- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-482-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- V.B.
- Ieškovas
- V.B.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V.B. ieškinį atsakovei V.B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir turto padalijimo ir atsakovės V.B. priešieškinį ieškovui V.B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir neturinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti jo ir atsakovės V.B. sudarytą santuoką; nustatyti jo mokėtinų išmokų vaikų išlaikymui dydį: 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, iš viso 600 Lt per mėnesį abiem vaikam. Nurodė, jog santuokoje susilaukė 2 vaikų T., gim. (duomenys neskelbtini), ir V., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoka iširo dėl sutuoktinių charakterių nesutapimų; sutuoktiniai jau tris metus gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, todėl išsaugoti santuoką nėra jokios galimybės. Nurodė, kad į santuokoje įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą nepretenduoja ir sutinkam kad jis būtų perduotas atsakovės asmeninėn atsakomybėn. Sutuoktiniai darbingi, todėl išlaikymo vienas kitam nereikalauja, kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Nesutinka su atsakovės priešieškinio reikalavimu, jog santuoka iširo dėl jo kaltės ir neturtinės žalos atlyginimu. Nurodė, jog pradėti gyventi skyrium buvo priverstas, kadangi kartu gyveno atsakovės motina, kuriai jis neįtiko. Nurodė, jog vis tiek vaikais rūpinosi ir išlaikė pagal galimybes. Nesutinka su prašomo priteisti vaikams išlaikymo dydžiu, kadangi darbo sutartimi nustatytas jo atlyginimas 800 Lt.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką su V.B. ir pripažinti jį kaltu dėl santuokos iširimo; po santuokos nutraukimo palikti pavardę B.; vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina V.B.; nenustatyti termino susitaikymui, kadangi ieškovas buvo neištikimas ir gyvena su kita moterimi jau beveik 4 metus; priteisti iš atsakovo 2000 Lt neturtinę žalą dėl santuokos išardymo; priteisti iš atsakovo nepilnamečių sūnaus T.B. ir dukters V.B. išlaikymui kasmėnesines 0,8 MMA dydžio išmokas iki jų pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog santuokinis gyvenimas nesusiklostė, nes ieškovas nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio išėjo gyventi pas kitą moterį ir paliko šeimą. Nuo to laiko, kai paliko šeimą, ieškovas kas mėnesį mokėjo 300 Lt kiekvieno iš vaikų išlaikymui, tačiau vaikų nelankė, nebendravo. Atsakovas buvo neištikimas ir būtent dėl šių kaltų jo veiksmų iširo santuoka, tai sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų, todėl priteistina neturtinė žala. Ieškovo mokamas išlaikymas nepakankamas; dukrai reikalinga suma per mėnesį yra 1 057,33 Lt, sūnui – 1 032,33 Lt. Nurodė, jog jos turimomis žiniomis, ieškovo atlyginimas yra didesnis nei nurodoma oficialiai. Atsižvelgiant į vaikų poreikius ir šalių pajamas, atsakovės nuomone, vaikams išlaikyti reikalinga suma turėtų būti paskirstyta po lygiai, ir iš atsakovo priteistina 0,8 MMA, kas šiuo metu yra 560 Lt. Nurodė, jog po to kai ieškovas faktiškai buvo palikęs šeimą, įsigijo automobilį Honda Civic, kuris priteistinas jai asmeninės nuosavybės teise. Bylos nagrinėjimo metu sumažino priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams – sūnui T.B. – po 400 Lt kasmėnesinėmis išmokomis, dukrai V.B. – po 500 Lt kasmėnesinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos (b.l. 132).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog neprieštarauja, kad nepilnamečių gyvenamoji vieta būtų nustatyta sumotina; išlaikymas nustatytinas pagal tėvų turtinę padėtį bei įvertinus vaikų poreikius.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2008-12-19 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino pilnai;
nutraukė V.B. ir V.B. santuoką, įregistruotą 1994-11-26 Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3511, dėl ieškovo V.B. kaltės;
priteisė iš ieškovo V.B. atsakovės V.B. naudai 2v000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
nustatė nepilnamečių vaikų T.B. ir V.B. gyvenamąją vietą su motina V.B.;
priteisė iš ieškovo V.B. nepilnamečiam vaikui T.B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2008-03-14 iki T.B. pilnametystės;
