos raj. ir dėl pastatų ir statinių statybos šiame žemės sklype – visose įstaigose ir organizacijose; įkeisti pirminiu arba antriniu įkeitimu bet kuriam pasirinktam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotam ir veikiančiam bankui ar kitai kredito įstaigai už bet kieno gautą, bet kokio dydžio, bet kuriam terminui paskolą (kreditą) jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, Traubių k., Priekulės sen., Klaipėdos raj., su jame esančiais pastatais ir statiniais (1 t.b.l.32).

Iš Centrinės hipotekos įstaigos filialo Klaipėdos skyriaus Hipotekos registro išrašo, matyti, kad 2008-05-14 Hipotekos registre įregistruotas sutartinės hipotekos sandoris apie įkeičiamą pastatą, adresu Traubių km., Priekulės sen., Klaipėdos raj. sav., unikalus Nr. 4400-1552-4035 (1 t.b.l.173-179).

Iš 2008-06-18 Klaipėdos miesto 8-ojo notaro biuro įgaliojimo, matyti, kad D. K. įgaliojo J. K. atstovauti jo vardu (1 t.b.l.29-31).

Iš 2008-06-20 pakartoto vertinimo pažymos, matyti, kad O. K. kaip vertinimo užsakovas kreipėsi į UAB „Lituka“ ir Ko dėl pastato, adresu Traubių km., Priekulės sen., Klaipėdos raj. sav., įregistruoto O. K. vardu, unikalus Nr. 4400-1552-4035, vertinimo. Vertinimo tikslas – įkeitimui AB bankas „Danske bankas“, Klaipėdos filialui (2 t.b.l.172).

Iš 2009-01-06 UAB „MKR“ reikalavimo įvykdyti įsipareigojimą, matyti, kad O. K. pasirašė reikalavimą, kuriuo UAB „MKR“ reikalauja, kad ši 84400 Lt įsiskolinimą bendrovei sumokėtų iki 2009-01-20 (1 t. b.l.10).

Iš 2009-01-22 UAB „MKR“ pakartotinio reikalavimo įvykdyti įsipareigojimą, matyti, kad O. K. pasirašė reikalavimą, kuriuo UAB „MKR“ reikalauja, kad ši 84400 Lt įsiskolinimą bendrovei sumokėtų iki 2009-02-10 (1 t. b.l.11).

Iš 2009-05-28 turto arešto akto, matyti, kad antstolė R. V. areštavo pastatą, adresu Traubių km., Priekulės sen., Klaipėdos raj. sav., įregistruotą O. K. vardu, unikalus Nr. 4400-1552-4035 (1 t.b.l.186-191).

Iš 2009-08-07 turo arešto akto, matyti, kad antstolis A. S. areštavo pastatą, adresu Traubių km., Priekulės sen., Klaipėdos raj. sav., įregistruotą O. K. vardu, unikalus Nr. 4400-1552-4035 (2 t.b.l.1-9).

Iš 2010-02-02 pranešimo dėl medinio namo konstrukcijos, matyti, jog O. K. praneša UAB „MKR“ direktoriui A. N., kad neturi galimybės atsiskaityti už namo konstrukciją, todėl sutinka grąžinti medinio namo konstrukciją UAB „MKR“. Taip pat už namo konstrukcijos išmontavimo darbus ir konstrukcijos išvežimą UAB „MKR“ palieka sumokėtus 10000 litų (1 t. b.l.12).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl kurios svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir taip „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Paprastai suklaidinama pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą.

Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.

