- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-25
- Bylos Nr.
- 1A-1012-18-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladas Nikitinas (pirm.), Artūras Šumskas, Stasys Punys
- Nuteistasis
- S. L.
- Advokatai
- Marija Bartaševičiūtė
Teisėjas O.Šibkovas Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19.
NUTARTIS
2010 m. rugpjūčio 25 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vlado Nikitino,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. L. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria nuteistojo S. L. atžvilgiu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. L. Vilniaus apygardos teismo 2003-06-17 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 104 str. laisvės atėmimu 8 metams. 2007-10-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai. 2009-04-27 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutartimi buvo grąžintas atlikti likusią 3 metų 1 mėnesio 14 dienų laisvės atėmimo bausmės dalį. Bausmės vykdymo pradžia - 2009-06-11. Bausmės vykdymo pabaiga - 2012-07-17.
Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas 2010-08-06 nutartimi Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimo netenkino. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, nuteistojo elgesį lygtinio paleidimo metu bei pataisos įstaigoje bausmės atlikimo laikotarpiu, priėjo išvados, jog S. L. dar negali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikė.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis S. L. prašo Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistojo įsitikinimu, skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota. Nurodo, kad 2007-10-22 teismo nutartimi jis buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Tuo metu teismas konstatavo, kad jo padaryta nusikalstama veika prarado pavojingumą, yra pasiekti bausmės tikslai, todėl jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymi, kad lygtinio paleidimo metu jis nepadarė jokių nusikalstamų veikų, tik 2 kartus pažeidė lygtinio paleidimo tvarką – nebuvo namuose teismo nustatytu laiku bei pažeidė viešąją tvarką. Tokiu atveju, nuteistojo manymu, turėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, o ne lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimas. Tokiu būdu pareigūnai elgėsi biurokratiškai, visiškai nesistengė jam padėti adaptuotis visuomenėje, nesuteikė psichologinės – socialinės pagalbos. Į šias aplinkybės apylinkės teismas neatsižvelgės. Neįvertino to, kad jis taisosi. Dėl šių aplinkybių nuteistasis S. L. mano, kad apylinkės teismo sprendimas atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. L. skundas atmestinas.
Vilniaus m. trečiasis apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pagrįstai atsisakė nuteistojo S. L. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
Nors nuteistasis S. L. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t.y. atliko daugiau kaip 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra laikomas paprastosios grupės sąlygomis, įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad S. L. atžvilgiu lygtinis paleidimas netaikytinas. Pažymėtina, jog tai, kad nuteistasis, atitinka formaliuosius įstatyme numatytus kriterijus, neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Taikydamas lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos teismas vertina ne tik formalius duomenis apie atliktą bausmės laiką, bet ir padaryto nusikaltimo pavojingumą, visapusiškai nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Atsižvelgia į ankstesnius teistumus, į nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu yra atliekama bausmė, t.y. į jų pobūdį, padarymo būdą, taip pat į nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus, likusios neatliktos bausmės dalį. Be to, pasitelkiant pataisos namų administracijos išvadą bei pataisos namų psichologinės tarnybos charakteristiką, vertinamas nuteistojo elgesys pataisos namuose – atsižvelgiama į galiojančias ir išnykusias nuobaudas, jų pobūdį, turimus paskatinimus, norą dirbti, mokytis, adaptuotis visuomenėje. Atsižvelgiama į turimus nuteistojo socialinius ryšius bei kitas svarbias aplinkybes.
Iš nuteistojo S. L. asmens bylos matyti, kad nuteistasis pataisos namų administracijos charakterizuojamas tik patenkinamai, bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, nebaustas. Skatintas 1 kartą. Nuteistasis pataisos įstaigoje dirba ūkio aptarnavimo brigadoje, socialinio orientavimosi bei teisinio švietimo užsiėmimuose dalyvauja pasirinktinai. Nepalaiko ryšių su artimaisiais.
Vilniaus 2 pataisos namų psichologinės grupės išvadoje bei pataisos namų administracijos surašytoje nuteistojo charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta įvykdęs nusikaltimą, gailisi. Tačiau padarytus pažeidimus lygtinio paleidimo metu racionalizuoja, sumenkina, vertina gana paviršutiniškai. Nuteistasis nelinkęs išsakyti savo sunkumų, pretenzijų, linkęs nutylėti, slopinti savo jausmus ir juos kaupti, todėl nuteistojo emocijos gali prasiveržti emociniais protrūkiais ir jis gali sureaguoti neadaptyviai.
Kolegija, svarstydama nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, kartu atsižvelgia ir į tai, kad S. L. anksčiau ne kartą teistas. Anksčiau atlikinėjęs bausmę pataisos namuose. Jo atžvilgiu 2 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įstatymas dėl amnestijos 1 kartą. Tačiau nuteistasis teigiamų išvadų iš teistumų nepadarė ir toliau nusikalsdavo. Šiuo metu S. L. atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą. Atliekant šią bausmę, jo atžvilgiu buvo pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, nevykdė teismo nustatytų įsipareigojimų, dėl ko teismo nutartimi jis buvo grąžintas atlikti likusią laisvės atėmimo dalį. Kaip matyti iš nuteistojo paaiškinimų, skundo argumentų, nuteistasis sumenkina lygtinio paleidimo metu padarytus pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, S. L. didesnį pavojingumą visuomenei, jo nenorą pasitaisyti, polinkį daryti tyčinius nusikaltimus, nusižengti nustatytai tvarkai.
Pataisos namų administracija, įvertinusi nuteistojo asmenines savybes, taip pat, kad nuteistasis lygtinio paleidimo metu nevykdė teismo nustatytų įsipareigojimų ir buvo grąžintas į pataisos namus, netarpininkauja dėl S. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Kolegija įvertinusi visas aplinkybes, nuteistojo polinkį laisvėje daryti naujas tyčines nusikalstamas veikas, nesilaikyti nustatytų sąlygų, jo didesnį pavojingumo laipsnį visuomenei, jo elgesį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu bei bausmės atlikimo laikotarpiu, yra įsitikinusi, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., nuteistojo atžvilgiu kol kas dar nėra pasiekti ir S. L. negali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo atsisakymas taikyti S. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas.
Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apylinkės teismo sprendimo netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad svarstant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas neperžiūri įsiteisėjusių teismų sprendimų, nuosprendžių bei nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo.
Naikinti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo S. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį.