- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- eI3-891-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03004-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- K. J.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 2D-1118 „Dėl Jūsų 2020 m. birželio 10 d. ir 2020 m. liepos 21 d. prašymų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. prašymą dėl privalomųjų nurodymų patikslinimo ir pakeitimo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodo, kad atsakovė 2018 m. gegužės 10 d. surašė pareiškėjui privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29) PN-567 (toliau – ir Privalomasis nurodymas), pagal kurį pareiškėjas įpareigotas nugriauti metalinių segmentų su metaliniais stulpais ir apdailos plytų mūro intarpais tvorą (19,97 m ilgio ir apie 1,5 m aukščio), pastatytą valstybinėje žemėje (toliau – ir Tvora). Pareiškėjas 2020 m. birželio 10 d. pateikė atsakovei prašymą dėl privalomųjų nurodymų patikslinimo ir pakeitimo (taip pat pateikė ir pakartotinį prašymą), tačiau atsakovė skundžiamu Sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą dėl jam pateiktų privalomųjų nurodymų patikslinimo ir pakeitimo. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, mano, kad jis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
2.2. Pasak pareiškėjo, žemės sklypo ir dviejų gretimų žemės sklypų (esančių adresu (duomenys neskelbtini)) detalusis planas buvo patvirtintas 2000 m., t. y. beveik 2 m. iki to momento, kai pareiškėjas įsigijo savo dalį žemės sklypo. Visa ginčo situacija, pareiškėjo vertinimu, susiklostė galimai dėl žmogiškosios detaliojo plano rengėjo ar matuotojų klaidos, dėl tuo metu naudotų techninių matavimo instrumentų paklaidų, nustatomų duomenų netikslumo ar matavimo duomenų perskaičiavimo į atitinkamą koordinačių sistemą klaidų / neatitikimų, todėl šie suformuoti žemės sklypai neatitinka (neatitiko) statinių padėties.
Šalies argumentai
2.3. Tvirtina, kad Inspekcija nepagrįstai atsisakė pakeisti subjektus, kuriems turėjo būti teikiamas privalomasis nurodymas dėl ginčo Tvoros nugriovimo. Pareiškėjas 2020 m. birželio 10 d. prašyme nurodė, kad Privalomasis nurodymas buvo pateiktas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. Inspekcija ne tik nenustatė griautinos Tvoros statytojo, jos savininko, valdytojo ir naudotojo, bet ir nesiėmė jokių veiksmų jiems išsiaiškinti, o įpareigojimą iškart pateikė pareiškėjui, kaip žemės sklypo bendraturčiui ir taip pažeidė Įstatyme nustatytą reikalavimų pateikimo eiliškumą. Mano, kad Inspekcija Privalomąjį nurodymą pareiškėjui galėjo surašyti tik tuo atveju, jei Inspekcijai nepavyktų (nebūtų galimybės identifikuoti) nustatyti griautinos tvoros statytojo ir / ar savininko / valdytojo / naudotojo. Tokiu būdu Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo principą – įstatymo viršenybės, kuris reikalauja, kad administraciniai aktai (tame tarpe ir Inspekcijos surašomi privalomi nurodymai), susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
2.4. Teigia, kad ginčijamame Sprendime Inspekcija iš vis nepasisakė dėl pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. prašyme nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos Įstatymo taikymo taisyklės, pagal kurią Privalomasis nurodymas nugriauti neteisėtą statinį žemės sklypo, kuriame yra šis statinys, savininkui gali būti teikiamas tik nepavykus nustatyti šio statinio statytojo ir jo savininko, valdytojo ar naudotojo.
2.5. Pabrėžia, kad skundžiamame Sprendime padaryta išvada, kad įpareigojimai, surašyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktu, valstybinės žemės, kurioje užfiksuota neteisėta statyba naudotojams, anot pareiškėjo, yra nepagrįsta ir neteisėta dėl to, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjui surašytas ne kaip Tvoros naudotojui (Tvoros naudotojai iš viso Inspekcijos net nebuvo nustatinėjami), o kaip žemės sklypo, esančio šalia valstybinėje žemėje statinio (Tvoros) bendraturčiui. Inspekcija apsiribojo vien konstatavimu, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kas yra Tvoros statytojas, bet net nebandė aiškintis, kas šiuo metu yra Tvoros (jos dalies) savininkas, naudotojas ir valdytojas. Inspekcija, atlikdama statybos valstybinę priežiūra, yra įpareigota imtis priemonių statinio statytojui, savininkui, naudotojui ar valdytojui nustatyti. Pareiškėjas neturi nei sąlygų, nei galimybių gauti atitinkamą informaciją.
