Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Sauliui Alysui, atsakovams J. S. ir V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams J. S. ir V. S., dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas Saulius Alysas prašė ieškinį patenkinti, teismui paaiškino, kad ieškovo manymu ši testamente įrašyta sąlyga apriboja jo teisę disponuoti paveldėtu turtu, diskriminuoja jį, kai įpėdinį, nes kitiems įpėdiniams panašių sąlygų nėra nustatyta, be to, ieškovo atstovo nuomone, tokia sąlyga prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, dėl jos atsakovams atsiranda galimybė piktnaudžiauti jiems suteikta monopoline teise įsigyti ieškovo paveldėtą turto dalį. Ieškovas atsisakė ieškinyje pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. J. S. ir J. S. sūnus (5 b.l.). J. S. mirė 2015(duomenys neskelbtini) (6 b.l.). 2015-07-13 Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarė S. J. išdavė liudijimą, kad V. S., J. S. ir A. S. nustatyta tvarka yra priėmę palikimą po J. S., a.k (duomenys neskelbtini) mirties (7 b.l.). 2006-08-07 J. S. Šiaulių 1-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriame nurodė, kaip po savo mirties padalina turtą, testamente yra įrašyta „A. S. jam šiuo testamentu tenkančią turto dalį perleisti gali tik testamentiniams įpėdiniams J. S. arba V. S.“, testamentą pasirašė pati testatorė, patvirtino Šiaulių miesto I – ojo notarų biuro notarė Ona Jarašiūnaitė (8 b.l.). Gyvenamojo namo antram aukštui pastatyti leidimas 1990-04-04 išduotas J. S. (9-12 b.l.). A. S. laikotarpiu nuo 1993-01-01 iki 2009-01-12 dirbo, turėjo draudžiamųjų pajamų (29-34 b.l.).

LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą, jog būtų apginta ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje byloje ieškovas yra mirusios J. S. sūnus pagal LR CK 5.11 str. 1d. 1 p. pirmos eilės įpėdinis, pagal LR CK 5.17 str. ji turi teisę paduoti ieškinį dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje testamentas suprantamas kaip asmeninis vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma testatoriaus sudarytas sandoris dėl jo turto (turto dalies) paveldėjimo po mirties, kurį testatorius gali bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti (atšaukti) ir kurio teisiniai padariniai atsiranda testatoriui mirus (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas A. S. teigia, jog 2006-08-07 J. S. testamentas sudarytas prieštaraujant viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.).Viešąją tvarką įtvirtina imperatyviosios teisės normos. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Vadovaujantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-554/2014). Byloje nustatyta, kad J. S. testamentu jai priklausantį visą nekilnojamąjį turtą paliko savo trims vaikams. Testamentas yra oficialus, sudarytas notarų biure, patvirtintas notaro, testamento turinį reglamentuoja įstatymas (CK 5.18-5.28 straipsniai). Šiuo atveju, pripažinti 2006-08-07 J. S. testamentą prieštaraujančiu viešajai tvarkai bei gerai moralei nėra jokio pagrindo, nes pats sandoris atitinka įstatymo normas, jo turinys, kai motina palieka savo vaikams turtą, negali būti pripažintinas prieštaraujančiu gerai moralei. CK 1.81 straipsnyje nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas sietinas tik su pačiu sandoriu, sandorio šalių tikslu – ko šalys siekė sudarydamos sandorį. Šiuo atveju darytina išvada, kad sudarydama testamentą bei įrašydama tokią sąlygą, testatorė siekė, kad jos turtas liktu vaikams ir neatitektų svetimiems žmonėms. Jei palikėja būtų siekusi diskriminuoti vieną iš vaikų, šiuo atveju- ieškovą, ji galėjo jam nepalikti visiškai jokios turto dalies.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai (LAT 2007-10-24 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-473/2007), o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.

Moralinė nuostata gerbti testatoriaus valią taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (LAT 2010-06-30 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-303/2010).

Kaip jau nurodyta, testamentas yra vienašalis sandoris. Teismai, aiškindami testamento turinį ir sąlygas, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 1.63 straipsnio 5 dalis, 6.193-6.195 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu Testatorė J. S. aiškiai išreiškė valią palikti visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą savo vaikams, tuo pačiu užsitikrinant, kad turtas neatiteks kitiems asmenims. Atsižvelgdamas į tai, kad testatoriaus valia yra sudėtingas ir individualus reiškinys, ją gali sąlygoti, suformuoti ir netgi nulemti įvairūs testatoriaus fiziniai ir emociniai aspektai, teismas laiko, kad nors testatoriaus valia ginčijamoje testamento dalyje ieškovui yra nepriimtina, tačiau išreikšta suprantamai. Šiuo testamentu kiti palikėjos vaikai – atsakovai J. S. ir V. S. įgijo teisę reikalauti, kad ieškovas testamente nurodytą sąlygą įvykdytų tinkamai ir paveldėtą turtą parduotų tik broliui arba seseriai, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.