- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- e2-306-800/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01004-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos sporto centras
- Kategorijos
- 2.6.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.12pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui, trečiasis asmuo Lietuvos sporto centras dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. M. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) Pripažinti atsakovo Kauno Apskrities aviacijos sklandymo klubo, veiksmus iškeldinant ieškovą ir apribojant jo teisę vienasmeniškai naudotis jam nuosavybės teise priklausančioje ir priskirtoje naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje esančiu ūkiniu pastatu - vasarnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 5Klž, neteisėtais ir įpareigoti atsakovą vykdyti 2013 m. gruodžio 1 d. KAASK valdybos posėdžio sprendimą, patvirtintą 2013 m. gruodžio 1 d. KAASK valdybos posėdžio protokolu Nr. 2013-5 - priskirti ieškovui L. M., vienasmeniškai naudotis jam nuosavybės teise priklausančioje ir priskirtoje naudotis žemės sklypo, dalyje (žemės sklypo plane pažymėta skaičiumi 4/456) esančiu ūkiniu pastatu - vasarnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 5Klž, iki ieškovas bus KAASK narys; 2) Priteisti iš Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo, ieškovo L. M., naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas L. M. ieškinyje nurodė, kad nuo 2000 m. yra Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo (toliau - KAASK arba klubas arba atsakovas) narys. KAASK nuosavybės teise valdė ir iki šiol valdo dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Žemės sklype yra pastatai - vasarnamiai, nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai (juridinio asmens kodas 111105555), patikėjimo teise valdomi Lietuvos sporto centro (juridinio asmens kodas 188600743), panaudos pagrindais valdomi atsakovo. 2013 m. rugsėjo 26 d. vykusio valdybos posėdžio metu atsakovas sprendė dalį Žemės sklypo parduoti aktyviems klubo nariams. Iš 2013 m. gruodžio 1 d. KAASK valdybos posėdžio protokolo Nr. 2013-5, matyti, kad buvo nutarta Žemės sklypo dalį parduoti 12 (dvylikai) KAASK klubo narių, tarp jų ir jam. Taip pat šio valdybos posėdžio metu buvo nutarta, jog Žemės sklypo savininkams bus priskiriami juose esantys klubo panaudos pagrindais valdomi nameliai, kurių priežiūra bus vykdoma ir nuomos mokesčiai mokami valdybos nustatyta tvarka. Jis kartu su savo sutuoktine E. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2014 m. sausio 6 d. sudarytos Žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutarties su naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymu sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 76/2833 dalį Žemės sklypo. Sutartimi taip pat buvo nustatyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuria jam ir E. M. buvo priskirta naudotis Žemės sklypo dalis. Žemės sklypo plane pažymėta skaičiumi 4/456. Tuo pačiu jam kaip klubo nariui buvo priskirtas naudotis jo Žemės sklypo dalyje esantis klubo panaudos pagrindais valdomas pastatas - vasarnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5K1Ž (toliau - Namelis). Namelis jam buvo priskirtas naudotis dar 2007 m. balandžio 21 d. KAASK protokolu Nr. 2007-3. Sudarant Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, jam buvo priskirta naudotis Žemės sklypo dalis Žemės sklypo plane pažymėta skaičiumi 4/456 būtent atsižvelgiant į tai, kad šioje Žemės sklypo dalyje stovėjo namelis, kuriuo ieškovas nepertraukiamai naudojosi nuo pat 2007 m. iki 2019 m. lapkričio mėn., kuomet norėdamas įeiti į namelį nustatė, kad namelio spyna yra pakeista, o jo asmeniniai daiktai savavališkai perkelti į šalia namelio esančią nerakinimą spintą.
Į bylą pateikti įrodymai (valdybos posėdžių protokolai, klubo veiklos ataskaitos) neginčytinai patvirtina, jog faktiškai klubo valdomi nameliai yra priskiriami atskiriems klubo nariams už ką klubui yra mokamas nuomos mokestis. Jis iš tiesų buvo suspendavęs savo narystę klube laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. (vienerių metų laikotarpiui), tačiau tokią teisę - sustabdyti narystę klube - turėjo vadovaudamasis KAASK įstatų 16 p. kur numatyta klubo nario teise sustabdyti narystę pateikus prašymą valdybai. Tokį prašymą ieškovas KAASK valdybai pateikė 2017 m. balandžio 1 d. Jo buvo paprašyta iki kol bus suspenduota narystė leisti namelyje gyventi kitiems klubo nariams, kad būtų užtikrintas efektyvus namelio panaudojimas. Jis tam neprieštaravo ir atidavė atsakovui namelio raktus, taip pat pateikė suvartotos elektros rodmenis. Narystė buvo atnaujinta 2018 m. balandžio mėn. sumokėjus klubo nario mokestį. Kaip patvirtina teikiami įrodymai, nuo 2018 m. balandžio mėn. iki šiol jis moka klubo nario mokestį ir namelio nuomą, nors faktiškai nuo 2019 m. lapkričio mėn. jam be jokio teisinio pagrindo buvo atimta teisė naudotis nameliu. 2020 m. rugsėjo 7 d. jis pakartotinai kreipėsi į atsakovą su reikalavimu ne vėliau kaip per 5 d. nuo pretenzijos gavimo dienos atlaisvinti pastatą - vasarnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5Klž, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei suteikti šio pastato - vasarnamio raktą, t. y. kreipėsi su reikalavimu vykdyti 2013 m. gruodžio 1 d. valdybos metu prisiimtus įsipareigojimus, tačiau į pretenziją jokio atsakymo iš atsakovo negavo. Jis įsigydamas Žemės sklypo dalį būdamas klubo nariu turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog ir ateityje jo teisė vienasmeniškai naudotis nameliu nebus suvaržyta. Atsižvelgiant į tai, jis savo asmeninėmis lėšomis namelį prižiūrėjo, jį tvarkė ir remontavo, t. y. mokėjo klubo nustatytus mokesčius už namelio nuomą, renovavo langines, pakeitė verandos elektros instaliaciją, padarė medinius laiptus prie įėjimo, suremontavo stogą ir kt. Ieškovas naudodamasis nameliu nepažeidė absoliučiai jokių klubo veiklos nuostatų. Jo turimais duomenimis absoliučiai visi kiti klubo nariai kuriems 2013 m. gruodžio 1 d. KAASK valdybos sprendimu buvo paskirti naudotis nameliai jiems priklausančioje Žemės sklypo dalyje iki šiol šiais nameliais vienasmeniškai ir netrukdomai naudojasi, kas įrodo atsakovo nesąžiningumą diskriminuojant jį kaip klubo narį, kuris laikėsi ir laikosi absoliučiai visų klubo nuostatų. Atėmus teisę jam naudotis nameliu, yra grubiai pažeidžiamos ir jo nuosavybės teisės. Atsakovui atėmus jo teisę vienasmeniškai naudotis nameliu susidarė situacija, jog faktiškai jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu nuolat naudojasi tretieji asmenys, kurie faktiškai neturi jokio teisinio pagrindo net įeiti į ieškovo Žemės sklypo dalį, kadangi nėra savininkai. Neginčytina, kad tokia situacija, kuomet jis būdamas klubo nariu negali naudotis nameliu, kuris yra ant jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo neatitinka jokių CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, be teisinio pagrindo suvaržo jo nuosavybės teises, dėl ko yra pagrindas ginti tiek jo nuosavybės teises, tiek teisėtus interesus bei lūkesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Nesutikimą grindė tuo, kad 2020 m. vasario 11 d. atsakyme į ieškovo paklausimą buvo atsakyta, kad minimas namelis (pastatas - vasarnamis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdomas Lietuvos sporto centro. Pažymėjo, kad KAASK valdybos protokole 2013 m. rugsėjo 26 d., kuriame 2 p.( e ) nurodoma, kad „sklypuose esantys klubo nameliai yra valstybės nuosavybė. Juos įsigyti, griauti ar modifikuoti galima tik LR įstatymų ir arba Vyriausybės numatyta tvarka“. Tikslu kuo efektyviau naudoti patikėtą valstybės turtą, Klubo nariui išstojus iš klubo, arba stipriai sumažėjus klubo nario aktyvumui, klubo valdyba, gali priimti sprendimą leisti naudotis nameliu ir kitiems klubo nariams. Visi klubo nameliai, kurie buvo gauti panaudai, buvo nenuomojami aktyviems klubo nariams, bet buvo nustatytas metinis mokestis už naudojimąsi nameliais. Šie pinigai naudojami apsaugai, šiukšlių mokesčiams ir kitoms eksploatacinėms išlaidoms. Jokios sutartys su namelius eksploatuojančiais klubo nariais nėra sudarytos. Iki to laiko, kol Klubas buvo panaudos gavėjas ir L. M. aktyviai dalyvavo klubo veikloje, nebuvo Klubo valdyboje keliamas klausimas, dėl namelio perdavimo kitam klubo nariui. 2017 m. ieškovui suspendavus narystę, buvo paprašyta tam laikotarpiui atlaisvinti namelį, nes tais metais Klubas buvo Pasaulio Jaunimo Sklandymo Čempionato organizatorius ir namelis buvo reikalingas apgyvendinti prie čempionato organizavimo prisidedantiems savanoriams. Jo metu savanoriai gyvenantys namelyje pametė raktą ir teko pakeisti spyną. Ieškovui namelis nebuvo reikalingas iki pat 2019 m. lapkričio mėn., nes jis tik tada pastebėjo, kad spyna pakeista. Ieškovas nei 2018 m. nei 2019 m. nei 2020 m. klubo veikloje nedalyvavo. Dalyvavimas Lietuvos sklandymo čempionate, kitose kitų klubų organizuojamose taurių, savaitgalinėse varžybose deklaruojant, kad esi Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo narys nėra įrodymas, kad esi aktyvus klubo narys. Žinoma kiekvienas sklandytojas turi teisę pasirinkti vienas ar kitas varžybas, tačiau ignoravimas KAASK organizuojamų varžybų, ypač savaitgalinių, kaip tik įrodo, kad ieškovas nėra aktyvus klubo narys. Diplomai, medaliai ar reitingas rodo sportininko lygį, sportinį aktyvumą, o ne klubo nario aktyvumą. Kaip minima KAASK valdybos protokole 2013 m. rugsėjo 26 d. 2p. (a) „ Pagrindiniais aktyvumo kriterijais laikoma skraidymai klube ir arba aktyvus dalyvavimas klubo gyvenime.“ Visais paminėtais metais L. M. ne tik nedalyvavo skraidymuose klube, bet ir nedalyvavo nė viename visuotiniame klubo susirinkime, pavasarinėse ir rudeninėse talkose, sezono uždarymo šventėse. 2017 m. lapkričio 9 d. pasibaigė panaudos sutarties terminas. Panaudos sutartis sudaryta 2010 lapkričio 9 d. Nr. SP-23 galiojo iki 2015 m. lapkričio 9 d. (nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2010-11-10), po to susitarimu prie sutarties SP-23 2 punktas buvo pakeistas iš 5 metų į 7 metus . 2017 m. kovo 14 d. kreipėsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kad būtų pratęsta panaudos sutartis. Tačiau atsakymo į šį raštą negavo. 2018 m. prasidėjo Kūno kultūros ir sporto reorganizacija ir Valstybės turtas patikėjimo teise buvo perduotas Lietuvos sporto centrui. Lietuvos sporto centras iki šiol nepasirašė naujų panaudos sutarčių nei su vienu ankstesniu panaudos turėtoju. Kai kurių aeroklubų (Alytaus, Biržų, Telšių) naudotas panaudos sutartimi turtas, jau perduotas savivaldybėms, kurios ir spręs tolimesnį šio turto likimą. Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo naudotą turtą pasirengusi perimti Prienų rajono savivaldybė. Taigi šiai dienai Klubas neturi jokių juridinių teisių į naudotą panaudos pagrindais turtą, tame tarpe ir į ginčo objektą „namelį“.
Atsakovas griežtai neigia, kad diskriminuoja ieškovą, kaip klubo narį. Visi iki šiol besinaudojantys Valstybei priklausančiais nameliais nesinaudoja vienasmeniškai. Klubo administracijai paprašius visada leidžia naudotis ir kitiems klubo nariams ar renginių savanoriams. Beje visų namelių raktai randasi ne tik pas klubo narius besinaudojančiais nameliais, bet ir Klube. Klubas pagal buvusias panaudos sutartis visada turėjo sudaryti sąlygas tikrinti panaudos davėjui namelių stovį ir naudojimą pagal paskirtį. Klubas pasibaigus panaudos sutarties terminui namelio nebevaldo.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje keliamas ginčas dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovas ir atsakovas kelia panaudos sutarties galiojimo laike klausimą.
Faktinės aplinkybės
Iš KAASK 2007 m. balandžio 21 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 2007-3, nustatyta, kad ieškovui L. M. buvo priskirtas naudotis namelis. 2013 m. rugsėjo 26 d. KAASK valdybos posėdžio protokolas Nr. 2013-4 patvirtina, kad sklypuose esantys klubo nameliai yra valstybės nuosavybė. Nurodyta, kad juos įsigyti, griauti ar modifikuoti galima tik LR įstatymų ir/arba Vyriausybės nustatyta tvarka. 2013 m. gruodžio 1 d. KAASK valdybos posėdžio protokolu Nr. 2013-5, buvo nuspręsta sklypų savininkams priskirti juose esančius klubo namelius. Namelio priežiūra vykdoma ir nuomos mokesčiai mokami valdybos nustatyta tvarka.
