Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K.

jos atstovei advokato padėjėjai Alinai Bissekerskajai – Ruzgei

nukentėjusiajai R. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016-10-14 apie 17.14 val., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Hyundai Santa Fe“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga aikštelėje prie prekybos centro „Rimi“, esančioje Jeruzalės g. 2, Vilniuje, buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Mazda 6“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. K., jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeidė KET 114, 126, 222 p.p. bei LR ATPK 127 str. 2 d. ir Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d. (toliau LR ANK).

R. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad automobiliu „Hyundai Santa Fe“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi jos vyras, ji juo naudojasi retai. 2016-10-14 apie 17.00 val. ji su 3 bendradarbiais šiuo automobiliu iš aikštelės Jeruzalės g. 2, Vilniuje važiavo į darbdavio organizuotą renginį Molėtų rajone, išvažinėjo atbuline eiga, nejuto, negirdėjo ir nepamatė, kad kliudė stovintį automobilį, todėl nesustojusi nuvažiavo. Tai galėjo atsitikti dėl didelių automobilio gabaritų ir jos nepatirties vairuojant tokį automobilį.

Paaiškinime policijai R. K. nurodo, kad 2016-10-14 apie 17.00 val. parkavosi aikštelėje prie „Rimi“ parduotuvės, tai darė lėtai ir atsargiai, nepastebėjo, kad būtų kliudžiusi kitą automobilį (b.l. 15).

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad automobilį „Mazda 6“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo palikusi prie autoserviso aikštelėje Jeruzalės g. 2, Vilniuje. 2016-10-14 apie 19.00 val. rado už valytuvo raštelį, kad jos automobilį kliudė ir apgadino automobilis „Hyundai“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskambino policijai. Jos automobiliui buvo apgadintas galinis dešinės pusės sparnas, remonto darbus draudimo bendrovė įvertino 80 eurų.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2016-10-14 apie 17.00 val. automobiliu atvažiavo į aikštelę prie p/c „Rimi“ Jeruzalės g. 2, Vilniuje, pastatė į parkavimo vietą ir jame sėdėjo. Priešais jo automobilį stovėjo automobilis „Mazda“ priekiu į veją, šalia šio automobilio jam žiūrint dešinėje stovėjo džipas, „Hyundai“ priekiu į veją. Matė kaip į „Hyundai“ įsėdo dvi linksmai nusiteikusios merginos. Pamatė, kad vairuotoja važiuoja atbula tokia trajektorija, kad savo priekine kairės pusės dalimi kliudys „Mazdos“ galinę dešinę dalį, kas ir įvyko, kontaktas buvo slystantis, stiprus, nes automobilis „Mazda“ sujudėjo. Automobilis „Hyundai“ nesustodamas nuvažiavo, jis vos spėjo užrašyti jo valstybinius numerius. Raštelį paliko už „Mazdos“ stiklo valytuvo.

Liudytojai M. P., D. V., M. G. parodė, kad 2016-10-14 apie 17.00 val. R. K. vairuojamu automobiliu važiavo į darbovietės renginį Molėtų rajone, R. K. buvo blaivi, iš parkavimo vietos aikštelėje Jeruzalės g. 2, Vilniuje išvažiavo lėtai, jie nematė, negirdėjo ir nejuto, kad ji būtų kliudžiusi stovintį automobilį.

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad automobiliui „Mazda 6“ įlenktas ir subraižytas galinis dešinės pusės sparnas dešinėje pusėje, automobiliui „Hyundai Santa Fe“ subraižytas priekinis kairės pusės bamperis, apgadinimų aukštis ant abiejų automobilių sutampa (b.l. 16-17).

Iš raštelių matyti, kad liudytojas A. Ž. parašė, kad matė kaip nubraukė automobilio dešinį galinį sparną 17.14 val. (duomenys neskelbtini), nurodyti tel. numeriai (b.l. 9).

Bylos medžiaga, R. K., liudytojo A. Ž. ir nukentėjusiosios R. K. parodymais įrodyta, kad R. K. išvažiuodama atbuline eiga iš parkavimo vietos buvo neatidi, nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino R. K. automobilį, tuo padarė savo veiksmais LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą, veika į Administracinių nusižengimų kodekso 423 str. 1 d. neperkvalifikuotina, nes nauja sankcija yra griežtesnė. R. K. parodė, kad kontakto ji nepajuto, negirdėjo ir nematė, tokius jos parodymus patvirtino liudytojai M. P., D. V., M. G., tačiau juos teismas vertina kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės ir galimai norą padėti jos išvengti, nes jie paneigiami vienodais ir nuosekliais liudytojo A. Ž. parodymais, kuriais netikėti teismas pagrindo neturi – kontaktas buvo stiprus, nuo jo automobilis „Mazda“ sujudėjo. Teismas atsižvelgdamas į šiuos parodymus ir į tai, kad kontaktavo vairuotojos R. K. automobilio kaire priekine dalimi, t.y. jai akivaizdžiai matoma dalimi, daro išvadą, kad kontaktą ji juto, tačiau tyčia iš eismo įvykio vietos išvažiavo, šiuo atveju motyvu galimai buvo skubėjimas į darbo kolektyvo vakarėlį. Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad R. K. padarė pažeidimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d..

R. K. vairavimo stažas nuo 2011 metų, už KET pažeidimus nebausta, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

LR ATPK 130 str. 1 d. nurodyta, kad už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos užtraukia baudą vairuotojui nuo 868 eurų iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d. už šią veiką numato atsakomybę – baudą nuo 600 eurų iki 850 eurų, šio straipsnio 7 d. numato atėmimą teisės vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 3 metų, todėl atsakomybė švelnesnė ir veika perkvalifikuotina.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos buvo numatyta LR ATPK 30¹ str., sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LR ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d. taip pat numato taikyti tokias pačias nuostatas - administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ANK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

R. K. administracine tvarka nebausta, eismo įvykio metu žala padaryta nedidelė, todėl darytina išvada, kad nors ir minimalios (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytos nuobaudos paskyrimas, aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, todėl yra pagrindai taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir tuo bus pasiekti LR ANK 22 str. numatyti nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d., 635-636 str. str. –

nutarė:

R. K. už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą nubausti 30 eurų bauda, už LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. pažeidimą nubausti 200 eurų bauda ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams. Vadovaujantis LR ANK 38 str. 2 d. nuobaudas subendrinti ir paskirti R. K. 200 eurų baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 2 mėnesiams.

Vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str., baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16063291724 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d., po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.