2.6. Pareiškėjas po 2020 m. birželio 10 d. prašymo nebuvo apklaustas ir jam nebuvo pasiūlyta pateikti papildomą informaciją, nors pagal VAĮ 28 straipsnio 1 dalį, prieš priimant administracinės procedūros sprendimą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, gali būti apklausiamas, siekiant išsiaiškinti ginčijamo klausimo esmę ir su juo susijusias aplinkybes. Be to, VAĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Teigia, kad Inspekcija ne tik pati nesiėmė jokių veiksmų, būtinų nustatyti subjektus, kuriems turėtų būti teikiamas Privalomasis nurodymas dėl Tvoros nugriovimo, bet neprašė pateikti atitinkamos informacijos iš pareiškėjo.
2.7. Mano, kad atsakovė nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad Privalomajame nurodyme nėra tinkamai nurodytas statinys (Tvora), kurios dalį įpareigotas nugriauti pareiškėjas. Valstybinėje žemėje esanti Tvora, dėl kurios nugriovimo privalomuosius nurodymus gavo visi žemės sklypo bendraturčiai (ne tik pareiškėjas, bet ir S. A., ir B. V.) yra prie atskirai bendraturčių naudojamų žemės sklypo dalių. Teikiant privalomuosius nurodymus, neatsižvelgta į žemės sklypo faktinę naudojimo (valdymo) padėtį. Atitinkamas žemės sklypo dalies bendraturtis neturi galimybės patekti į kito bendraturčio naudojamo žemės sklypo dalį. Pareiškėjas neturi teisės griauti Tvoros tiek, kiek ji jam nepriklauso nuosavybės teise.
2.8. atkreipė dėmesį į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2016 m. birželio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-214 (toliau – ir Aktas) buvo surašytas ne 2018 m. vasario 6 d., nors ši data nurodyta, patikrinimo metu, o 2016 m. birželio 6 d. jį surašant, dalyvavo tik vienas iš žemės sklypo bendraturčių (S. A.). Pareiškėjui nebuvo įteiktas nei 2018 m. vasario 6 d. aktas Nr. 49ŽN-97, nei Sprendime nurodyta 2018 m. vasario 6 d. akto Nr. 49ŽN-97 schema „Matavimo duomenys M 1:600 Dėl valstybinės žemės užėmimo“. Pagal minėtą schemą nėra galimybės įvertinti Sprendime Inspekcijos nurodytus taškus, kuriais remiantis konstatuotas pareiškėjo griautinos Tvoros dydis ir vieta. Visi trys žemės sklypo bendraturčiai atskirais privalomaisiais nurodymais yra įpareigoti nugriauti tą patį identišką statinį – Tvorą.
2.9. Nurodo, kad netinkamai nurodyta skundžiamo Sprendimo apskundimo tvarka ir nepasisakyta dėl visų pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. prašyme išdėstytų argumentų. Taigi ginčijamas Sprendimas nėra nei aiškus, nei pakankamai argumentuotas, nei išsamus, todėl, įvertinus tai, kad Privalomojo nurodymo surašymas ir keitimas yra išimtinė Inspekcijos teisė, pareiškėjas mano, kad Inspekcija turi būti įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. prašymą.
2.10. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad Tvora nesinaudoja, atsakovė nei Tvoros savininko, nei Tvoros valdytojo nenustatinėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjo teiginiai, kad apie jo, kitų žemės sklypo ir gretimų sklypų savininkų veiksmus, siekiant išspręsti situaciją buvo nuolat informuojama tiek Inspekcija, tiek ir antstolė, kad šiuo metu parengti nauji žemės sklypų planai, kurių konfigūracija, geografinė padėtis atitinka detaliojo plano sprendimus ir vyksta šių žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių duomenų tikslinimo procedūros, yra, pasak atsakovės, visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad šiems pareiškėjo teiginiams patvirtinti nėra nepateikiami jokie įrodymai, todėl jie laikytini kaip neįrodyti.
