Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. M. (M. M.) ir atvirosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato Arno Paliukėno apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarimo, kuriuo M. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – Lietuvos Respublikos ATPK) 210 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 10 000,00 Lt (dešimties tūkstančių litų) (2896 eurų) bauda su kontrabandos daiktų (6200 cigarečių ,,Minsk Capital“, 10 000 cigarečių ,,Queen super slims“, 7 800 cigarečių ,,NZ gold super slims“, 400 cigarečių ,,Monte Carlo fantasy super slims“) ir autobuso MAZ 251050, valstybinis numeris „duomenys neskelbtini“, ir transporto priemonės techninio paso Nr. duomenys neskelbtini konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 16 d., 17.30 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste, vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką AAB ,, duomenys neskelbtini“ priklausančiu maršrutiniu autobusu ,,MAZ“ (valstybinis Nr. duomenys neskelbtini), nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei bei paslėpęs oro vedinimo sistemoje, gabeno 1220 pakelių cigarečių: 6200 cigarečių ,,Minsk Capital“, 10 000 cigarečių ,,Queen super slims“, 7800 cigarečių ,,NZ gold super slims“, 400 cigarečių ,,Monte Carlo fantasy supers lims“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 10 113, 80 Lt. Tuo jis pažeidė 1992 d. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 40, 41 str. reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantai neginčija, kad M. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Jis bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs teisės pažeidimą, nuoširdžiai dėl to gailisi, padarė teisingas išvadas, teismo paskirtą baudą sumokėjo. Apeliantai nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo dalimi, kuria nutarta konfiskuoti apeliantui AAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį autobusą ir techninį pasą.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad M. M. cigaretes gabeno paslėpęs keleivinio autobuso oro vėdinimo sistemoje. Autobusas nebuvo specialiai paruoštas kontrabandos daiktams gabenti. Apeliantas AAB „duomenys neskelbtini“ apie M. M. ketinimus, vykdant asmenų pervežimą, kartu vežti ir kontrabandines cigaretes, nežinojo ir negalėjo kontroliuoti tokių vairuotojo veiksmų. Be to, M. M. gabentas cigarečių kiekis nėra ypatingai didelis, tokiam kiekiui gabenti nėra būtina tokia didelė transporto priemonė – keleivinis autobusas. Šios aplinkybės apeliantų teigimų įrodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja transporto priemonės konfiskavimo pagrindai.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad konfiskuotas autobusas nuosavybės teise priklauso ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam M. M., o su teisės pažeidimu iš esmės nesusijusiam AAB „duomenys neskelbtini“. Šiam apeliantui netekus vieno iš veikloje intensyviai naudotų autobusų, bus sutrikdytas sklandus paslaugos teikimas, keleivių pervežimas ir AAB „duomenys neskelbtini“ patirs didelės žalos. Autobuso vertė (apie 30 000 EUR arba apie 103 584,00 Lt), palyginus su konfiskuotų kontrabandinių cigarečių verte (10 113, 80 Lt), yra itin didelė. Atkreipiamas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. nuostatas, iš kurių seka, kad ne kaltininkui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas išimtiniais atvejais, o kitu atveju, iš kaltininko gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Šios aplinkybės, anot apeliantų, pagrindžia faktą, kad transporto priemonės konfiskavimas yra neproporcinga priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

M. M. ir atvirosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato Arno Paliukėno apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos Respublikos ATPK 7 str.). Vieni iš Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. nustatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi, kontrabandos daiktų gabenimo priemonių konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinė nuobauda, kuri gali būti skiriama atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes.