O. K. šioje byloje buvo kaltinama pagal LR BK 182 str. 2 d., kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Kaip matyti iš pareikšto jai kaltinimo, O. K. kaltė pasireiškė tuo, kad ji, 2008-03-04 bare „Muitinė“, esančiame Tilžės g. 6, Klaipėdoje, jau turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, su UAB „MKR“ direktoriumi A. N. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl medinio gyvenamojo namo konstrukcijos 94400 Lt vertės įsigijimo, melagingai žadėdama už jį sumokėti dalimis. O. K. po sutarties pasirašymo savo turtinę prievolę įvykdė iš dalies, į UAB „MKR“ sąskaitą 2008-03-07 pervedė 10000 Lt, kitų įsipareigojimų neįvykdė ir likusių 84 400 Lt nesumokėjo.

Sprendžiant ar O. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., reikalinga įrodyti, kad ji, sudarydama 2008-03-04 pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „MKR“ dėl medinio gyvenamojo namo konstrukcijų įsigijimo, tyčia panaudojo apgaulę UAB „MKR“ atžvilgiu ir jau sutarties pasirašymo dieną neturėjo galimybių ir net neplanavo mokėti už namo medines konstrukcijas, kurios bus pateiktos pagal šią sutartį.

O. K. neigė įvykdžiusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir davė gana nuoseklius parodymus, kurie jos manymu, paneigia aplinkybes, nurodytas jai pareikštame kaltinime. Ji parodė, kad su šeima ne tik planavo statytis gyvenamąjį namą, tačiau realiai tai darė. Tam tikslui, apart to, kad tuo metu visa jos šeima dirbo ir gavo gana nemažas pajamas, iš banko buvo paimta didelė tikslinė paskola jos sūnaus vardu. Ji ir jos sūnus D. K. buvo išdavę įgaliojimus J. K. veikti jų vardu, kadangi ji nieko nenusimano apie statybas. Kaip buvo vykdomi kreditoriniai įsipareigojimai, ji nesidomėjo, nes už tai buvo atsakingas jos vyras J. K.. Ji matė, kad namo statybos vyksta, už atliktus darbus statybos firmoms pinigai buvo mokami. Melagingai žadėti sumokėti pinigus ji niekam negalėjo, nes derybų procese pati nedalyvavo ir niekam nieko nežadėjo. Prasidėjus ekonominei krizei, prasidėjo sunkumai, todėl ji sužinojo, kad jos šeima liko skolingi bankams bei UAB „MKR“.

Byloje apklaustų liudytojų A. N., P. M., J. K. parodymai patvirtina kaltinamosios parodymus, kad realiai ji jokių statybų darbų nevykdė, derybų su statybinėmis įmonėmis nevedė ir nieko nežadėjo, neatlikinėjo atsiskaitymų už atliktus darbus bei įsigytas medžiagas, o tik pasirašinėjo jai paduodamus dokumentus.

Ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad O. K. veikoje sudarant 2008-03-04 pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „MKR“, dėl medinio gyvenamojo namo konstrukcijų, nebuvo tyčinės apgaulės UAB „MKR“ atžvilgiu ir šios sutarties pagrindu tarp jų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Byloje apklaustas civilinio ieškovo atstovas M. R. pripažino, jog net nebandė susidariusį įsiskolinimą iš O. K. išieškoti civilinio proceso tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.5., 3.1.8. punktuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Todėl teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad kaltinamoji O. K., sudarydama sutartį su su UAB „MKR“, sukčiavo.

Vadovaujantis aukščiau aptartų įrodymų visuma, atlikta jų tarpusavio ryšio analize, konstatuotina, kad O. K. veikoje nėra nusikaltimo sudėties, numatytos 182 str. 2 d., požymių, todėl O. K. dėl jai pareikšto kaltinimo išteisintina ir dėl jos, vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 2 dalimi, priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Kadangi O. K. išteisintina tuo pagrindu, kad nepadarė minėto nusikaltimo sudėties požymių turinčios nusikalstamos veikos, o byloje pripažintas civiliniu ieškovu UAB „MKR“ dėl 84000 litų turtinės žalos atlyginimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė ieškininio pareiškimo, civilinio ieškinio klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,

nusprendė:

O. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

O. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas E.Antanauskas