Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešeja Sigita Vainauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-7/2010

Teiseja Ainora Kornelija Maceviciene Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.15.3.3.2., 2.4.6.4.2., 2.4.7.

2010 m. gegužes 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Vladislavo Lenciko, Viktoro Dovidaicio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai, gynejams adv. Eugenijui Markeviciui, Romui Eikeviciui, išteisintajam N. K., nukentejusiosioms ir civilinems ieškovems A. G., D. J., nukentejusiosios A. G. atstovui Vladislavui Latušinskij, civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Dovilei Bogomolskytei, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos, nukentejusiuju A. G. ir D. J. skundus del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. išteisintas, nenustacius jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., sudeties, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

N. K. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. tuo, kad jis vairuodamas keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio vienam žmogui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o kitam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o butent: jis 2007-01-22, apie 8.09 val., vairuodamas V. K. priklausanti automobili Audi A6, v. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Tiškeviciaus gatve link šviesoforu reguliuojamos Tiškeviciaus-Galves g. sankryžos, esancios Vilniuje, buvo neatsargus ir neatidus, ivažiaves i sankryža, jo atžvilgiu esant leidžiamam šviesoforo signalui ir sankryžoje sukdamas i kaire, i Galves gatve, nedave kelio pesciuju perejos ribose, kelio važiuojamaja dalimi iš kaires i dešine puse einancioms pesciosioms A. G. ir D. J., ir jas partrenke. Tokiu budu N. K. pažeide Keliu eismo taisykliu 50, 53, 200 punktu reikalavimus, del ko padare eismo ivyki, kurio metu A. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o D. J. nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai interpretavo liudytojos D. G. parodymus. Liudytoja aiškiai parode, kad pesciasias automobilis kliude pesciuju perejoje. Kai jas nubloške, buvos maždaug lygiagreciai jos automobilio. Šie parodymai visiškai patvirtina nukentejusiuju parodymus apie tai, kad jos buvo partrenktos pesciuju perejoje. Jais abejoti nera pagrindo.

Apelianto nuomone, svarbu ir tai, kad N. K. 2003-2006 m. laikotarpyje 4 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, kas nerodo ji esant nepriekaištingai KET reikalavimus vykdanciu vairuotoju. Taciau šios aplinkybes teismas net nevertino.

Nukentejusiosios D. J. ir A. G. apeliaciniais skundais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir priimi nauja nuosprendi, kuriuo N. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir priteisti iš N. K. A. G. naudai 1 317 Lt. turtines žalos atlyginimo, 3 804, 26 Lt. negautu pajamu ir 50 000 Lt. neturtines žalos atlyginimo, bendrai 55 121,26 Lt. žalos atlyginimo; D. J. naudai 1 898,57 Lt. turtines ir 10 000 Lt. neturtines žalos atlyginimo. Nukentejusiosios apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nesutinka su nuosprendžiu del netinkamo baudžiamojo istatymo taikymo ir nuosprendyje išdestytu išvadu neatitikimo bylos aplinkybiu.

Apelianciu teigimu, priimdamas išteisinamaji nuosprendi teismas remesi vien subjektyviais N. K. parodymais ir nepagristai ju bei liudytojos D. G. parodymus vertino kritiškai. Teismo išvada, kad nukentejusiosios neišlaike visu butinu atsargumo priemoniu, sukele pavoju savo ir kitu eismo dalyviu sveikatai, sutrikde eisma, yra deklaratyvi. Kaip nurodo apeliantes, iš byloje esanciu irodymu visumos matyti, kad del eismo ivykio kaltas N. K.. Nukentejusiuju pateikta eismo ivykio mechanizma iš esmes patvirtino liudytoja apklausta D. G., kuri parode, kad nukentejusiosios ejo pesciuju pereja ir ju partrenkimo metu dege žalias šviesoforo signalas. Ši liudytoja buvo arciausiai visu ivykio vietoje ir kaip niekas kitas galejo matyti eismo ivyki. Liudytojos nurodyta aplinkybe, kad pestieji buvo partrenkti ties jos automobiliu, parodo, jog pestieji nuo pirminio kontakto su automobiliu nuo pesciuju perejos buvo pastumti i prieki, už jos ribu. Tai paaiškina, kodel liudytoja parode, kad pestieji vizualiai buvo partrenkti ties jos automobiliu. Kaip skunde nurodo A. G., aplinkybe, kad jos buvo partrenktos pesciuju perejoje degant žaliam šviesoforo signalui, taip pat patvirtina ir tai, jog žalias šviesoforo signalas J. Tiškeviciaus g. dega 25 sekundes, o Galves g. važiuojamosios dalies dali nuo Vilniaus puses nukentejusiosios normaliu tempu pereina per 11 sek., todel pereiti i kita Galves g. puse jos turejo 13 sek.

Apelianciu nuomone, N. K. versija, jog nukentejusiosios skubejo i išvykstanti autobusa, atmestina remiantis paties N. K. parodymais, jo teismui pateikta autobusu atvykimo-išvykimo grafiko pažyma ir bendrojo pagalbos telefono duomenimis, iš kuriu matyti, kad pranešimas apie eismo ivyki užfiksuotas 8.09 val., o autobusas turejo išvykti anksciausiai 8.12 val. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad A. G. del neseniai išoperuoto kojos piršto ta ryta šlubavo. Taigi iš visu byloje esanciu irodymu seka, kad nukentejusiosios i autobusa nevelavo ir nebego skersai kelio, o del eismo ivykio yra kaltas N. K., kuris nepasirinko saugaus greicio ir nebuvo pakankamai atidus, nors turejo tokia pareiga.

Apeliacines instancijos teismo posedžio metu prokurore, nukentejusiosios bei nukentejusiosios atstovas praše apeliacinius skundus tenkinti juose išdestytais motyvais. Išteisintasis, jo gynejai ir civilinio atsakovo atstove praše apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendi.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos bei nukentejusiuju A. G. ir D. J. apeliaciniai skundai tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Motyvai del N. K. nuteisimo

Teiseju kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai N. K. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., neirodžius, jog pastarasis padare veika, turincia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia irodymais, kurie ivertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklemis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaudamiesi istatymu. Butina salyga vertinant irodymus – vidinis isitikinimas turi buti pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Nagrinejamu atveju teismas, išanalizaves byloje surinktus irodymus, juos ivertino netinkamai, remesi prieštaringais irodymais, del to padare nepagristas išvadas ir nepagristai N. K. del jam pareikšto kaltinimo išteisino.

Apylinkes teismas N. K. atžvilgiu priimta išteisinamaji nuosprendi grinde jo paties bei pastarojo gynybine pozicija patvirtinanciu liudytojo S. G. parodymais, 2007-06-29 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 17-34) ir 2008-04-30 ekspertizes aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 177-180), kurie anot teismo paneige N. K. kalte ir leido daryti neabejotina išvada, kad del eismo ivykio kilimo yra kaltos tik pacios nukentejusiosios A. G. ir D. J.. Taciau, teiseju kolegija, atlikusi papildoma irodymu tyrima bei iš naujo ivertinusi byloje surinktus ir ištirtus irodymus, daro išvada, jog pirmos instancijos teismas, išteisindamas N. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., netinkamai ivertino byloje nustatytas aplinkybes, kas esmingai itakojo teismo išvadas del pastarojo kaltes.

Apklaustas pirmosios instancijos teisme N. K. savo kaltes del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parode, kad 2007-01-22, apie 8 val. lijo, buvo šlapdriba. Tiškeviciaus gatveje, reguliuojamoje sankryžoje, dege žalias šviesoforo signalas, todel jis ivažiavo i sankryžos viduri noredamas sukti i kaire ir praleido tiesiai važiuojanti lengvaji automobili. Lengvajam automobiliui iš paskos, link sankryžos, letai važiavo sunkvežimis, kuris nei stabde, nei rode posuki. Privažiaves prie sankryžos sunkvežimis sustojo ir tik tada pradejo rodyti dešini posuki. Tuo metu, važiuojantiems tiesiai, mirksejo žalias šviesoforo signalas. Butent del to, kad žalias šviesoforo signalas mirksejo, vilkikas nesuko. Priešingu atveju, jo vairuotojas nebutu spejes baigti šio manevro. Teige, kad pagal Keliu eismo taisykles jis turejo praleisti sunkvežimi, atliekanti dešiniji posuki, todel pradejo judejima tik pamates, jog sunkvežimis sustojo net neivažiaves i sankryža. Privažiaves pereja, pasižiurejo i kaire ir dešine puse, ar neina žmones. Kadangi jokiu žmoniu nepamate, pravažiavo pereja ir nuvažiavo toliau tiesiai. Greitis buvo minimalus, apie 20 km/val. Staiga per kairiojo stiklo arka pamate, kad i kelia išbego žmones, todel iš karto vaira pasuko dešinen ir staigiai stabde. Išlipes iš mašinos, prie kairiojo galinio automobilio rato pamate nukritusia Aldona, o Danute buvo šalia jos ir nuo žemes kele sketi. Pamates kas atsitiko jis iškviete policija bei greitaja medicinos pagalba. Po ivykio A. G. perkele i kaltinamojo mašina, kadangi lauke buvo labai šalta (t. 2, b.l. 45, 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu (2007-01-22 apklausa, t. 1, b.l. 33-34) N. K. ivykio aplinkybes iš esmes aiškino kiek kitaip, pastarasis parode, kad i aukšciau mineta sankryža ivažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, ijunges kairi posukio signala. Sankryžoje praleido priešais atvažiuojanti lengvaji automobili ir baige manevra. Patikslino, kad ivažiuojant i Galves gatve, jau mirksejo žalias šviesoforo signalas. Važiavo apie 20 km/h greiciu. Tuo metu pesciuju pereja buvo laisva. Pravažiavus pesciuju pereja, už 10 metru i važiuojamaja dali netiketai išbego du pestieji, kuriuos pamate prieš pat savo automobili. Staigiai sustabde automobili, taciau susidurimo išvengti nepavyko ir kairiuoju automobiliu šonu kliude viena pestiji. Išlipes iš automobilio pamate, kad prie kaires puses priekiniu automobilio dureliu guli moteris, o šalia jos metosi išskleistas sketis. Netoliese stovejo kita jam nepažistama moteris. Išlipes iš automobilio suprato, kad moterys skubejo i autobusu stotele, nes tuo metu atvažiavo autobusas ir jos norejo sutrumpinti kelia, todel pesciomis bego per važiuojamaja dali link stoteles. Ivykio metu lijo, buvo prieblanda, kelio danga buvo šlapia.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2007-05-16 vykusioje apklausoje (t. 1, b.l. 40-41) apklaustas itariamuoju N. K. savo parodymus iš dalies pakeite ir parode, kad jau sankryžoje, pravažiavus priešinga kryptimi tiesiai važiuojanciam automobiliui, pradejus mirkseti žaliam šviesoforo signalui, jis pradejo sukti i kaire, i Galves gatve. Teige, kad prisimena, jog kažkur sankryžoje buvo sunkvežimis, taciau negali pasakyti, kuria kryptimi ir kur tiksliai jis važiavo. Taip pat negali pasakyti, ar sunkvežimis judejo ar stovejo. Taigi, jis isuko i antra eismo juosta ir nedideliu greiciu, apie 20 km/h, važiavo link pesciuju perejos. Artedamas prie pesciuju perejos ribu, mate, kad pesciuju perejoje nera žmoniu. Saugumo saleleje taip pat nebuvo jokiu pesciuju. Ivažiavo i pesciuju perejos ribas ir tuomet, kai išvažiavo už jos ribu, jis pamate, kad už perejos, maždaug toje vietoje kur baigiasi saugumo salele ir prasideda atitvaras, iš kaires puses i dešine, istrižai, link stoteles, i kelio važiuojamaja dali kažkas iejo ar ibego. Nesuprato kas ten buvo. Atstumo iki jo vairuojamo automobilio praktiškai nebuvo. Jis paspaude stabdžiu pedala ir pasuko vaira i dešine. Automobilis iškart sustojo, taciau jis negalejo išvengti susidurimo. Prieš sustodamas automobilis priekiniu kairiuoju kampu, labiau sparnu, kliude staigiai i kelio važiuojamaja dali ibegusias ar iejusias pesciasias. Tempo, kuriuo pesciosios judejo iki kontakto, pasakyti negali. Automobiliui sustojus, iš jo išlipo ir pamate, kad viena iš jo kliudytu pesciuju vaikšto po kelio važiuojamaja dali, o kita partrenktoji – kniubscia guli kelio važiuojamoje dalyje, prie galinio kaires puses automobilio rato. Paaiškino, kad maždaug ties automobilio viduriu iš kaires puses ant kelio važiuojamosios dalies gulejo išskleistas sketis ir rankinukas.

Priešingai aukšciau išdestytiems N. K. parodymams, nukentejusiuju A. G. ir D. J. parodymai viso proceso metu buvo išsamus bei nuoseklus, tarpusavyje sutampa su byloje apklaustos tiesiogiai ivyki maciusios D. G. parodymais. Be to, tai, jog A. G. ir D. J. padaryti sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybemis patvirtina byloje esantys ekspertizes aktai (t. 1, b.l. 20, 28).

Pirmosios instancijos teisme nukentejusioji A. G. parode, kad 2007-01-22, 7.55 val. išejo i darba. Rytas buvo vejuotas, lijo, todel jai teko ant galvos užsideti gobtuva. Eidama susitiko su D. J. ir neskubedamos dviese ejo i visuomeninio transporto stotele „Traku Voke“. Ties reguliuojama Galves – Tiškeviciaus gatves sankryža joms reikejo pereiti i kita Galves gatves puse. Priejus pereja, joms dege raudonas šviesoforo signalas, todel sustojo. Tuomet susitikrino laikrodžius, rode 8.05 val., o autobusas, važiuojantis i Vilniu atvažiuoja 8.12 val., todel laiko turejo. Užsidegus žaliam šviesoforui, dar palauke ir ejo tiesiai per pereja, kadangi kitur yra metaliniai apsauginiai atitvarai. Nuejusios iki saleles, sustojo, kadangi pamate vilkika, kuris ruošesi sukti i Galves gatve, t.y. i dešine. Vilkiko vairuotojas parode joms, kad galima eiti, todel nukentejusioji kartu su D. J., apsižvalgius ar neatvažiuoja mašinos, ženge i pereja. Iš karto po to pajuto stipru smugi. Toliau viska prisimena miglotai. Nukentejusioji pažymejo, kad byloje esancios eismo ivykio schemos yra netikslios. Jos su D. J. ejo tiesiai per pereja. Negalejo eiti kitur, kadangi neperliptu metalinio atitvaro, kuris yra 0,8 metro aukšcio. Del autoivykio metu patirto smugio jai buvo luže du žastikauliai (dešinys ir kairys), skiles kaulas ir kelias. Po ivykio galejo judinti tik kaire koja. Taip pat buvo galvos smegenu sumušimai ir padarytos kraujosruvos po voratinkliniu dangalu. A. G. operavo dešine ranka, buvo sudetos konstrukcijos. Išejusi iš ligonines, tese gydyma namie. Koja ir ranka buvo itvaruose. Gulejo ramybes busenoje. Po 1,5 metu operavo kaire ranka. Šiuo metu nukentejusiajai yra nustatytas invalidumas, turi tik 30 procentu darbingumo. Nukentejusioji nurode, kad pirma karta po ivykio N. K. pamate gegužes menesi, po pirmos ekstra operacijos, kai buvo atlikta dešines rankos operacija. N. K. praše atleisti, taciau jokiu konkreciu pasiulymu nedave. Kai paklause, kodel jis nemate einanciu per pereja nukentejusiuju, pastarasis paaiškino, kad ta ryta veže automobili i technines bukles centra, kadangi neveike stabdžiai (t, 2, b.l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu (2007-03-02) nukentejusioji A. G. dave iš esmes analogiškus parodymus, duotiems teisiamojo posedžio metu (t. 1, b.l. 17-18).

Pirmosios instancijos teisme nukentejusioji D. J. parode, kad 2007-01-22 ejo i darba. Išejus iš namu, palauke pažistamos A. G. ir kartu ejo i stotele. Kai priejo prie sankryžos, užsidege raudonas šviesoforo signalas. Kol lauke žalio signalo, pradejo lyti. Nukentejusioji išsiskleide sketi, o A. G. užsidejo gobtuva. Matomumas buvo geras. Užsidegus žaliai šviesai, nukentejusiosios nuejo iki vidurines saleles, skiriancios priešingas eismo juostas. Nukentejusioji pažymejo, kad jos su drauge ejo tiesiai per pereja, per jokius atitvarus nelipo. Kai priejo salele, žvalgesi ar neatvažiuoja mašinos. Nuo Vokes puses stovejo trys mašinos. Tuo metu sustojo vilkikas, kurio vairuotojas jas praleido. Tuomet pasigirdo trenksmas. Ji nesuvoke, kas atsitiko. Drauge Aldona, ejusi jai iš dešines puses, užkrito ant automobilio kapoto. Stipriausias smugis buvo jos draugei, ji nukentejo labiausiai. Ji pati nukrito ant kairio šono. Automobilis kliude jos ranka, jai lužo kaires rankos delnas. Koja ji susitrenke griudama. Nuo smugio kaltinamojo automobilis pavažiavo už perejos. Aldona gulejo prie perejos, ja automobilis paveže ant kapoto toliau. D. J. nukrito šalia perejos. Atsipeikejusi, pasikele žiureti, kur Aldona. Iki jos buvo apie pora žingsniu. Po smugio ji, t.y. D. J., turejo atsisukti, kad ja pamatytu. Ji buvo toliau nuo perejos Vilniaus kryptimi. Aldona gulejo be gyvybes ženklu. N. K. kviete greitaja pagalba. Jis irgi buvo išsigandes, nieko nekalbejo. Jo automobilio kaires puses veidrodelis buvo nupleštas, ant jo kabejo A. G. rankines dirželis. Pats automobilis buvo nuvažiaves toliau nuo nukentejusiuju. A. G. rankine buvo netoli nuo perejos, šiek tiek paciuožusi i Vilniaus puse. Pati A. G. gulejo prie perejos, jos galva buvo i Vilniaus puse. Ji buvo kojomis i pereja. Maždaug statmenai, gal ne visiškai tiesiai. Nukentejusiosios sketis buvo prie apsaugines saleles. Ji susirinko visus daiktus iki policijos atvažiavimo. Kol lauke policijos ir greitosios medicinos pagalbos, A. G. nuneše i N. K. automobili. Taip pasielge del to, kad lauke buvo labai šalta. Atvažiave policijos pareigunai, nukentejusiosios nepraše tiksliai nurodyti vieta, kurioje jas partrenke. D. J. buvo nustatytas kaires plaštakos 5-ojo delnakaulio lužis. 1,5 men. ranka buvo gipse, po to buvo gydymas, ivairios proceduros. Kojai buvo stiprus sumušimas, sutrukinejo kraujagysles. Iki šiol ant koju yra melyniu (t. 2, b.l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu (2007-02-07) nukentejusioji D. J. dave iš esmes analogiškus parodymus, duotiems teisiamojo posedžio metu (t. 1, b.l. 24).

Liudytoja D. G. pirmosios instancijos teisme parode, kad atsiliepe i rugpjucio menesi per radijo stoti A2 išgirsta pagalbos prašyma del avarijos, ivykusios sankryžoje prie Ramscio degalines. Liudytoja paaiškino, kad ivykio diena vairavo automobili Audi, važiavo Traku kryptimi nuo Vilniaus. Kylant i kalna yra šviesoforas, prie kurio stovejo dar viena mašina. Liudytoja važiavo antra eismo juosta ir sustojo už šios mašinos prie šviesoforo. Mate, kaip pereja praejo žmones. Mate, kad i Vilniu važiuojanti mašina išvažiavo iš dešines ir, sukdama sankryžoje i kaire, nubloške žmones. Susidurimo vieta buvo šalia liudytojos mašinos. Ji stovejo antra prie šviesoforo priešingoje eismo juostoje. Pesciasias automobilis kliude pesciuju perejoje. Kai nubloške, jos buvo maždaug lygiagreciai D. G. vairuojamam automobiliui. Liudytoja labai gerai mate, kaip automobilis numuša žmones, atitvaras vaizdo jai neribojo. Ji žiurejo šonu, todel negali pasakyti, kad per pereja ejo moterys. Mate tik tai, kad ejo du žmones (t. 2, b.l. 49).

Liudytojas S. G. pirmosios instancijos teisme parode, kad kaltinamaji atpažista iš matymo, kadangi mate ji avarijos diena. Nukentejusiasias mate prie automobilio, taciau ju veidu neprisimena. Paaiškino, kad ivykio diena, apie 8 val., važiavo iš Senuju Traku i Vilniu antroje eismo juostoje. Vairavo juodos spalvos automobili Opel Astra. Sankryžoje jam dege raudonas šviesoforo signalas, todel buvo sustojes. Iš kaires liudytojas mate pilkos spalvos automobili Audi A6, kuris praleido tiesiai važiuojanti lengvaji automobili ir pasuko. Tuo metu jau mirksejo žalias šviesoforo signalas. Kai užsidege žalias šviesoforo signalas, leidžiantis važiuoti Vilniaus kryptimi, liudytojas ivažiavo i sankryža antra eismo juosta. Pravažiaves pesciuju pereja, automobilis A6 labai staigiai stabde. Automobilis neslydo ir neciuože, kadangi nebuvo nei sniego, nei didelio greicio. Del staigaus priekyje važiavusio automobilio stabdymo, liudytojui teko persirikiavo i pirma eismo juosta. Pravažiaves stotele, sustojo išlipo iš automobilio pažiureti kas atsitiko. Pamate viena gulinti asmeni. Jam pasirode, jog nieko baisaus neatsitiko, kadangi buvo numuštas tik vienas mašinos veidrodelis, todel jis nuvažiavo toliau. Vilkiko prie sankryžos neprisimena (t. 2, b.l. 84-85).

Iš liudytojo A. K. pirmosios instancijos teisme duotu parodymu seka, jog byloje esancia eismo ivykio schema braiže jis ir schema atitinka ivykio aplinkybes. Matuoti jam padejo pareigunai, kurie pirmi atvažiavo i ivykio vieta. Tyrejas paprastai atvažiuoja paskutinis, kada jau buna nustatytas faktas, kad ivykio metu nukentejo žmones. Todel jis i ivykio vieta atvažiavo paskutinis. Paaiškino, kad 2 numeriu eismo ivykio schemoje, pažymetos veidrodelio šukes. Buvo išmatuota, kur jos guli automobilio ir kelio atžvilgiu. Schemoje 3 numeriu pažymeta dirželio kilpele. Ji buvo ties automobiliu važiuojamoje kelio dalyje. Schematiškai yra pavaizduotas aitvaras, kurio aukšciausia vieta yra 80 cm (t. 2, b.l. 48-49).

Iš keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolo ir eismo ivykio vietos plano bei schemos (t. 1, b.l. 11-14) matyti, kad 2007-01-22 buvo apžiureta eismo ivykio vieta J.Tiškeviciaus – Galves gatviu reguliuojamoje sankryžoje, Vilniuje, taip pat nubraižytas eismo ivykio vietos planas, kuriame pažymeta eismo ivykyje dalyvavusio automobilio padetis po eismo ivykio.

Iš pažymos del keliu eismo ivykio (t. 1, b.l. 8-9) matyti, kad 2007-01-22, 08.09 val. J.Tiškeviciaus – Galves gatviu sankryžoje ivyko eismo ivykis, kurio metu automobilis Audi A6, valst.nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas N. K., partrenke dvi pesciasias: D. J. ir A. G.. Iš N. K. buvo paimtas kraujo meginys, kuris perduotas Vilniaus priklausomybes ligu centrui, o abi nukentejusiosios pristatytos i Vilniaus greitosios pagalbos universitetine ligonine, kur D. J. nustatytas rankos plaštakos lužimas ir ji paleista i namus, o A. G. nustatyta politrauma ir ji paguldyta i reanimacijos skyriu. Taip pat iš pažymos matyti, kad eismo ivykio metu lijo lietus, kelio danga šlapia, asfaltuota, kelio dangos defektu nenustatyta.

Iš transporto priemones technines bukles patikrinimo ir apžiuros protokolo (t. 1, b.l. 15-16) matyti, kad 2007-01-22 atliktos apžiuros metu nustatyta, jog V. K. priklausanciam automobiliui Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra suskiles priekinis stiklas, ilenktas priekinis kairysis sparnas, pažeistas priekinio kaires puses žibinto tvirtinimas, sulaužytas šoninis kairysis veidrodelis, nubrauktas purvas nuo priekiniu kaires puses dureliu, padangu bukle atitinka Keliu eismo taisykliu reikalavimus, vairo mechanizmas, stabdžiai, apšvietimo signalai yra tvarkingi.

Iš M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus eksperto A. G. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. G. buvo padarytos kraujosruvos po voratinkliniu dangalu ir sumušimai galvos smegenu smilkininese skiltyse, abieju žastikauliu kakleliu, dubens, dešinio gaktikaulio šaku lužiai, poodine kraujosruva dešiniame sedmenyje, dešineje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, veikiant kietais bukais daiktais, galimai aplinkybese nurodytu laiku (2007-01-22) ir budu. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu del žastikauliu lužiu, ivykusiu vienu metu. Traumos pasekmiu klausimas sprestinas pasibaigus gydymui (t. 1, b.l. 20).

Iš specialisto išvados Nr. G 1199/07(01) matyti, kad A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. t. 1, b.l. 23).

Iš M.Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertes G. K. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. J. nustatyta kaires plaštakos 5-o delnakaulio lužis. Sužalojimas padarytas kieto buko daikto poveikyje, prieš patenkant i gydymo istaiga. Ekspertas nenustatineja ivykio aplinkybiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu del kaulo lužio (t. 1, b.l. 28).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 31).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad N. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 45).

Baudžiamojoje byloje buvo pateiktos dvi eismo ivykio ekspertizes.

2008-04-30 ekspertizes akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pesciosios D. J. ir A. G. buvo partrenktos važiuojamojoje, antroje eismo juostoje, ne pesciuju perejoje, o už jos ribu, tiketina ne arciau kaip 6 m atstumu nuo perejos. Pescioji A. G. pirmiausia kontaktavo su automobilio Audi A6 kairio šono priekine dalimi, nuo smugio ji buvo užmesta ant automobilio priekinio kairio sparno viršutinio – šoninio paviršiaus ir variklio dangcio viršutinio paviršiaus, ties jo kairiu kraštu, po ko atsitrenke i priekini stikla bei buvo numesta nuo automobilio per kairi šona. Buvo slystamasis kontaktas. A. G. buvimo po eismo ivykio vieta – prie automobilio priekinio kairio kampo. Krisdama A. G. nulauže dešini veidrodeli. Tuo pat metu partrenkta A. G. nubloške kairiau jos važiuojamaja dali kirtusia pesciaja D. J.. Po partrenkimo abi pesciosios nukrito ant važiuojamosios dalies. Nustatyti automobilio greicio nera galimybes, kadangi byloje yra per mažai duomenu. Atsakyti i klausima, koks buvo automobilio greitis susidurimo metu, negalima, nes keliu eismo ivykio apžiuros protokole ir eismo ivykio vietos plane nera užfiksuotu automobilio ratu stabdymo ar šoninio slydimo pedsaku. Del šios priežasties negalima apskaiciuoti, kokiu greiciu šis automobilis važiavo prieš eismo ivyki, taip pat atkurti tikslios važiavimo trajektorijos prieš pesciuju partrenkima ir po jo. Automobilio vairuotojo N. K. veiksmai, – reguliuojamoje sankryžoje sukdamas i kaire, Galves gatve, nedave kelio šios gatves važiuojamaja dali kirtusioms pesciosioms D. J. ir A. G. ir jas partrenke, - techniniu požiuriu turejo priežastini ryši su šiuo eismo ivykio kilimu. Pesciuju D. J. ir A. G. veiksmai, - kirsdamos Galves gatves važiuojamaja dali ne pesciuju perejoje, o už jos ribu, - techniniu požiuriu galejo tureti priežastini ryši su šio eismo ivykio kilimu (t. 1, b.l. 177-180).

2007-06-29 specialisto išvadoje, kuri buvo atlikta kaltinamojo N. K. iniciatyva VGTU ekspertes-specialistes O.Lukoševicienes, konstatuota, kad pesciosios D. J. ir A. G. ejo ne tiesiai per pesciuju pereja, o, pradedant nuo saugumo saleles, bego istrižai per važiuojamaja kelio dali, 6,7-12 m. atstumu už pesciuju perejos (matuojant Kirtimu link). Tuo metu N. K., perkirsdamas pesciuju pereja ir galimai pamates už perejos istrižai Galves gatve begancias pesciasias, panaudojo (sureagaves) automobilio stabdyma užvažiavimui išvengti. Ekspertes teigimu, pesciosios buvo betarpiškai arti prieš važiuojanti automobili - arciau kaip per stabdymo kelia, todel automobiliui sustoti nebuvo technines galimybes. Automobilio judejimo greitis stabdymo pradžioje buvo ne didesnis kaip 30,6 km/h. Pažymeta, kad pesciuju sužalojimai, padaryti eismo ivykio metu, techniniu požiuriu galejo buti padaryti nustatytomis automobilio dalimis, atsitrenkiant i pravažiuojancio stabdomo automobilio kairiji šona (greiciausiai) begancioms pesciosioms. Atlikto tyrimo metu nekonstatuota faktu, bylojanciu tai, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo N. K. veiksmai butu prieštarave KET reikalavimams, esantiems priežastiniame ryšyje su šiuo eismo ivykiu. Pagrindine šio eismo ivykio – susidurimo su pesciosiomis priežastis yra pesciuju A. G. ir D. J. veiksmai, - jos nejo skersai placia gatve (su saugumo salele, kur abiem eismo kryptis yra po dvi eismo juostas), pradedant nuo saugumo saleles ne pesciuju pereja, o bego istrižai už pesciuju perejos apie 6,7-12 m. atstume (matuojant nuo Kirtimu link) betarpiškai arti prieš arciau kaip per stabdymo kelia važiuojanti automobili (t. 2, b.l. 17-31). Apeliacines instancijos teismo posedyje dalyvavusi eksperte O.Lukoševiciene patvirtino savo specialisto išvada (t. 2., b.l. 157).

Pirmosios instancijos ir apeliacines instancijos teismo posedžiuose dalyvaves ekspertas V. M. patvirtino savo ekspertizes akto išvadas ir papildomai paaiškino, kad atliekant ekspertize, buvo vadovaujamasi byloje esancia medžiaga ir transporto priemones technines bukles patikrinimo bei apžiuros protokolu, kuriame nurodyta, jog automobilis yra techniškai tvarkingas. Eksperto teigimu, mažai tiketina, kad A. G. butu galejusi nukristi ties priekiniu Audi A6 ratu, todel vairuotojo nurodyta aplinkybe yra labiau tiketina. Nustatyti automobilio greicio nera galimybes, kadangi byloje yra per mažai duomenu. Pertrenkimo metu automobilis judejo, taciau kiek jis tiksliai judejo iki sustojimo vietos, ekspertas nurodyti negali. Tarp prieš posedi pateiktos specialistes O.Lukoševicienes ir jo pateiktos ekspertizes akto esminiu prieštaravimu nemato, taciau koleges išvados vertinti negali (t. 2, b.l. 49-50, 158-159).

Siekiant pašalinti aukšciau minetu ekspertu išvadu prieštaravimus bei netikslumus apeliacines instancijos teisme buvo paskirta kompleksine teismo medicinine – eismo ivykio ekspertize. 2010-02-02 ekspertizes akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog tiketinas toks pesciosios A. G. kuno sužalojimu padarymo mechanizmas (pesciosios partrenkimo mechanizmas): pesciajai A. G. esant vertikalioje padetyje, judant automobilio atžvilgiu iš kaires i dešine, dešinei kojai esant pakeltai ir išmestai i prieki, automobilis Audi A6 priekinio bamperio kairiojo šono apatine dalimi kontaktavo su pesciosios dešine peda, o priekiniu kairiuoju žibintu kliude pesciosios dešines kojos keli, padarydamas dešinio kelio nubrozdinima (i tai nurodo purvo nubraukimas bamperio kairiojo šono apacioje ir pažeistas priekinio kairiojo žibinto tvirtinimas). Po pirminio salycio su automobiliu, pescioji A. G., veikiama smugio ir inercijos jegu, sukosi apie savo kuno išilgine aši prieš laikrodžio rodykle ir virto ant automobilio priekines dalies kaires puses, dešinio sedmens ir šlaunies išoriniu paviršiumi atsitrenkdama i automobilio priekinio kairiojo sparno viršutini - šonini paviršiu (i tai nurodo kraujosruva dešinio sedmens ir šlaunies išoriniame paviršiuje ir ilenkimas automobilio priekinio kairiojo sparno viršutiniame - šonininiame paviršiuje). Po kontakto su priekiniu sparnu pesciosios viršutine kuno dalis dešine puse atsitrenke i automobilio priekini stikla šiuo metu buvo padarytas galvos smegenu sumušimas ir dešiniojo žastikaulio kaklelio lužis. Po to, pescioji slysdama nuo automobilio per kairiji jo šona kuno viršutine dalimi nulauže automobilio kairiji veidrodeli ir nukrito ant kelio dangos kairiuoju šonu, tuo metu buvo padarytas kairiojo žastikaulio kaklelio lužis. Pagal užfiksuotus kuno sužalojimus negalima tiksliai nustatyti, kokiu kampu pescioji A. G. buvo pasisukusi i automobili ir nustatyti kokioje padetyje ji buvo kelio išilgines ašies atžvilgiu. Tiketina, kad pescioji A. G. partrenkimo metu virto ant automobilio priekines dalies kaires puses, viršutine kuno dalimi atsitrenke i automobilio priekini stikla ir nuslydo nuo automobilio per kairi jo šona, todel partrenkimo metu pescioji A. G. nebuvo ,,vežama“ ant automobilio Audi A6 variklio gaubto. Iš byloje esamu duomenu negalima nustatyti kokiu tempu iki partrenkimo ir kontakto su automobiliu momentu judejo pesciosios A. G. ir D. J.. Iš objektyviu duomenu negalima nustatyti ar automobilis Audi A6 kontaktavo su pesciaja D. J.. Pesciajai D. J. nustatytas kuno sužalojimas - kaires plaštakos 5-o delnakaulio lužis, - galejo buti padarytas kieto, buko, riboto daikto poveikyje i kaires plaštakos 5-o delnakaulio sriti. Nustatyti, ar šis sužalojimas padarytas nuo smugio sudavimo kietu, buku, ribotu daiktu i kaires plaštakos 5-o delnakaulio sriti ar nuo kaires plaštakos 5-o delnakaulio srities atsitrenkimo i kieta buka ribota daikta (tame tarpe ir D. J. pastumus A. G. ir nukritus ant važiuojamosios dalies) nera galimybes, nes iš objektyviu duomenu negalima nustatyti ar automobilis Audi A6 kontaktavo su pesciaja D. J. ir ar A. G. kontaktavo su D. J. (t. 2, b.l. 178-182).

2010-02-02 ekspertizes akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo N. K. veiksmai, - savalaikiai nemažino vairuojamo automobilio greicio tikslu išvengti tiketina ne pesciuju pereja gatves važiuojamaja dali kirtusiu pesciuju partrenkimo, kada jis tokia galimybe turejo, - techniniu požiuriu buvo nepriimtini ir salygojo šio eismo ivykio kilima. Šioje kelio situacijoje pesciuju D. J. ir A. G. veiksmai, - ižengdamos i Galves g. važiuojamosios dalies dešine puse, žiurint automobilio Audi A6 važiavimo kryptimi, tiketina, ne pesciuju perejoje, tinkamai neisitikino, kad tai bus saugu bei sudare kliuti prie ju iš dešines artejusiam automobiliui Audi A6, vairuojamam N. K., - techniniu požiuriu turejo priežastini ryši su šio eismo ivykio kilimu. Ekspertai apskaiciavo, kad nuo važiuojamosios dalies kelio krašto iki partrenkimo vietos (nuo Galves g. važiuojamosios dalies krašto), judant normaliu ir judant greitu tempu pesciosios D. J. ir A. G. atitinkamai nueitu per 10,3 s. laiko intervala ir 8,3 s. laiko intervala. Minimalus automobilio, važiuojancio paties N. K. nurodytu 20 km/h greiciu, ir vairuotojo nurodytomis aplinkybemis apskaiciuotu apie 31 km/h greiciu, stabdymo kelias, eismo ivykio metu buvusiomis kelio salygomis, atitinkamai yra apie 9 m. ir 16,2 m. Betarpiško stabdymo atstumas, automobiliui važiuojant 20 km/h greiciu ir 31 km/h greiciu, buvusiomis kelio salygomis, atitinkamai yra apie 3,4 m. ir 7,6 m. Tyrimui pateiktoje medžiagoje yra duomenu, kad eismo ivykio vietoje buvo irengtas ir veike dirbtinis kelio apšvietimas, be to, pateiktose eismo ivykio vietos nuotraukose matyti, kad apšvietimo stulpai yra irengti ties pesciuju pereja abejose gatves pusese, objektu ribojanciu pesciuju matomuma, neužfiksuota, todel nera pagrindo teigti, kad vairuotojas N. K. susidariusioje eismo situacijoje negalejo matyti kelia kertanciu pesciuju nemažesniu kaip 9 m. atstumu važiuodamas 20 km/h greiciu, arba nemažesniu kaip 16,2 m. atstumu važiuodamas 31 km/h greiciu. Tiketina, kad pescioji A. G. buvo partrenkta Galves g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kirtimu g., kaireje puseje, antroje eismo juostoje, nedidesniu kaip 3,75 m. atstumu nuo gatves ašines linijos ir nemažesniu kaip 0,9 m. atstumu už pesciuju perejos, žiurint automobilio Audi A6 važiavimo kryptimi. D. J. partrenkimo vietos ekspertai nustatyti negali del objektyviu duomenu stokos apie jos ir transporto priemones kontakta. Vadovaujantis vien tik pesciuju parodymais, ignoruojant objektyvius tyrimui pateiktos medžiagos duomenis, ekspertai negali. Iš byloje esanciu objektyviu duomenu negalima nustatyti kokiam automobilio Audi A6 ir pesciuju D. J. ir A. G. atžvilgiu šviesoforo signalui degant ivyko eismo ivykis. Tiketinos orientacines ribines atstumo, kuri nuo partrenkimo vietos nubloškiamas pesciasis, reikšmes apskaiciuojamos pagal automobilio važiavimo greicio reikšmes pesciojo partrenkimo priekine automobilio dalimi metu. 20 km/h greiciu važiuojanciam lengvajam automobiliui priekine dalimi partrenkus pesciaji, jis, tiketina, butu nublokštas 3,1-3,9 m. atstuma, o automobiliui važiuojant 31 km/h greiciu – nublokštas 7,5-9,4 m. atstuma. Kitu duomenu, be N. K., parodymu, kurie igalintu teigti, kad prieš eismo ivyki jis važiavo 20 km/h greiciu ekspertizei pateiktoje medžiagoje nera. Iš objektyviu duomenu negalima apskaiciuoti automobilio Audi A6 važiavimo greicio pesciuju partrenkimo metu ir betarpiškai prieš partrenkima. Vairuotojo nurodytomis aplinkybemis greitis, kuri galejo pasiekti šioje situacijoje automobilis Audi A6 prieš partrenkima, yra apie 31 km/h. Tiketina, kad A. G. buvo partrenkta Galves g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kirtimu g., kaireje puseje, antroje eismo juostoje, nedidesniu kaip 3,75 m. atstumu nuo gatves ašines linijos ir ne mažesniu kaip 0,9 m. atstumu už pesciuju perejos, žiurint automobilio Audi A6 važiavimo kryptimi. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nepakanka duomenu nustatyti D. J. partrenkimo vietai, nes objektyvus duomenys per menki pagristi buvus automobilio ir pesciosios rankos kontaktui. Atlikusiu kompleksine ekspertize ekspertu paaiškinimu, specialiste O.Lukoševiciene savo tyrime naudojasi iš esmes tais paciais skaiciavimu metodais, taciau taiko kai kurias kelio salygas neatitinkanciu fizikiniu dydžiu reikšmes, imasi prieštaringu eismo ivykio dalyviu parodymu vertinimo, nepagristai nustato, kad automobilis partrenkimo metu buvo stabdomas, ir pagal tai nustato partrenkimo vieta, iš esmes savarankiškai padaro išvadas kompleksiniam tyrimo kompetencijai priskiriamais klausimais (del pesciuju partrenkimo ir sužalojimu padarymo mechanizmo), tada jomis motyvuoja likusia tyrimo dali, kas iš esmes daro atliekama tyrima metodiškai nepagristu (t. 2, b.l. 183-191).

Taigi, teiseju kolegija, vertindama aukšciau aptartu irodymu visuma, daro išvada, kad byloje surinkta pakankamai objektyviu irodymu išvadai, jog N. K. veiksmai, prieštaraujantys Keliu eismo taisykliu (toliau – KET) 50, 53, 200 punktu reikalavimams, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoivykio metu kilusiomis pasekmemis.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas vairuodamas transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudetis yra materiali, todel, kvalifikuojant veika pagal mineta BK specialiosios dalies straipsni, butina nustatyti ne tik pavojinga veika (keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykliu pažeidima), bet ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastini ryši tarp eismo saugumo taisykliu pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Byloje nustatyta, kad N. K. vairuodamas V. K. priklausanti automobili Audi A6, v. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Tiškeviciaus gatve link šviesoforu reguliuojamos Tiškeviciaus-Galves g. sankryžos, esancios Vilniuje, buvo neatsargus ir neatidus, ivažiaves i sankryža, jo atžvilgiu esant leidžiamam šviesoforo signalui ir sankryžoje sukdamas i kaire, i Galves gatve, nedave kelio pesciuju perejos ribose, kelio važiuojamaja dalimi iš kaires i dešine puse einancioms pesciosioms A. G. ir D. J., ir jas partrenke, sunkiai sutrikdydamas A. G. sveikata ir nesunkiai sutrikdydamas D. J. sveikata. Tokiais savo veiksmais, N. K. pažeide Keliu eismo taisykliu 50, 53, 200 punktu reikalavimus.

Gi, KET 50 punktas nustato, kad eismo dalyviu elgesys grindžiamas savitarpio pagalba ir atsargumu, o KET 53 punktas ipareigoja eismo dalyvius laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemoniu, avarinio ryšio liniju ir želdiniu. Tuo tarpu KET 200 punktas reikalauja, kad sukdamas sankryžoje i kaire arba i dešine, vairuotojas duotu kelia visiems eismo dalyviams, kertantiems važiuojamaja dali, i kuria suka.

Apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. K. nepažeide minetu Keliu eismo taisykliu reikalavimu, prieštarauja nustatytoms bylos faktinems aplinkybems. Tai, kad N. K., važiuodamas link šviesoforu reguliuojamos sankryžos nebuvo pakankamai atidus, nepasirinko saugaus greicio, nors privalejo numatyti, jog kelyje atsiradus kliuciai ir jam nesilaikant KET reikalavimu, gali kilti eismo ivykis, patvirtina iš dalies paties V. K. parodymai, nukentejusiuju A. G. ir D. J. parodymai, liudytojos D. G. parodymai, ekspertiziu aktu išvados bei kiti byloje esantys irodymai.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas N. K. atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi, N. K. parodymus vertino kaip patikimus, nes jie iš esmes sutapo su liudytojo S. G. parodymais, kad neva N. K. vairuojamas automobilis Audi A6, sankryžoje i Galves gatve ivažiavo jau mirksint žaliam šviesoforo signalui, bei ekspertu išvadomis toje dalyje, kur N. K. nurode, jog pesciosios A. G. ir D. J. buvo partrenktos ir sužalotos ne pesciuju perejoje, o už jos ribu. Taciau teiseju kolegija nesutinka su tokiu nuosprendyje išdestytu N. K. parodymu vertinimu.

Iš N. K. parodymu analizes matyti, kad jie nera visiškai nenuoseklus. Pirmosios instancijos teisme N. K. išsamiai paaiškino eismo ivykio kilimo aplinkybes, nurodydamas ne tik apie stovint sankryžoje ir norint sukti i kaire praleista tiesiai važiuojanti automobili, bet ir detalias aplinkybes, susijusias su vilkiku, o butent, kad „lengvajam automobiliui iš paskos, link sankryžos, letai važiavo sunkvežimis, kuris nei stabde, nei rode posuki. Privažiaves prie sankryžos sunkvežimis sustojo ir tik tada pradejo rodyti dešini posuki. Tuo metu, važiuojantiems tiesiai, mirksejo žalias šviesoforo signalas. Butent del to, kad žalias šviesoforo signalas mirksejo, vilkikas nesuko. Priešingu atveju, jo vairuotojas nebutu spejes baigti šio manevro. Pagal Keliu eismo taisykles jis (N. K.) turejo praleisti sunkvežimi, atliekanti dešiniji posuki, todel pradejo judejima tik pamates, jog sunkvežimis sustojo net neivažiaves i sankryža“. Tuo tarpu pirmosios apklausos metu N. K. nera užsimines apie vilkika, teige kliudes tik viena pesciaji, kuri kartu su kitu asmeniu išbego už 10 m. nuo pesciuju perejos. Partrenktoji moteris gulejo prie kaires puses priekiniu automobiliu dureliu, kita moteris stovejo netoliese. Taip pat parode, kad mano, jog moterys bego istrižai kelio, t.y. skubejo i stotele, nes tuo metu kaip tik buvo atvažiaves autobusas. Kaip matyti iš antrosios apklausos protokolo, N. K. užsimena apie vilkika, taciau nurodo, kad nieko konkreciai pasakyti negali, neatsimena, kuria kryptimi ir kur tiksliai jis važiavo, ar sunkvežimis judejo ar stovejo. Paaiškino, kad i važiuojamaja dali išbegusius pesciuosius pamate tik už perejos ribu ir kliude abi moteris. Taciau negali pasakyti, ar per gatve jos bego ar ejo. Be to, nurode, kad po susidurimo, viena moteris gulejo prie galines kaires puses automobilio rato, o kita vaikšciojo po kelio važiuojamaja dali, skestis gulejo ant važiuojamosios kelio dalies ties automobilio kaires puses viduriu. Parodymu nenuoseklumas pagrindžia išvada, jog N. K. dave palankius parodymus tikslu išvengti baudžiamosios atsakomybes. Atkreiptinas demesys, kad tokiu parodymu, t. y. tik palankiu parodymu kaltinamajam pagrindu išvada byloje pateike specialiste O.Lukoševiciene, o pirmosios instancijos teismas tokia nepagrista specialistes išvada remesi.

Taigi dar karta konstatuotina, kad nustatinedamas ivykio aplinkybes, apylinkes teismas nepagristai vadovavosi kaltinamojo iniciatyva atlikta ir jo pateikta konsultacine specialisto išvada, kuri neva patvirtino paties N. K. versija del pesciuju judejimo istrižai jo važiuojamojoje kelio dalyje, nes pastarosios skubejo i tuo metu atvažiavusi autobusa. Kaip matyti iš nuosekliu nukentejusiuju parodymu turinio, jos abi neskubedamos ejo i visuomeninio transporto stotele „Traku Voke“. Ties reguliuojama Galves – Tiškeviciaus gatves sankryža joms reikejo pereiti i kita Galves gatves puse. Priejus pereja, joms dege raudonas šviesoforo signalas, todel sustojo. Tuomet susitikrino laikrodžius, rode 8.05 val., o autobusas, važiuojantis i Vilniu atvažiuoja 8.12 val., todel laiko turejo. Užsidegus žaliam šviesoforui, dar palauke ir ejo tiesiai per pereja, kadangi kitur yra metaliniai apsauginiai atitvarai. Priešingai kaltinamojo teiginiams, iš byloje esanciu irodymu visumos matyti, kad nukentejusiosioms nebuvo jokios butinybes skubeti ir kelia kirsti istrižai. Apie tai, kad autobusu stoteleje nebuvo autobuso, vykstancio i Vilniu, patvirtina byloje esanti bendrojo pagalbos centro pažyma apie užfiksuota eismo ivyki, kurioje nurodyta, kad pranešimas apie eismo ivyki buvo gautas 8.09 val. (t. 1, b.l. 6-7). Tuo tarpu pagal UAB „Traku autobusai“ pažyma, 2007-01-22 maršrutu Trakai-Vilnius, išvykimas iš Traku Vokes AS buvo numatytas 8.12 val. (t. 1, b.l. 128). Be paties N. K. parodymu, jokiu kitu objektyviu duomenu, kad tuo metu Traku Vokes autobusu stoteleje stovejo minetas autobusas ar važiavo link jos, nera. Todel N. K. teiginys, kad neva nukentejusiosios skubejo i tuo metu atvykusi autobusa, nera pagristas.

Atkreiptinas demesys i tai, kad N. K. nurodoma pesciuju judejimo trajektorija (bego istrižai link stoteles) paneige tiek pirmosios instancijos teismo paskirta ir atlikta eismo ivykio ekspertize, tiek apeliacines instancijos teismo pakirta ir atlikta kompleksine medicinine-teismo ivykio ekspertize, kuriose kategoriškai paneigiama bet kokia galimybe nustatyti pesciuju judejimo trajektorija prieš susidurima. Ekspertai tai aiškino tuo, kad nei keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokole, nei eismo ivykio vietos plane nera užfiksuotu automobilio Audi A6 ratu stabdymo ar šoninio slydimo pedsaku. Pasak ekspertu, aplinkybe, jog eksperte O.Lukoševiciene atlikdama tyrima, nustate pesciuju judejimo trajektorija, kuri visiškai sutapo su N. K. teiginiais, paaiškinama tuo, specialiste O.Lukoševiciene savo tyrime iš esmes remiasi N. K. parodymais, be to emesi prieštaringu eismo ivykio dalyviu parodymu vertinimo, del ko nepagristai nustate, kad automobilis partrenkimo metu buvo stabdomas, ir pagal tai nustate partrenkimo vieta, iš esmes savarankiškai padare išvadas kompleksiniam tyrimo kompetencijai priskiriamais klausimais (del pesciuju partrenkimo ir sužalojimu padarymo mechanizmo), tada jomis motyvavo likusia tyrimo dali, kas iš esmes daro atliekama tyrima metodiškai nepagristu.

Kita vertus, teiseju kolegija negali ignoruoti ir tos aplinkybes, kad kompleksini tyrima atlike ekspertai, atsižvelgdami i nukentejusiuju amžiu, apskaiciavo laiko intervala, per kuri nukentejusiosios galejo pereiti gatve. Nustatyta, kad nuo važiuojamosios dalies kelio krašto iki partrenkimo vietos (nuo Galves g. važiuojamosios dalies krašto), judant normaliu ir judant greitu tempu pesciosios D. J. ir A. G. atitinkamai nueitu per 10,3 s. laiko intervala ir 8,3 s. laiko intervala. Atkreiptinas demesys i tai, kad pagal UAB „Eismas“ pateikta pažyma matyti, jog žalias šviesoforu signalas, esantis J.Tiškeviciaus-Galves g. sankryžoje, veikia 25 s. Tokiu budu, akivaizdu, kad nukentejusiosios D. J. ir A. G. turejo pakankamai laiko net judant normaliu tempu pereiti visa gatve. Todel nera pagrindo nukentejusiuju ir liudytoju D. G. parodymus toje dalyje, kur jos nurode, kad per sankryža pesciosios ejo degant žaliam šviesoforui signalui, vertinti kaip nepatikimus ir juos atmesti.

Atkreiptinas demesys i tai, kad priešingai skundžiamo nuosprendžio motyvams, liudytojo S. G. parodymai jokiu budu nepatvirtina to fakto, kad N. K. sankryžoje suko i kaire, i Galves g., jau mirksint žaliam šviesoforo signalui. Tokia išvada kolegija daro ivertinusi mineto liudytojo parodymus visu byloje esanciu irodymu kontekste, atkreipiant demesi tai, kad liudytojas pats nurode, jog nemate paties susidurimo, i gatve išbegusiu pesciuju ir vilkiko, tik atsimena vienintele aplinkybe, t.y. kad N. K. vairuojamas automobilis i Galves gatve ivažiavo jau mirksint žaliam šviesoforo signalui. Atsižvelgiant i kaltinamojo iniciatyva teismui pateiktas minetos sankryžos nuotraukas bei veliau atliktos kompleksines ekspertizes išvadas matyti, kad eismo ivykio vietoje apšvietimo stulpai yra irengti ties pesciuju pereja abejose gatvese pusese, objektu, ribojanciu pesciuju matomuma, neužfiksuota, be to, eismo ivykio vietos apžiuros protokole nurodyti atstumai nera dideli, del to nera pagrindo išvadai daryti, jog vairuojas N. K. ar tas pats vairuotojas S. G. toje eismo situacijoje negalejo matyti kelia kertanciu pesciuju. Taigi, del šios priežasties akivaizdu, kad S. G., laikydamasis KET reikalavimus ir budamas demesingas vairuotojas, turejo matyti ne tik žaliam šviesoforui signalui mirksint Audi A6 atliekama manevravima, bet ir gatve nespejusius pereiti ar kertancius jo važiuojamaja dali pesciuosius.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmuosius du eismo ivykio tyrimus atlike specialistas ir ekspertas buvo vieningos nuomones, kad pagal byloje esancius eismo ivykio vietos apžiuros protokola ir eismo ivykio plana atliktus skaiciavimus, darytina neabejotina išvada, jog susidurimas ivyko už pesciuju perejos. 2008-04-30 ekspertizes akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad pesciosios D. J. ir A. G. buvo partrenktos važiuojamojoje, antroje eismo juostoje, ne pesciuju perejoje, o už jos ribu, tiketina ne arciau kaip 6 m atstumu nuo perejos. Apeliacines instancijos teismo paskirtos ir atliktos kompleksines teismo medicinos – eismo ivykio ekspertizes išvadomis (2010-02-02 ekspertizes aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) konstatuota, kad tiketina, jog pescioji A. G. buvo partrenkta Galves g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Kirtimu g., kaireje puseje, antroje eismo juostoje, nedidesniu kaip 3,75 m. atstumu nuo gatves ašines linijos ir nemažesniu kaip 0,9 m. atstumu už pesciuju perejos, žiurint automobilio Audi A6 važiavimo kryptimi. D. J. partrenkimo vietos ekspertai nustatyti negali del objektyviu duomenu stokos apie jos ir transporto priemones kontakta. Teiseju kolegijos vertinimu, ši kompleksinio tyrimo metu nustatyta aplinkybe visgi nepaneigia nukentejusiuju ir liudytojos D. G. parodymu apie tai, kad pesciosios buvo partrenktos pesciuju perejos ribose. Be to, 0,9 m atstumas nuo pesciuju perejos objektyviai tesudaro viena žmogaus žingsni. Toks nežymus, t. y. per viena žingsni nukrypimas nuo tiesiogines pesciuju perejos trajektorijos laikytinas pažeidimu, taciau teismo vertinimu eismo ivykio kilimo neitakojo. Taciau sprendžiant bausmes ir civiliniu ieškiniu klausimus atsižvelgtina i tai, kad kaip nustate ekspertai, ižengdamos i Galves g. važiuojamosios dalies dešine puse, žiurint automobilio Audi A6 važiavimo kryptimi, tiketina, ne pesciuju perejoje, nukentejusiosios tinkamai neisitikino, kad tai bus saugu bei sudare kliuti prie ju iš dešines artejusiam automobiliui Audi A6, vairuojamam N. K..

Esant aukšciau aptartiems irodymams, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad pagrindine aptariamo autoivykio kilimo salyga buvo vairuotojo N. K. veiksmai, prieštaraujantys KET 50, 53, 200 punktu reikalavimams. Nors nukentejusiosios A. G. ir D. J. taip pat pažeide Keliu eismo taisykliu reikalavimus, šie pažeidimai nebuvo kilusiu pasekmiu priežastis. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu N. K. butu buves atsargus ir atidus, esant nustatytomis oro salygomis, butu pastebejes kelia pereinancias pesciasias, nebutu kilusios kaltinime nurodytos pasekmes. Bylos irodymai patvirtina, kad nukentejusiosios per gatve ejo degant žaliam šviesoforo signalui, todel nepaisant to, kad A. G. ir D. J. gatve galimai kirto nežymiai už pesciuju perejos ribu, tai nepašalina N. K. atsakomybes, nes tokioje situacijoje jis turejo sustoti ir pesciasias praleisti. Jeigu N. K. susidariusioje situacijoje butu laikesis Keliu eismo taisykliu reikalavimu, butu galejes išvengti nukentejusiuju sveikatos sutrikdymo. Butent N. K. veika buvo butina ne tik eismo ivykio metu kilusiu pasekmiu salyga, bet ir šiu pasekmiu priežastis.

Motyvai del bausmes paskyrimo

Skiriant N. K. bausme, teismas atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni ir pobudi, kaltes forma, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu nebuvima bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Bylos duomenimis, N. K. dirba, vedes ir turi šeima, nors 4 kartus baustas administracine tvarka, taciau anksciau neteistas. Be to, skiriant pastarajam bausme bei nustatant jos dydi atsižvelgiama, kad N. K. padaryta veika pagal istatyma priskiriama neatsargiu nusikaltimu kategorijai (BK 281 str. 3 d.). Ivertinama ir tai, kad nusikaltimas padarytas pažeidus Keliu eismo reikalavimus, ko pasekoje A. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o D. J. - nesunkiai. Teiseju kolegija pripažista N. K. atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad veikos padarymui turejo rizikingas nukentejusiuju elgesys (BK 59 str. 1 d. 6). N. K. atsakomybe sunkianciu aplinkybiu nera.

Taigi, ivertinus aukšciau išdestytas aplinkybiu viseta, N. K. skiriama laisves atemimo bausme, parenkant jos dydi mažesni kaip inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytas jos vidurkis, Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. pagrindu laisves atemimo bausmes vykdyma atidedant vieneriems metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Be to, vadovaujantis BK 68 str. nuostata, N. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimas naudotis specialia teise ir uždrausti jam vienerius metus vairuoti keliu transporto priemones.

Motyvai del turtines ir neturtines žalos atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, irodinejamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinejant civilini ieškini baudžiamojoje byloje kyla klausimu, kuriu sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žala atsakingas asmuo privalo nukentejusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius (tame tarpe negautas pajamas, kurias nukentejes butu gaves, jeigu jo sveikata nebutu sužalota, ir su sveikatos gražinimu susijusios išlaidos) ir neturtine žala.

Priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta. Sprendima patenkinti civilini ieškini teismas priima tuo atveju, kai remdamasis teisme patikrintais dokumentais nustato, jog ieškinys yra pagristas, t.y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtine ar neturtine žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju yra nustatyta, kad del N. K. nusikalstamos veikos nukentejusiosioms A. G. ir D. J. buvo padaryta turtine ir neturtine žala. N. K. veikoje nustatyta nusikaltimo sudetis.

Bylos duomenimis, nukentejusiosios ir civilines ieškoves A. G. ir D. J. pirmosios instancijos teisme pateike ieškinius joms nusikaltimu padarytai neturtinei ir turtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 148-149 131-146). Iš bylos matyti, A. G. jai padaryta turtine žala ivertino 1317 Lt, neturtine žala - 50000 Lt. Bet to, prašo priteisti negautas pajamas 3804,26 Lt sumoje. Viso ieškininis reikalavimas sudaro 55121, 26 Lt. D. J. jai padaryta turtine žala ivertino 1898,57 Lt, neturtine žala - 10000 Lt, bendroje sumoje 11898,57 Lt. Nukentejusiuju A. G. ir D. J. ieškiniai tenkintini iš dalies.

Atkreiptinas demesys ir i tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 111 str., papildomu civiliniu atsakovu apeliacines instancijos teisme buvo itraukta draudimo bendrove - DK „PZU Lietuva“ (t. 2, b.l. 145). Sprendžiant žalos atlyginimo klausimus turi buti vadovaujamasi LR „Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymu“ ir LR CK normomis, numatanciomis, kad istatymu ar sutarties numatytais atvejais civiline atsakomybe gali buti draudžiama sudarant civilines atsakomybes draudimo sutarti. N. K. buvo apdraudes civiline atsakomybe, nes Audi A6 markes automobilis buvo draustas bendroves DK „PZU Lietuva“. Žalos atsiradimo momentu galiojusio Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo (2004 03 05 d. istatymo Nr. IX-2041 redakcija) istatymo 11 str. 1 d. numate, kad civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma del vieno eismo ivykio, nepaisant to, kiek yra nukentejusiuju treciuju asmenu, yra 500000 euru del žalos asmeniui (tame tarpe 500 euru del neturtines žalos padarymo) bei 100000 euru del žalos turtui.

Kaip nurodo A. G. ieškinyje, autoivykio metu jai buvo sugadinti daiktai/ drabužiai, kuriuos nukentejusioji ivertino bendra 1317 Lt suma. Iš byloje nustatytu aplinkybiu matyti, kad automobilio apgadinimai ir A. G. padarytu sužalojimu pobudis neabejotinai patvirtina, jog pastarajai eismo ivykio metu buvo sugadinti jos nurodyti daiktai: drabužiai, rankinukas su jame buvusiais daiktais, telefonas, pasimete rankinis laikrodis, šalikas. Abejoti nukentejusios parodymais apie aukšciau minetu daiktu verte nera pagrindo, juolab, kad kiekvieno ju verte nera neprotingai didele, kas leistu manyti, jog nukentejusioji siekia pasipelnyti. Analogiška išvada darytina ir del nukentejusiosios D. J. prašymo priteisti jai 210 Lt žala už eismo ivykio metu jos sugadintus daiktus: suplešytas pirštines ir kelnes, sulaužyta sketi.

Kolegijos nuomone, nukentejusiosios D. J. prašymas priteisti jai išlaidas už vaistus, pagal kuriu kvitus nustatyta, kad ju verte - 320,56 Lt, yra pagristas. Minetuose kvituose yra nurodytas konkretus vaistines pavadinimas, kaina ir pirkimo laikas, kuris atitinka nukentejusiosios gydymosi laikotarpi, todel nepaisant to, kad kvite nera nurodytas konkretus vaisto pavadinimas ir tai neidentifikuoja perkamos prekes, nesuteikia pagrindo abejoti nukentejusiosios parodymais del igytu vaistu pobudžio.

Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, del eismo ivykio nukentejusioji A. G. prarado 3804,26 Lt. pajamu. Kaip jau buvo mineta, turtine žala yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, turetos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo butu gaves, jei nebutu ivykdyti nusikalstami veiksmai (CK 6.249 str.). Šiuo atveju nustatyta, kad nuo eismo ivykio iki 2007 m. birželio menesio, skirtumas tarp nukentejusiosios vidutinio menesinio atlyginimo ir gautu socialiniu pašalpu sudaro 3804,26 Lt (t. 1, b.l.137-146). Ši suma sudaro negautas pajamas ir priteistina nukentejusiajai A. G..

Atkreiptinas demesys i tai, kad atlyginamos tik tos išlaidos, kurios yra butinos ir kurias patvirtina pateikti irodymai. Del šios priežasties, nukentejusios D. J. nurodytos išlaidos, susijusios su gydymusi sanatorijoje (1368 Lt), motyvuojant tik tuo, jog jos buvo butinos, nes poliklinikoje atliekamos proceduros mažai kuo galejo padeti, vertintinos kaip perteklines.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, nukentejusioji A. G. patyre 5121,26 Lt (1317+3804,26) išlaidas, o nukentejusioji D. J. patyre 530,56 Lt (210+320,56) išlaidas del N. K. kaltes, todel šios išlaidos priteisiamos iš DK „PZU Lietuva“.

Lietuvos Respublikos CK 6.288 str. 2 d. numato, kad neturtine žala, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai, atlygina kaltas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtine žala yra asmens dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija. Teiseju kolegija, nustatydama padarytos žalos dydi atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Deliktineje atsakomybeje galioja principas, kad kuo svarbesne vertybe, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausiu, nesunkai pažeidžiamu, ir ne visada atkuriamu vertybiu, todel turi buti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydi asmens sužalojimo atveju ivertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobudis, trukme, pasveikimo galimybe, liekamieji reiškiniai, asmens turetu galimybiu praradimas. Pasekmes vertinamos ne vien ivykusio fakto, bet ir ateities požiuriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesni nukentejusiojo gyvenima. Jeigu pasekmes susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtu sužalojimu sukelimu, kentejimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo del sveikatos ateityje, jeigu jos susije su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kunui del pasekmiu šalinimo (operacijomis, specialiomis proceduromis ir kt.), tai yra esminis neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad N. K. veiksmais A. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. abieju žastikauliu kakleliu lužiai, taip pat padarytos kraujosruvos po voratinkliniu dangalu ir sumušimai galvos smegenu smilkininese skiltyse, dubens, dešinio gaktikaulio šaku lužiai, poodine kraujosruva dešiniame sedmenyje, dešineje šlaunyje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Kaip matyti iš specialisto išvados (t. 1, b.l. 20), iš ivykio vietos A. G. buvo atvežta i VGPUL ligonine ir jai atlikta operacija - dešinio žastikaulio sinteze. Pasak specialisto, traumos pasekmiu klausimas sprestinas pasibaigus gydymui (t. 1, b.l. 20). Kaip nurodoma ieškinyje, operacijos metu lužusios vietos sutvirtintos plokštele ir sraigtais, praejus pusantro menesio ir prasidejus dideliems skausmams dešiniajame žastikaulyje, buvo pašalinti implantai, t.y. pašalinta plokštele ir padaryta peties sanario protezavimo operacija. Šias aplinkybes patvirtina prie baudžiamosios bylos prijungti medicininiai išrašai (t. 1, b.l. 134-135). Iš teisiamojo posedžio metu duotu A. G. paaiškinimu matyti, kad po dešines rankos operacijos, išejusi iš ligonines, ji tese gydyma namie, koja ir ranka buvo itvaruose. Taigi, nukentejusioji patyre fizini skausma bei nepatogumus del gulimo režimo, sumažejo jos bendravimo galimybes. Be to, pagal nukentejusiosios paaiškinimus, jos sveikata buvo sutrikdyta ilgam laikui, nes po 1,5 metu jai buvo atlikta papildoma kaires rankos operacija. Nukentejusiajai ivykio metu buvo padaryti sužalojimai del kuriu ji neteko 70 procentu darbingumo, ji gavo invaliduma, padarytu sužalojimu neigiamas pasekmes nukentejusioji jaucia iki šiol ir del savo amžiaus (gim. 1953 m.) turi ribotas galimybes atstatyti iki sužalojimu tureta sveikatos bukle.

Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad N. K. veiksmais D. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. kaires plaštakos 5-o delnakaulio lužis (t. 1, b.l. 28). Del šio sužalojimo nukentejusioji iki šiol jaucia fizini skausma, be to, su šia ranka negali pakelti didelio fizinio kruvio, jis ženkliai apribotas. Del eismo ivykio patirtu sužalojimu nukentejusioji patyre nepatogumus nešiojant itvara (gipsa), fizini skausma, išgasti bei iki šiol jaucia nerima.

Neturtines žalos dydžio nustatymui svarbu ivertinti ne tik nukentejusiosioms padaryto sveikatos sutrikdymo sunkuma ir sužalojimu pobudi, trukme, pasveikimo galimybe, liekamuosius reiškinius, bet nuteistojo elgesio ypatybes, atkreipiant demesi i tai, kad del eismo ivykio N. K. kaltu neprisipažino ir neige pažeides KET reikalavimus, nukentejusiuju neatsipraše. Taciau ši gynybos puses versija apeliacines instancijos teismo teiseju kolegijos atmesta remiantis byloje ištirtu ir ivertintu irodymu visuma. Teiseju kolegija atsižvelgia, jog nukentejusiosioms eismo ivykio metu patirti sužalojimai buvo padaryti del nusikalstamu N. K. veiksmu, taciau ši veika buvo neatsargi (N. K. samoningai nesieke sukelti nukentejusiosioms fiziniu kanciu, dvasiniu išgyvenimu). Teiseju kolegijos nuomone, nors N. K. paaiškinimu, šiuo metu jis augina mažameti sunu, jo žmona nedirba, šeimos pajamos nedideles ir nestabilios, ši aplinkybe negali buti išimtine, nulemiancia pareikštu civiliniu ieškiniu dydi, atkreipiant demesi i tai, kad jokiu kliuciu atlyginti jam priteistina žalos atlyginima nebuvo nustatyta, nuteistasis yra jauno amžiaus, dirba -užsiima individualia veikla.

Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, apeliacines instancijos teiseju kolegija, atsižvelgdama i sveikatos sutrikdymo sunkuma ir jo pobudi, trukme, pasveikimo galimybe, liekamuosius reiškinius, nustato neturtines žalos dydi atitinkanti sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, t. y. A. G. – 20 000 Lt neturtines žalos atlyginimo, o D. J. – 6000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Kadangi nagrinejamoje byloje priteistinos neturtines žalos suma viršija istatyme nurodyta neturtines žalos suma (t.y. 1726,40 Lt), todel teiseju kolegija vadovaujasi LR „Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymu“ 13 str. 2 d., kuriame nustatyta, kad jei atsakingam draudikui išmokejus išmoka atlyginama ne visa nukentejusiam treciajam asmeniui padaryta žala del to, jog žala viršija draudimo sumas, nukentejes treciasis asmuo turi teise kreiptis i kaltininka, kad jis atlygintu likusia žalos dali.

Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu DK „PZU Lietuva“ Valstybinei ligoniu kasai savanoriškai atlygino patirtas 7970,90 Lt išlaidas del nukentejusiuju gydymo.

N. K. paskirta kardomoji priemone - rašytinis pasižadejimas neišvykti panaikintina.

Daiktiniai irodymai: dvi diržo kilpeles, saugomos bylos medžiagoje, nuosprendžiui isiteisejus, paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.

Atkreiptinas demesys, kad advokato darbo apmokejimas taip pat priskiriamas tiesioginiams nuostoliams, kuriuos nukentejusieji patyre del jiems nusikaltimu padarytos žalos. Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, abi nukentejusiosios pateike prašyma priteisti proceso išlaidas už atstovavima teisme ir tai patvirtinancius dokumentus – 2007-05-24 ir 2007-08-27 pinigu priemimo kvitus po 500 Lt (t.1, b.l. 130, 147). Teiseju kolegijos nuomone, 1000 Lt išlaidu atstovui suma nera pertekline, atitinka protingumo kriteriju, todel iš N. K. nukentejusiuju A. G. ir D. J. naudai pilnai priteistinos 1000 Lt išlaidos už atstovavima pirmosios instancijos teisme (LR BPK 105 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendi panaikinti.

N. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteisti ji laisves atemimu vieneriems metams šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., N. K. laisves atemimo bausmes vykdyma atideti vieneriems metams, ipareigojant ji per bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str., N. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemone – uždraudima naudotis specialia teise ir uždrausti jam vienerius metus vairuoti keliu transporto priemones.

Nukentejusiuju A. G. ir D. J. ieškinius tenkinti iš dalies.

Iš DK „PZU Lietuva“ nukentejusiosios A. G. naudai priteisti 863,20 Lt neturtines žalos ir 5121,26 Lt turtines žalos atlyginimo.

Iš DK „PZU Lietuva“ nukentejusiosios D. J. naudai priteisti 863,20 Lt neturtines žalos ir 530,56 Lt turtines žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo N. K. nukentejusiosios A. G. naudai 19130,80 Lt neturtines žalos atlyginimo, nukentejusios D. J. naudai - 5136,80 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Iš N. K. nukentejusiuju A. G. ir D. J. naudai priteisti po 500 Lt advokato atstovavimo išlaidu teisme.

Kitoje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

N. K. paskirta kardomaja priemone – rašytini pasižadejima neišvykti panaikinti.

Daiktinius irodymus: dvi diržo kilpeles, saugomas bylos medžiagoje, nuosprendžiui isiteisejus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.