Dėl transporto priemonės pripažinimo kontrabandos dalyko gabenimo priemone teismų praktikoje sprendžiama, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, apibūdinančių patį kontrabandos dalyką (pavyzdžiui, jo kiekį), konkrečią transporto priemonę, kontrabandos gabenimo mechanizmą (pavyzdžiui, dalyko slėpimo būdas ar dalyko suradimas buvo pasunkintas ir pan.) ir kitas aplinkybes, rodančias automobilio panaudojimo, darant kontrabandą (realizuojant sudėties požymius), svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-2013). Teismų praktikoje transporto priemonės, kuria gabenta kontrabanda, konfiskavimas privalomai taikomas dviem atvejais, t. y. kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti ir nustačius, kad ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-2-2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-47/2008, Nr. N575-215/2009, Nr. N502-34/2010, N62-872/2010 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje, nors techninių pakeitimų konfiskuotoje transporto priemonėje nebuvo nustatyta, tačiau cigaretės buvo slepiamos oro vėdinimo sistemoje, kuri nėra skirta daiktams gabenti, ir tai buvo padaryta tam, kad būtų apsunkintas jų suradimas. Tokiu būdu laikytina, kad minėta transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti. 2014 m. rugpjūčio 16 d. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas gabentų cigarečių kiekis - 1220 pakelių. Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl kontrabandos dalyko kiekio, kurį galima gabenti per valstybės sieną be transporto priemonės pagalbos, laikomasi pozicijos, kad vertinti reikia ne tai, ar pažeidėjas būtų fiziškai sugebėjęs pernešti per valstybės sieną tokį kiekį cigarečių, o tai, ar jis būtų galėjęs tai padaryti slaptai, išvengdamas muitinės kontrolės (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-1083-628/2013). Atsižvelgdamas į tokią formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, be transporto priemonės tokio mąsto kontrabandinių cigarečių gabenimas, nepastebint muitinės pareigūnams, nebūtų buvęs įmanomas. Pažymėtina ir tai, kad kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė apeliacinės instancijos teismui pateikė ir 2014 m. lapkričio 6 d. prekių sulaikymo protokolą Nr. 4VC801867, kuriame užfiksuota, kad atliekant sulaikyto autobuso ,,MAZ“ (valstybinis numeris duomenys neskelbtini) priežiūros darbus, už vairuotojo sėdynės gamyklinėje daiktadėžėje, kurios durys buvo uždengtos kilimine danga, rasta dar 180 blokų (1800 pakelių) cigarečių, kurių vertė 14 732,00 Lt. Tačiau M. M. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas tik už 1220 pakelių cigarečių gabenimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrįsti apeliantų teiginiai, kad gabentas cigarečių kiekis nėra ypatingai didelis ir tokiam kiekiui gabenti nėra būtina tokia didelė transporto priemonė – keleivinis autobusas.

Taip pat nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad AAB „duomenys neskelbtini“, kaip trečiojo asmens, teisės buvo pažeistos ir suvaržytos, skiriant administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui papildomą nuobaudą – AAB „duomenys neskelbtini“ priklausančio keleivinio autobuso konfiskavimą. Pritartina pirmosios instancijos teismo pateiktam šio argumento vertinimui. Vilniaus rajono apylinkės teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei aktualia teismų praktika, pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos ATPK 26 straipsnyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo atveju daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, gali būti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise tas daiktas priklauso ir tokio daikto konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kartu konstatuotina, kad šioje byloje nustatyto teisinio pagrindo konfiskuoti AAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį keleivinį autobusą nepaneigia ir ta aplinkybė, jog šios transporto priemonės vertė yra didesnė nei kontrabanda gabentų prekių vertė. Teismų praktikoje transporto priemonės vertė pati savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1171/2007, N444-1278/2007, N62–872/ 2010). Dėl gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti, konfiskavimo, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama įvertinus visas, o ne atskiras, šios nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-2-2013).

Pažymėtina, kad apeliantų argumentas, jog nagrinėjamoje byloje reikėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos BK 72 str. nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimą, yra netinkamas, nes nors kai kurie bendri principai, nagrinėjant administracines ir baudžiamąsias bylas, yra vienodai suprantami, tačiau tai nereiškia, kad gali būti taikoma analogija kiekvienam iškilusiam klausimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. Nr. 2AT-5/2011). Šiuo atveju svarbu, kad Lietuvos Respublikos ATPK nenumato tokios galimybės, kokia yra numatyta Lietuvos Respublikos BK 72 str. 5 d., kuri leistų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nesant tokios normos, galiojant imperatyvaus reguliavimo metodui administracinių teisės pažeidimų procese, tokia galimybė teisiškai yra negalima.

Apeliantai akcentuoja ir tai, kad administracinį teisės pažeidimą padaręs M. M. prisipažino, nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio, papasakojo pažeidimo padarymo aplinkybes, o vykstant procesui tinkamai įvertino savo veiksmus ir padarė teisingas išvadas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas tiek į M. M. asmenybę bei turtinę padėtį, tiek į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą atsižvelgė, skirdamas minimalią sankcijoje už šį pažeidimą numatytą piniginę nuobaudą – 10 000,00 Lt (dešimties tūkstančių litų) (2 896 eurų) baudą. Apeliantų minima aplinkybė, kad M. M. pilnai sumokėjo teismo paskirtą baudą, negali būti vertinama, kaip pagrindžianti faktą, kad vykusio proceso, kaip teigia apeliantai, akivaizdžiai pakanka M. M. tolimesnio elgesio korekcijai. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad pažeidėjas nevengia jam iškilusios administracinės atsakomybės, bet ji nėra išimtinė nuobaudos švelninimo kontekste.

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.).

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o M. M. ir atvirosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato Arno Paliukėno apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. (M. M.) ir atvirosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ atstovo advokato Arno Paliukėno apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.