Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

vertėjai A. A.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, išsiskyrusi, 1 klasės išsilavinimo, nedirbanti, anksčiau neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. S. 2018 m. rugsėjo 17 d., apie 14.10 val., Vilniaus Rotušės aikštėje, priėjo prie nukentėjusiosios E. M. ir pasiūlė „nuimti užkeikimą“, o nukentėjusiajai sutikus ir padavus jai iš piniginės išimtus 20 eurų, būrimo metu, nurodė nukentėjusiajai atidaryti piniginę, ištraukė iš jos 2 kupiūras po 50 eurų ir pasišalino, tokiu būdu atvirai, matant nukentėjusiajai, pagrobė E. M. priklausantį turtą – 120 eurų. Šiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu N. S. kalta prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į Vilnių, neturėjo pinigų. Rotušės aikštėje priėjo prie merginos, pasakė, kad jai paburs ir tai padarius mergina jai davė 120 eurų. Kaltinamoji pinigus paėmė ir nuėjo. Netrukus ją sulaikė policijos pareigūnai. Dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios N. S. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-17, apie 14.15 val., sėdėjo Didžiojoje gatvėje, ties pastatu Nr. 22, Rotušės aikštėje ant suoliuko. Prie jos priėjo romų tautybės moteris ir pasakė, kad gali nuimti nuo jos užkeikimą. Ji sutiko. Tada moteris paprašė jos duoti 10 eurų, kad galėtų nuimti užkeikimą. Ji iš rankinuko išėmė savo piniginę ir iš jos paėmė 10 eurų bei padavė juos romų tautybės moteriai. Tada moteriškė rusiškai pasakė, kad ji paimtų drėgną servetėlę bei nusivalytų abi rankas, ją sulamdytų ir parėjus namo servetėlę sudegintų. Tada moteriškė paprašė jos dar 10 eurų vertės kupiūros, išrovė iš jos galvos plaukus ir juos suvyniojo į 10 eurų kupiūrą, paskui paėmė kortas ir pasakė, kad atidarytų piniginę. Ji atidarė piniginę, moteriškė kalbėjo kažkokius žodžius ir paėmė dvi kupiūras po 50 eurų. Paėmusi dvi kupiūras po 50 eurų į dešinę ranką, ją sugniaužė ir liepė papūsti į tą ranką. Tada ji tą ranką atgniaužė ir pasakė, kad nesijaudintų, kai pareis namo, tie pinigai atsiras piniginėje, bei nuėjo Rūdninkų gatvės kryptimi. Ji nenorėjo ir nesiruošė atiduoti jai 100 eurų, tačiau tuo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo jai neleisti paimti pinigų, buvo labai pasimetusi, išsiblaškiusi ir sunkiai orientavosi, todėl nespėjo nieko pasakyti, kad ši gražintų jai pinigus. Čigonei nuėjus per kelis žingsnius, prie jos priėjo moteris, vilkinti civiliais rūbais, ir pasakė, kad ji yra policijos pareigūnė, bei paklausė, ar iš jos nieko nepavogė. Ji atsakė, jog čigonė pavogė pinigus. Buvo pasimetusi, nesuprato, kaip tai įvyko, bet aiškiai suvokė, kad čigonė pavogė jos pinigus. Policijos pareigūnai sulaikė moterį, kuri pagrobė jos pinigus ir ši policijos pareigūnams prisistatė kaip N. S.. Jai padaryta 120 eurų turtinė žala.

L. R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-17, apie 14.15 val., patruliuojant Vilniaus miesto centre kartu su vyriausiuoju patruliu V. K., Didžiojoje gatvėje, ties pastatu Nr. 22, pastebėjo, kaip romų tautybės moteris (vėliau sužinojo, kad tai N. S.), iš moters piniginės traukia pinigus-dvi kupiūras po 50 eurų. Po to ji jas suglamžė rankoje ir įsidėjo į savo rankinę bei pradėjo šalintis Rūdininkų gatve. Tada ji priėjo prie moters, iš kurios piniginės minėta romų tautybės moteris N. S. ištraukė pinigus, jos paklausė, kas nutiko, ar ji pati atidavė romų tautybės moteriai pinigus. Nukentėjusioji atsakė, kad ji savanoriškai davė tik 20 eurų, o dvi kupiūras po 50 eurų pastaroji iš jos piniginės atvirai, jai matant, pavogė. Nukentėjusioji paaiškino, kad romų tautybės moteriai niekaip pasipriešinti negalėjo, tačiau kodėl, nežino. Tada ji radijo ryšiu pranešė kolegai V. K. apie įvykį ir šis sulaikė N. S.. Sulaikytoji N. S. buvo pristatyta į Vilniaus m. 2 PK, kur jos rankinėje buvo rastos dvi kupiūros po 50 eurų ir dvi kupiūros po 10 eurų.

L. V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, yra analogiški liudytojos R. A. duotiems parodymams.

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra kupiūros, kurios rastos įtariamosios N. S. rankinės šoninėje kišenėje. Kišenė užsegama užtrauktuku. Atsegus kišenę joje rastos 4 kupiūros: 2 kupiūros 50 eurų nominalu, kurių Nr. Z71388672093 ir Nr.PB2868220978 ir 2 kupiūros 10 eurų nominalu, kurių Nr. YA5407661231 ir Nr. PA0247660901.

LR BK 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. Ji laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė) priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas.

Įvertinus byloje esančius įrodymus yra pagrindo teigti, jog N. S. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta visiškai. Kaltinamosios parodymai yra nuoseklūs, atitinka nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, faktines bylos aplinkybes bei pagrįsti byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino įvykdžiusį nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai galisi.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas kaltinamajai N. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamoji padarė 1 vieną apysunkį nusikaltimų, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, į sunkinančių nebuvimą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai paskyrus vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių - laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., N. S. bausmė mažintina trečdaliu.

Kardomosios priemonės.

K. N. S. skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - naikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., BK 91 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. S., gim. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 (1) str., paskirtą bausmę N. S. mažintina 1/3 (vienu trečdalių), paskiriant nuteistajai galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.

- nuo 22.00 iki 06.00 būti namuose, išskyrus darbą ar mokymąsi;

- per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti N. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei ją palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.