priteisė iš ieškovo V.B. nepilnamečiam vaikui V.B. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2008-03-14 iki V.B. pilnametystės;
bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – keleivinį automobilį Honda Civic, (duomenys neskelbtini), priteisė asmeninės nuosavybės teise atsakovei V.B.;
po santuokos nutraukimo V.B. paliko santuokinę pavardę – B.;
kitoje dalyje ieškinį atmetė;
priteisė iš ieškovo V.B. atsakovės V.B. naudai 178 Lt žyminio mokesčio ir 1100 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 1278 Lt bylinėjimosi išlaidų;
priteisė iš ieškovo V.B. valstybės naudai 324 Lt žyminio mokesčio ir 27,79 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 351,79 Lt bylinėjimosi išlaidų;
sprendimo dalį dėl išlaikymo T.B. ir V.B. nukreipė vykdyti skubiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė 1994-11-26; santuokos metu jiems gimė sūnus T., (duomenys neskelbtini), dukra V., (duomenys neskelbtini). teismas laikė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovo ir atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir šis pažeidimas buvo esminis, nes jis yra ieškovo ir atsakovės santuokos iširimo priežastimi. Teismas nustatė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas buvo atsakovei neištikimas, dėl kitos moters paliko šeimą ir daugiau nei metus ja tinkamai nesirūpino. Teismas laikė, jog visų liudytojais apklaustų asmenų parodymai patvirtina ieškovo neištikimybės atsakovei faktą, taip pat abi šalys pripažino, kad šeimą ieškovas paliko savo iniciatyva, o palikęs šeimą apsigyveno su kita moterimi, jokios kitos šeimos palikimo priežasties ieškovas negalėjo nurodyti, taip pat ir byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyti negalima. Todėl teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nors ieškinyje nurodoma, kad santuoka iširo dėl sutuoktinių charakterių nesuderinamumo, tačiau ši aplinkybė neįrodyta. Teismas atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino pilnai; įvertinęs ieškovo elgesį, esantį santuokos iširimo priežastimi, laikė, kad atsakovei padaryta 2 000 Lt neturtinė žala, pasireiškusi dideliu dvasiniu skausmu, išgyvenimais dėl ieškovo neištikimybės; ieškovas paliko šeimą ir be to, kad prisidėjo prie vaikų materialinio išlaikymo, daugiau nei keturis metus nevykdė jokių kitų savo kaip sutuoktinio pareigų; todėl atsakovės prašomą sumą teismas laikė adekvačia toms pasekmėms, kurias sukels santuokos nutraukimas. Nutraukus santuoką, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, kadangi ginčo tarp šalių nebuvo. Įvertinęs ieškovo ir atsakovės pateiktus dokumentus apie jų pajamas, gaunamas iš darbo užmokesčio, taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenis apie šalių nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, teismas laikė, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši ir abi šalys prie nepilnamečių vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Teismas taip pat įvertino tai, kad vaikai lieka gyventi kartu su motina. Nepilnamečio T.B. išlaikymui pagal atsakovės pateiktus įrodymus pakanka 800 Lt, t.y. vieno mėnesio minimalios algos dydžio išlaikymo, iš ieškovo vaiko išlaikymui priteista 50 proc. šios sumos, kas sudaro 400 Lt. Tačiau dukros V.B. išlaikymui tokia suma nepakankama, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji turi sveikatos sutrikimų, todėl jai reikalingos papildomos išlaidos sveikatos priežiūrai. Įvertinęs šias aplinkybes teismas laikė, kad V.B. išlaikymui reikalinga ne mažiau nei 1 000 Lt per mėnesį, todėl iš ieškovo priteista 500 Lt. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo keleivinį automobilį Honda Civic; atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio turto padalijimo tenkino pilnai, kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl šio turto padalijimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2008-12-18 sprendimą dalyje:
dėl santuokos nutraukimo, nutraukiant santuoką dėl sutuoktinių kaltės;
dėl išlaikymo priteisimo, priteisiant T.B. ir V.B. išlaikymą, mokant jį po 400 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki pilnametystės;
dėl išlaikymo priteisimo, priteisiant T.B. ir V.B. išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos (2008-03-14) tiek, kiek nesumokėta savanoriškai;
panaikinti sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo V.B.
Atsiliepimas
Apelianto nuomone, teismas spręsdamas dėl apelianto kaltės, padarė procesinių ir materialinių teisės normų pažeidimų. Nurodo, jog tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog nors faktiškai atsiskyrė nuo šeimos, neturėtų būti traktuojama, kad paliko šeimą, kadangi bendram gyvenimui pasidarius neįmanomu vienas iš sutuoktinių privalėjo pradėti gyventi atskirai; išlaikė vaikus, todėl nelaikytina, kad yra kaltas pagal CK 3.60 str. 3 d., teismas netinkamai interpretavo ir pritaikė šią CK normą. Teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus ir vertino atsakovės parodymus dėl kitos moters, taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kuriems apie menamą draugę buvo žinoma iš atsakovės pasakojimų; nepagrįstai nesirėmė buvusio darbdavio bei gyvenimo draugės parodymais, jų net neminėdamas. Tai rodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, nesilaikė CPK 270 str. 4 d. 3 p. reikalavimų ir padarė procesinės teisės normos pažeidimą. Pažymi, jog teisme paaiškino, jog palikęs šeimą išsikėlė gyventi pas tėvą, todėl nesuprantama iš kur atsirado motyvas apie prisipažinimą, jog išsikėlė gyventi pas kitą moterį. Pastebi, jog teismo posėdžių metu atsakovė ne kartą minėjo, jog sutikus mokėti didesnį išlaikymą vaikams atsisakys reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, o tai parodo, jog ji nepatyrė jokios neturtinės žalos. Nurodo, jog CK 3.192 str. 2 d. papildomai numatyta, kad išlaikymas vaikams turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai; teismas, priteisęs 900 Lt per mėnesį mokėtiną išlaikymą, visiškai neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį, nustatydamas išlaikymą didesnį nei gaunamos mėnesinės pajamos, tuo buvo nesilaikyta ne tik CK 3.192 str. 2 d. nuostatos, tačiau ir protingumo bei teisingumo principų. Atkreipia dėmesį, jog išlaikymas priteistas nuo ieškinio padavimo dienos, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog per visą laikotarpį nuo ieškinio padavimo buvo mokamas kasmėnesinis išlaikymas po 350 Lt kiekvienam vaikui, todėl sumokėta dalimi priteistas išlaikymas mažintinas. Taip pat priteistas žyminis mokestis skaičiuotinas nuo nesumokėtos sumos.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingas išvadas sprendžiant tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus. Nurodo, jog apeliantas nepateikė jos kaltės dėl santuokos nutraukimo įrodymų. Teismas nustatė santuokos iširimo priežastis ir vertindamas įrodymus nepažeidė procesinės teisės normų; teisingai nustatė neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, jog teismas teisingai priteisė didesnį išlaikymą dukrai, kadangi ji turi specialiųjų poreikių. Atsakovės nuomone, nėra reikalo priteisti skirtumo tarp mokamo išlaikymo ir priteisto, kadangi skirtumą ieškovas gali pasiskaičiuoti pats ir sumokėti vaikui išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės bei neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas V.B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu, ir nurodo kad byloje nėra įrodymų, jog jis paliko šeimą dėl kitos moters ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpino. Apeliantas nurodo, kad ryšys su kita moterimi susiformavo maždaug po vienerių metų po to, kai jis paliko šeimą, taigi jo ir atsakovės šeima iširo ir dėl atsakovės veiksmų, pavyzdžiui, ji nepalaikydavo sutuoktinio morališkai konfliktų su uošviene metu. Liudytojų parodymai nenurodo į tai, kad jis, būdamas santuokoje, turėjo ryšį su kita moterimi, todėl teismas be pakankamo pagrindo pripažino jį kaltu dėl šeimos iširimo ir priteisė iš jo neturinės žalos atlyginimą.
Kolegija negali sutikti su tokia apelianto pozicija. CK 3.60 str. 3 d. nustato sutuoktinio kaltės prezumpciją dėl santuokos iširimo, tarp kitų atvejų ir kai sutuoktinis yra neištikimas arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė negyvena kartu nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio; ieškovas neneigė, kad, nenutraukęs santuokos su V.B., jis gyvena kartu ir veda bendra ūkį su kita moterimi. Tokios faktinės bylos aplinkybės leido teismui preziumuoti ieškovo kaltę dėl šeimos iširimo, o tai, kad ieškovas nurodo, jog santykiai su kita moterimi prasidėjo po to, kai jis paliko šeimą, neturi teisinės reikšmės, nes ieškovas pripažino, kad tuo metu šalių santuoka nutraukta nebuvo. Dėl analogiškų motyvų kolegija laiko teisiškai nereikšmingais ir plačiau neanalizuoja apeliacinio skundo argumentų, susijusių su liudytojų I.B., G.R., D.R. parodymų analize ir vertinimu.
Kaip ir kiekviena kita prezumpcija, sutuoktinio kaltės prezumpcija gali būti paneigta byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovas siekė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio skundo nagrinėjimo metu nesugebėjo tinkamai suformuluoti, kuo pasireiškė atsakovės kaltė dėl santuokos nutraukimo. Ieškinyje buvo nurodyta, kad santuoka iširo dėl šalių charakterių nesuderinamumo, ieškovas taip pat minėjo, kad atsakovė jo negerbė, nepalaikė moraliai konfliktuose su uošviene, ir pan. Kolegija sprendžia, kad apelianto motyvai dėl sutuoktinės kaltės nėra pakankamai apibrėžti, įrodymų, kad atsakovės būdo bruožai ir jos elgesys konfliktų šeimoje metu buvo tokio pobūdžio, kad bendras gyvenimas dėl to tapo neįmanomas, taip pat nebuvo pateikta. Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas buvo neištikimas santuokoje ir paliko šeimą be svarbios priežasties – kaltės iš atsakovės pusės. Kolegija konstatuoja, kad ieškovo kaltės prezumpcija nebuvo paneigta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių – ieškovo kaltės.
Pirmosios instancijos teismas, pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.). Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis (2 000 Lt) yra sąžiningas ir teisingas, nepažeidžia teismų formuojamos praktikos principų tokios kategorijos bylose.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio.
Apeliantas prašo sumažinti išlaikymo, priteisto jo dukrai V.B., dydį nuo 500 Lt iki 400 Lt per mėnesį, motyvuodamas tuo, kad teismo paskirtas abiems vaikams išlaikymas – 900 Lt (400 Lt –T. ir 500 Lt – V.) yra didesnis nei apelianto pajamos per mėnesį (800 Lt), t.y. teismas pažeidė CK 3.192 str. 2 d. normą, reglamentuojančią, kad priteistas išlaikymas turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai.
Kolegija nesutinka su apelianto pateiktu šios normos aiškinimu. Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas ne tik tėvų turtinei padėčiai, bet visų pirma nepilnamečių vaikų poreikiams bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylose skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojo prezumpcija, jog vaiko minimalių normalių poreikių tenkinimui užtenka 1 MMA (sprendimo priėmimo dienai – 800 Lt); prezumpcija reiškia, kad tokios sumos būtinumo vaiko poreikių tenkinimui įrodinėti nereikia. Tokiu būdu teismas priteisė iš ieškovo T.B. išlaikymą, užtikrinantį būtiniausių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu minimaliausiomis sąnaudomis. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad šalių dukra Viktorija turi specialių poreikių dėl sveikatos problemos – susirgimo astma; pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko specialių poreikių patenkinimui reikalingos papildomos lėšos, priteisė mergaitės išlaikymui 500 Lt kas mėnesį. Apeliantas, nors neginčija, kad dukra turi rimtų sveikatos problemų ir dėl to jai reikia papildomų lėšų išlaikymui, sutinka mokėti po 400 Lt kiekvienam vaikui, motyvuodamas, kad mokėti daugiau jis negali dėl turtinės padėties, t.y. apelianto požiūriu išlaikymo dydis turi būti priteisiamas atsižvelgiant išimtinai į tėvo deklaruotą darbo užmokestį. Su tokia apelianto pozicija sutikti negalima, nes vaiko teisės ginamos prioritetiškai. Kolegijos vertinimu tai, kad ieškovas, būdamas darbingo amžiaus, geros sveikatos, neturėdamas kitų išlaikytinių, uždirba tik minimalų atlyginimą, parodo jo formalų požiūrį į pareigą išlaikyti vaikus ir neatleidžia nuo prievolės teikti vaikams tinkamą išlaikymą. Kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas sutinka mokėti 800 Lt išlaikymą vaikams, nors jo deklaruotos nagrinėjamoje byloje darbo pajamos yra minimalios; esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apeliantas nagrinėjamoje byloje visų savo pajamų nedeklaravo.
Apeliantas savo skunde taip pat nurodė, kad teismas be pagrindo priteisė išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos, nes bylos nagrinėjimo metu jis mokėjo išlaikymą kiekvienam vaikui po 350 Lt per mėnesį. Apeliantas teigia, kad teismui priteisus išlaikymą, nepaisant jau sumokėtų sumų, jis turės mokėti išlaikymą papildomai, kas prieštarauja teisingumo principui, todėl prašo priteisti išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos tik ta dalimi, kurios jis nėra sumokėjęs. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 3.200 str. nuostatų, priteisdamas išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos (2008-03-14), kaip ir prašė atsakovė; fakto, kad po civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo priėmimo ieškovas mokėjo išlaikymą po 350 Lt kiekvienam vaikui, atsakovė neginčija, taigi apelianto sumokėtas bylos nagrinėjimo metu išlaikymas vaikams bus įskaitytas teismo sprendimo vykdymo metu.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo motyvų, taigi apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti (CPK 185, 263 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 1 000 Lt advokatės atstovavimo išlaidų; šios išlaidos priteisiamos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei V.B. iš ieškovo V.B. 1 000 Lt (vieną tūkstantį Lt) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.