3.2. Tuo pačiu pažymi, kad Inspekcija ir NŽT atliko visus patikrinimo veiksmus. Pateikti byloje įrodymai patvirtina, kad ginčo teritorijoje patikrinimas buvo atliktas ne kartą ir išsamiai vertintos, aptartos ir schemose užfiksuotos aplinkybės. Pareiškėjas neneigia, kad žinojo apie susiklosčiusią padėtį dėl neteisėtų statinių, tačiau jokių įrodymų apie tai, kad jam yra žinoma apie tai, kas būtų ginčo tvoros statytojas ar savininkas, nepateikia. Inspekcija išnaudojo visas turimas galimybes nustatyti ginčo statinių statybos aplinkybes: patikrino valstybės registrus, bendradarbiavo su NŽT tikrinant statinius vietoje, siuntė pranešimus registruotomis pašto siuntomis, elektroniniu paštu, todėl nėra pagrįsta, kad Privalomasis nurodymas nepagrįstas objektyviais faktais. Patikrinimo aktai yra pakankami įrodymai, patvirtinantys ginčo statinio buvimo vietą. Mano, kad Inspekcija, surašydama Privalomąjį nurodymą, laikėsi VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto viešojo administravimo principo – įstatymo viršenybės.
3.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad Inspekcijai yra žinoma pareiškėjo skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota Įstatymo taikymo taisyklė, pagal kurią privalomas nurodymas nugriauti neteisėtą statinį žemės sklypo, kuriame yra šis statinys, savininkui gali būti teikiamas tik nepavykus nustatyti šio statinio statytojo ir jo savininko, valdytojo ar naudotojo. Tačiau Inspekcija laikosi pozicijos, kad jos veiksmai neprieštarauja nurodytai praktikai. Pabrėžia, kad išnagrinėjus faktines aplinkybes vietoje, nenustačius ginčo Tvoros statytojo, šio statinio savininko, valdytojo ar naudotojo, reikalavimai buvo teikiami žemės sklypo, šalia kurio nustatyta savavališka statyba, savininkams.
3.4. Nesutinka su tuo, kad nebuvo suteikiama pareiškėjui galimybę teikti turimą informaciją. Pareiškėjas per visą faktinių aplinkybių nagrinėjimo ir Privalomojo nurodymo surašymo, jų vykdymo, laikotarpį, nepateikė jokio paaiškinimo, turimų dokumentų, ir nėra nurodęs konkrečių asmenų, galinčių žinoti papildomus faktinius duomenis. Pareiškėjas neatsiėmė registruotųjų pašto siuntų, neatsakė į paklausimus elektroniniu paštu, nesudarė galimybių patekti į jo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.
3.5. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Privalomajame nurodyme nėra tinkamai nurodytas statinys – Tvora, kurios dalį įpareigotas nugriauti pareiškėjas, nurodo, kad pareiškėjui iš esmės žinoma, kur esančią Tvorą prašoma griauti, tačiau jis tuo pačiu tvirtina, kad bus susidurta su kliūtimis, nes yra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Taigi atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl to, kad jam nėra aiški Tvoros buvimo vieta.
3.6. Paaiškino, kad ginčo objektai vietovėje pažymėti tik 2016 m. birželio 1 d., jokios kitos schemos nėra. Yra keli patikrinimo aktai (2016 m. birželio 6 d., 2018 m. vasario 6 d.), tačiau juose nurodyti faktiniai duomenys dėl ginčo Tvoros nėra prieštaringi. Pabrėžia, kad 2018 m. vasario 6 d. žemės naudojimo patikrinimo metu buvo patikrinti ir duomenys užfiksuoti 2016 m. birželio 6 d. akte, konstatuojant, kad valstybinė žemė neatlaisvinta. Pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su visais su ginču susijusiais dokumentais, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.
3.7. Dėl pareiškėjo argumento, kad reikalaujama nugriauti vieną bendrą objektą – Tvorą iš kelių subjektų, paaiškino, kad teisės aktai neriboja subjektų, kuriems gali būti nukreiptas privalomasis nurodymas vykdyti, skaičiaus. Inspekcija tinkamai veikė surašydama Privalomąjį nurodymą nugriauti Tvorą ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinę žemę, ginant viešąjį interesą, o priimtas Sprendimas pagrįstas turimais faktiniais duomenimis, kurių pareiškėjas nepaneigė, taigi nėra pagrindo pakartotinai nagrinėti jo skundą.
Atsiliepimas
3.8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepgrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) nuosavybės teise priklauso trims savininkams: B. V. (priklauso 758/2000 dalys), S. A. (priklauso 757/2000 dalys) ir pareiškėjui K. J. (priklauso 485/2000 dalys).
4.2. NŽT 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. 49SJN-354-(14.49.105.) ,,Dėl informacijos pateikimo“ informavo Inspekciją, kad atliko žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, patikrinimus.
Patikrinimo metu surašyti 2016 m. birželio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktai Nr. 49ŽN-213, Nr. 49ŽN-214 ir Nr. 49ŽN-215:
4.2.1. Patikrinimo metu buvo išmatuotos žemės sklypus juosiančios tvoros, gyvatvorės, vietovėje esantis medinis sandėliukas, automobilių stovėjimo aikštelės bei betono danga grįstas privažiavimas. Nustatyta, kad dalis statinių, tvorų ar jų segmentų yra pastatyta valstybinėje žemėje, valstybinės žemės užimamas plotas prie žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 657 kv. m (žemės naudojimo patikrinimo akto kadastro žemėlapio ištraukoje M1:600, užimama valstybinė žemė pažymėta taškais 8-15), valstybinės žemės užimamas plotas prie žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 291 kv. m (žemės naudojimo patikrinimo akto kadastro žemėlapio ištraukoje M1:600, užimama valstybinė žemė pažymėta taškais 16-21), automobilių stovėjimo aikštelės ir privažiavimas yra valstybinėje žemėje, valstybinės žemės betono trinkelėmis užimamas plotas – 975 kv. m.
4.2.2. Taip pat nustatyta, kad metalinė tvora yra pastatyta valstybinėje žemėje, valstybinės žemės užimamas plotas – 627 kv. m (žemės naudojimo patikrinimo akto kadastro žemėlapio ištraukoje M1:600, užimama valstybinė žemė pažymėta taškais 1-7), valstybinės žemės užimamas plotas gyvatvorė – 19,89 m, automobilių stovėjimo aikštelė ir privažiavimas yra valstybinėje žemėje, valstybinės žemės betono trinkelėmis užimamas plotas – 975 kv. m.
4.2.3. NŽT, pateikusi visą minėtą informaciją, 2017 m. vasario 10 d. raštu Nr. 49SJN-354-(14.49.105.) prašė Inspekcijos išnagrinėti ir įvertinti statinių teisėtumą.
4.9. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. raštu buvo informuotas apie surašytą Privalomąjį nurodymą ir 2018 m. lapkričio 12 d. 13.00 val. vyksiantį patikrinimą.
4.12. Pareiškėjas 2020 m. birželio 10 d. pateikė Inspekcijai Prašymą dėl privalomų nurodymų patikslinimo ir pakeitimo (toliau – ir 2020 m. birželio 10 d. prašymas), kuriame prašė Inspekcijos ,,1) Pakeisti privalomąjį nurodymą, nustatytą įpareigojimą pateikti tvoros statytojui / savininkui ar naudotojui; Detalizuoti privalomajame nurodyme nurodytą griautiną statinį; 2) Iki privalomojo nurodymo pakeitimo, kreiptis į Antstolę dėl vykdomųjų veiksmų pagal šį nurodymą sustabdymo“.
4.13. 2020 m. liepos 15 d. pareiškėjo atstovui advokatui V. V. buvo pateiktas Inspekcijos raštas „Dėl Jūsų 2020-06-10 prašymo“ (pridedamas prie skundo, todėl pakartotinai neteikiamas), kuriame nurodyta, kad Inspekcija susipažino su 2020 m. birželio 10 d. prašymu ir persiunčia pareiškėjui 2019 kovo 5 d. potvarkio, kuriuo buvo pakeistas Privalomasis nurodymas PN-567, kopiją.
4.14. 2020 m. liepos 21 d. pareiškėjas Inspekcijai pateikė Pakartotinį prašymą dėl privalomų nurodymų patikslinimo ir pakeitimo (toliau – ir Pakartotinis prašymas), kuriame nurodyta, kad 2020-m. liepos 15 d. raštu nėra išspręsti 2020 m. birželio 10 d. prašyme išdėstyti prašymai ir prašoma pareiškėjo 2020-06-10 Prašymą išnagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.
4.15. 2020 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjo atstovas advokatas V. V. elektroniniu paštu gavo Sprendimą, kuriame nurodoma, kad Inspekcija neturi pagrindo tenkinti 2020 m. birželio 10 d. prašyme bei Pakartotiniame prašyme išdėstytų pareiškėjo prašymų. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie neteisėtų statinių statytojus, todėl jam kartu su sklypo bendrasavininkais buvo surašytas Privalomas nurodymas. Taip pat nurodyta, kad griautinas statinys identifikuotas 2018 m. vasario 6 d. NŽT patikrinimo akte Nr. 49ŽN-97, prie akto pridėtoje schemoje: matavimo duomenys M 1:600 Dėl valstybinės žemės užėmimo“ taškais 10÷11 (19,08) ir 11÷12 (0,89) užfiksuotas statinys tvora valstybinėje žemėje. Ši tvora ir yra nurodyta įpareigojime. Pažymime, jog statinių esančių valstybinėje žemėje prie Sklypo koordinates bei taškus galite pasitikslinti NŽT pateiktoje minėtoje schemoje.“.
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. prašymas dėl privalomųjų nurodymų patikslinimo ir pakeitimo, netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad pastarosios VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 15/2010). Taigi VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438 1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai administracinio akto turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio akto priėmimo motyvai, turi tiek materialinį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą.
Pagal VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo principą – įstatymo viršenybės, reikalaujama, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
7. Byloje nustatyta, kad NŽT atliko žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje, patikrinimus (2017 m. vasario 10 d. raštas Nr. 49SJN-354-(14.49.105.)) ir patikrinimo metu surašyti 2016 m. birželio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktai. NŽT specialistai patikrinimo metu išmatavo minėtus žemės sklypus juosiančios tvoros, gyvatvorės, stovėjimo aikštelės ir betono danga grįstą privažiavimą ir nustatė, kad dalis statinių, tvorų ar jų segmentų yra pastatyta valstybinėje žemėje. 2017 m. lapkričio 28 d. buvo atliekamas pakartotinis minėtų žemės sklypų patikrinimas (NŽT 2017 m. spalio 23 d. raštas Nr. 49SJN-2530-(14.49.105.)). NŽT 2018 m. vasario 6 d. pakartotinai atliko minėtų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą vietoje dėl galimai užimtos valstybinės žemės (NŽT 2017 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. 49SJN-2833-(14.49.104.)). NŽT 2018 m. vasario 6 d. atlikusi patikrinimus ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktus Nr. 49ŽN-96, Nr. 49ŽN-97, Nr. 49ŽN-98. Patikrinimo akte, priimtame pareiškėjo atžvilgiu, konstatuota, kad buvo atliktas pakartotinis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), patikrinimas, kurio metu nustatyti pažeidimai, kurie užfiksuoti 2016 m. birželio 6 d. akte, yra nepašalinti, t. y. užimta valstybinė žemė – 657 kv. m tvora. Dėl ko Inspekcija 2018 m. vasario 6 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (23.31) FAK-196. Inspekcija, įvertinusi atliktus faktinių duomenų patikrinimus vietoje, 2018 m. gegužės 10 d. surašė privalomąjį nurodymą S. A., B. V. ir pareiškėjui su įpareigojimu nugriauti metalinių segmentų su metaliniais stulpais ir apdailos plytų mūro intarpais tvorą. Teismo vertinimu, iš šios faktinių aplinkybių sekos akivaizdu, kad tiek atsakovė, tiek NŽT atliko visus reikiamus patikrinimo veiksmus, kurie tinkamai užfiksuoti patikrinimo aktuose ir privalomuosiuose nurodymuose. Visi minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo teritorijoje patikrinimai buvo atliktas ne kartą, siekiant ir pateikti į teritoriją, ir pakviesti į patikrinimus žemės sklypų savininkus. Patikrinimo metu buvo tinkamai įvertintos, aptartos ir užfiksuotos aplinkybės (pridedant schemas ir fotolenteles). Privalomas nurodymas nebuvo skundžiamas ir šioje byloje ginčas dėl jo nevyksta. Tuo tarpu pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais patikrinimais, iš esmės neigia Privalomojo nurodymo turinį. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad 2020 m. birželio 10 d. parašymu ir papildomu prašymu buvo siekiama klaidos taisymo.
8. VAĮ (iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusi redakcija) 35 straipsnis reglamentuoja klaidų ištaisymo procedūrą. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito asmens motyvuotą informaciją apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.
9. Pareiškėjo teigimu, šioje situacijoje buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo įstatymo viršenybės principas, t. y. Inspekcija pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes ne tik nenustatė griautinos Tvoros statytojo, jos savininko, valdytojo ir naudotojo, bet ir nesiėmė jokių veiksmų jiems išsiaiškinti. Teismas su tokiu argumentavimu nesutinka. Kaip jau pasisakyta, Privalomojo nurodymo pareiškėjas neginčijo, taigi su juo sutiko. Teismo vertinimu, Privalomojo nurodymo keitimas pakeičiant subjektus iš gretimų sklypų savininkų į statinių savininkų/valdytojus/naudotojus nelaikytinas techninio pobūdžio klaida, o būtų sprendimo keitimas iš esmės. Taigi pareiškėjo prašymas pakeisti Privalomąjį nurodymą negalėjo būti tenkinamas.
10. Šiuo atveju vertintina, kad pareiškėjo argumentai, kad šioje situacijoje nebuvo nustatytas ginčo Tvoros statytojas ir / ar jos savininkas yra vertintini kritiškai, nes jis pats jokių įrodymų, kas yra ginčo Tvoros statytojas ar savininkas, nei Inspekcijai, nei tikrinimus atlikusiai NŽT, nei teismui nepateikė. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. raštu buvo informuotas apie surašytą Privalomąjį nurodymą ir 2018 m. lapkkričio 12 d. 13.00 val. vyksiantį patikrinimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad jam registruotoji pašto siunta buvo siųsta adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 1/20464 duomenis žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso nuosavybės teise K. J., o gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valdomas K. J. nuosavybės teise. Inspekcija patvirtino, kad registruota pašto siunta, siųsta pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), grįžo Inspekcijai su žyma, kad neatsiimta pašte per siuntos saugojimo terminą. Byloje taip pat pateikti įrodymai (ištraukos iš viešuoju būdu paskelbtos informacijos) patvirtina, kad atsakovė ėmėsi kitų priemonių tinkamai pareiškėją informuoti ir tinkamai informuoti apie priimtą Privalomąjį nurodymą ir nepavykus įteikti Privalomojo nurodymo registruotąja pašto siunta apie jį paskelbė respublikinėje spaudoje ir interneto tinklapyje: www.planuojustatyti.lt . Teismas sutinka, kad tokiu būdu buvo išnaudotos visos priemonės (galimybės) susisiekti su pareiškėju ir teisės aktų nustatyta tvarka informuoti apie priimtą Privalomąjį nurodymą bei tuo pačiu nustatyti ginčo statinių statybos aplinkybes. Nėra pagrindo teigti, kad Inspekcija buvo pasyvi ir neveikė taip, kaip privalėjo veikti jai teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teigimas, kad šioje situacijoje buvo pažeistas VAĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytas įstatymo viršenybės principas.
11. Pareiškėjas taip pat teigia, kad ginčijamame Sprendime Inspekcija nepasisakė dėl pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. prašyme nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos Įstatymo taikymo taisyklės, pagal kurią Privalomasis nurodymas nugriauti neteisėtą statinį žemės sklypo, kuriame yra šis statinys, savininkui gali būti teikiamas tik nepavykus nustatyti šio statinio statytojo ir jo savininko, valdytojo ar naudotojo. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad Inspekcija, nepasisakydama skundžiamame Sprendime dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą ir tuo pagrindu Sprendimas turi būti panaikintas. Inspekcija išnagrinėjo faktines aplinkybes vietoje, patikrino valstybės registrus, bendradarbiavo su NŽT tikrinant ginčo statinius vietoje, ir nenustačiusi ginčo Tvoros statytojo (šio statinio savininko, valdytojo ar naudotojo) reikalavimus pateikė žemės sklypo, šalia kurio nustatyta savavališka statyba, savininkams.
12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad po 2020 m. birželio 10 d. prašymo pateikimo jis nebuvo apklaustas ir jam nebuvo pasiūlyta pateikti papildomą informaciją, kad jam nebuvo aiški Sprendimo apskundimo tvarka, pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą ir jam buvo neapribotos galimybės nei teikti įrodymus, kurie paneigtų Inspekcijos padarytas išvadas, nei paaiškinimus dėl Sprendime nustatytų aplinkybių. Kaip matyti, pareiškėjas teisminiame nagrinėjime, atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), išnaudojo šias galimybes.
13. Pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, kad ne tik jis, bet ir kiti žemės sklypo bendraturčiai (ne tik pareiškėjas, bet ir S. A., ir B. V.) gavo privalomuosius nurodymus dėl tos pačios Tvoros. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad įpareigojimai surašyti valstybinės žemės, kurioje užfiksuota neteisėta statyba, naudotojams, kaip tai numato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas, pagal kurį Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Taigi šiuo atveju įpareigojimas pašalinti neteisėtą statinį buvo surašytas pareiškėjui ir kitiems žemės sklypo bendrasavininkams, visiškai pagrįstai. Kaip minėta, ginčas dėl Privalomojo nurodymo nevyksta, byloje nėra pateikta kitų duomenų, kas yra neteisėtai pastatyto statinio (Tvoros) statytojas.
14. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. birželio 6 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-214 buvo surašytas ne 2018 m. vasario 6 d., nors ši data nurodyta, patikrinimo metu, o 2016 m. birželio 6 d. ir jį surašant, dalyvavo tik vienas iš žemės sklypo bendraturčių. Paminėtina, kad ginčo atveju yra priimti du NŽT patikrinimo aktai, t. y. 2016 m. birželio 6 d. ir 2018 m. vasario 6 d. Pastebėtina, kad 2018 m. vasario 6 d. patikrinimo akte konstatuota, kad atlikus žemės naudojimo patikrinimą, buvo pakartotinai patikrinti 2016 m. birželio 6 d. patikrinimo akte užfiksuoti duomenys, konstatuojant, kad valstybinė žemė užimta. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad šie priimti NŽT patikrinimo aktai yra klaidingomis datomis, kaip teigia pareiškėjas, todėl anksčiau paminėtas pareiškėjos argumentas dėl netinkamų patikrinimo aktų surašymo datų atmestinas kaip nepagrįstas.
15. Pareiškėjas 2020 m. birželio 10 d. prašyme kėlė klausimą dėl to, kad nėra tiksliai identifikuota griautina Tvora. Iš teismui pateiktų NŽT patikrinimo aktų (2016 m. birželio 6 d. ir 2018 m. vasario 6 d.), pridėtų fotonuotraukų ir kitų įrodymų (schemų) matyti, kad juose nurodyta ginčo statinio (Tvoros) buvimo vietą ir tuo pačiu tai, kad pareiškėjui turėjo būti suprantama, ko iš jo reikalaujama ir ką privalo padaryti. Skunde teismui pareiškėjas pats apibūdina Tvoros požymius (nurodo, kad ji išsidėsčiusi prie visiems bendrasavininkams priskirtų dalių), taigi supranta apie kokią tvorą yra kalbama. Pareiškėjui Sprendime buvo pateiktos nuorodos į schemas, kuriose apibudinta Tvora. Pareiškėjas nei prašymuose Inspekcijai, nei skunde konkrečiai nenurodo, kokios konkrečios Tvoros identifikavimo aplinkybės jam yra neaiškios, taigi nepaneigia to, kad Tvora apibūdinta tinkamai.
16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad atsakovė išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2020 m. birželio 10 d. prašymą ir Papildomą prašymą, priėmė motyvuotą Sprendimą, kuriame aiškiai nurodė visus esminius pareiškėjo argumentus ir į juos atsakė, nurodydama subjektus, kuriems turėjo būti teikiami privalomieji nurodymai dėl ginčo Tvoros nugriovimo, pateikdama (detalizuojama), kurią ginčo Tvoros dalį (aiškiai įvardinant pradžios ir pabaigos taškus, konkrečiai pareiškėjo griautino Tvoros dalies ilgį) turi nugriauti pareiškėjas. Taip pat Sprendime pateiktos teisės normos, kuriomis remiantis Tvorą turi nugriauti būtent pareiškėjas. Teismo vertinimu, skundžiamas Inspekcijos Sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis Sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Inspekcija tinkamai veikė, pateikdama atsakymus į pareiškėjo prašymus dėl Privalomojo nurodymo.
17. Atsižvelgiant į nustatytas faktines šios bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio nuostatas, kurios reikalauja, kad administracinis aktas būtų pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės būtų motyvuotos, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
18. Netenkinus pareiškėjo skundo pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę iš naujo pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo.
19. Taip pat nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.