Iš byloje esančios žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovas L. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis su sutuoktine E. M. iš Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo įsigijo žemės sklypo galį, plane pažymėtą skaičiumi 4, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, ieškovo ir jo sutuoktinės nuosavybę į 76/2833 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (ieškinio priedas Nr. 1).
Byloje tarp šalių nėra ginčo jog ieškovas L. M. yra žemės sklypo savininkas, o jam nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje yra valstybei nuosavybės teise priklausantis pastatas-vasarnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris 2013 m. gruodžio 1 d. valdybos posėdžio protokolu buvo priskirtas naudotis ieškovui. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo galimybės naudotis šiuo vasarnamiu atnaujinus narystę klube t. y. nuo 2019 m.
Atsakovo atstovas nurodė, kad naudotis valstybei priklausančiu vasarnamiu nameliu ieškovui jis negali leisti, todėl kad yra pasibaigusi panaudos sutartis ir Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas tokių sprendimų nepriima.
Taigi tarp šalių iš esmės kilo ginčas ar atsakovas pagrįstai nesudaro galimybės ieškovui naudotis jo žemės sklype valstybei priklausančiu turtu t. y. vasarnamiu.
Atsakovas į bylą pateikė 2010 m. lapkričio 9 d. Valstybės turto panaudos sutartį Nr. SP-23, iš kurios matyti, kad sutarties terminas buvo 5 (penkiems) metams, o papildomu sutarimu prie sutarties šis terminas buvo pakeistas į 7 (septynis) metus, kurios pagrindu valstybės turto patikėtinis Kūno kultūros ir sporto departamentas perdavė atsakovui laikinai 7 metams neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybei priklausantį turtą, kurį sudarė 16 pastatų, esančių Prienų r. sav. Pociūnų km. sklandymo šakos plėtrai.
Prieš baigiantis Turto panaudos sutarties galiojimo terminui atsakovas, siekdamas tęsti veiklą, 2017 m. kovo 14 d. kreipėsi į valstybės turto patikėtinį Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl Turto panaudos sutarties pratęsimo. Kaip nustatyta, iš byloje pateiktų paaiškinimų, panaudos sutartis su atsakovu nebuvo pratęsta, bei nebuvo sudaryta nauja.
Trečiasis asmuo Lietuvos sporto centras, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad namelis patikėjimo teise Lietuvos sporto centro valdomas nuo 2019 m. spalio 1 d. perėmus iš likviduojamo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės ir jam nėra žinomi duomenys apie namelio priskyrimo ieškovui L. M. bei ieškovo naudojimosi ir valdymo nurodytu nameliu aplinkybes. Nurodo, kad Lietuvos sporto centro patikėjimo teise valdomo namelio nebuvo ir nėra perdavęs naudotis juo ieškovui, jokie teisiniai santykiai ieškovo ir LSC nesieja.
Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubas, turto patikėtiniui Lietuvos sporto centrui neprieštaraujant, toliau netrukdomai naudojasi jam valstybės perduotu turtu ir tą daro iki šiol.
Ieškovas, reikšdamas ieškinį atsakovui ir teismo posėdžio metu ieškovo atstovė laikėsi pozicijos, kad Turto panaudos sutartis yra nepasibaigusi ir tapo neterminuota CK 6.481 straipsnio tvarka. Atsakovas su šia pozicija kategoriškai nesutiko ir nurodė, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 d.).
Dėl nagrinėjamu atveju taikytinos teisės ir 2010 m. lapkričio 9 d. Valstybės turto panaudos sutarties galiojimo.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovo galimybės naudotis jo žemės sklype valstybei priklausančiu vasarnamiu, kai atsakovas jam neperduoda šio namelio raktų. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad Valstybės turto panaudos sutarčiai tapus neterminuota, atsakovas nepagrįstai pažeidžia ieškovo teises ir neduoda jam šio namelio raktų, kad jis galėtų juo naudotis. Tuo tarpu atsakovas įsitikinęs, kad Valstybės turto panaudos sutartis yra pasibaigusi joje numatytu terminu 2017 m. gruodžio 9 d. ir ieškovo veiksmus reikalaujant perduoti jam valstybės turto t. y. namelio raktus ir sudaryti jam galimybę juo naudotis neteisėtais.
Sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto sudaromi, remiantis viešosios teisės principu, t. y. tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, tokiems teisiniams santykiams CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose. Jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju sprendžiant ginčą dėl valstybei priklausančio namelio, kurį patikėjimo teise valdo Lietuvos sporto centras, perdavimo naudotis ieškovui ir valdyti panaudos sutarties pagrindu yra taikytinas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje reglamentuojantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau – VSTVNDĮ), nustatantis esminius valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principus, bei turintis viršenybę prieš CK nuostatas, reglamentuojančias iš panaudos sutarties atsirandančius santykius.
Šiuo atveju teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo ir tuo metu panaudos davėjo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta 2010 m. lapkričio 9 d. Valstybės turto panaudos sutartis yra pasibaigusi 2017 m. lapkričio 9 d. ir netapo neterminuota. Atsakovas pagal šiuo metu esamą teisinį statusą jokiu teisiniu pagrindu nesinaudoja ginčo objektu, todėl priimi sprendimų dėl jo naudojimosi teismo nuomone neturi teisės.
VSTVNDĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatytas subjektų ratas, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta. VSTVNDĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 2-8 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas.
Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad 2017 m. atsakovo kreipimosi dėl Valstybės turto panaudos sutarties pratęsimo metu galiojusi 2002-12-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1890 patvirtinta Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) redakcija numatė, kad sprendimą dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais asociacijoms priima Vyriausybė (Aprašo 6.1 punktas). Pagal aprašo 6.2.2 punktą dėl nematerialiojo, ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto (išskyrus valstybės nekilnojamąjį turtą) perdavimo asociacijoms sprendimą priima valstybės turto valdytojas. Taigi iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nauja sutartis, kaip to reikalauja įstatymas, nėra sudaryta, todėl atsakovas Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo atstovas, pagrįstai teigia neturi teisinio pagrindo spręsti valstybinio turto naudojimosi tvarkos.
Iš to, kas pasakyta teismas sprendžiama, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, kadangi panaudos sutartis tarp atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo ir šiuo metu trečiojo asmens Lietuvos sporto centro, kuris patikėjimo teise valdo ginčo objektą nėra sudaryta. Atsakovui nesuteikta teisė savarankiškai, savo nuožiūra spręsti dėl turto naudojimo, disponavimo, valdymo atitinkamai pagal valstybei priklausančio turto valdymo teisinį reglamentavimą.
Dėl kitų ieškovo ieškinyje išdėstytų aplinkybių.
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo, veiksmus iškeldinant ieškovą ir apribojant jo teisę vienasmeniškai naudotis jam nuosavybės teise priklausančioje ir priskirtoje naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje esančiu ūkiniu pastatu - vasarnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. 5Klž, neteisėtu.
Išnagrinėjęs bylą teismas neturi teisinio pagrindo daryti išvados, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu atliko kažkokius veiksmus, kuriuos ieškovas įvardija, kaip jo iškeldinimą iš namelio.
Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas nuo 2017 m. balandžio iki 2018 m. balandžio mėnesio buvo nusprendęs suspenduoti savo narystę ir tokią teisę turėjo. Tuo laikotarpiu šiuo, valstybei priklausančiu, nameliu atsakovas leido naudotis Pasaulio jaunimo sklandymo čempionato metu padedantiems savanoriams ir tam ieškovas neprieštaravo. Atsakovo atstovas paaiškino, kad kadangi savanoriai pametė raktą, jis buvo pakeistas. Nurodė, kad ieškovas nesinaudojo nameliu iki pat 2019 m. lapkričio mėn., kada pastebėjo pakeistą spyną. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų, ieškovas atvykęs niekada fiziškai nesikreipė į atsakovo atstovą ir nebandė pasiaiškinti situacijos dėl galimybės naudotis nameliu atgavimo, o iš karto ėmė rašyti atsakovui elektroninius laiškus, prašydamas paaiškinimo, vėliau kreipėsi į advokatę, kuri pateikė pretenziją, o negavęs atsakymo į teismą (ieškinio priedai Nr. 2). Ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad ieškovas atnaujinęs veiklą klube ir toliau moka visus mokesčius, tame tarpe už namelio nuomą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (ieškinio priedai Nr. 2). Ginčo byloje dėl sumokėtų mokesčių nėra. Ieškovas taip pat aiškino, kad nameliu rūpinosi jį prižiūrėjo, renovavo langines, pakeitė verandos instaliaciją, padarė medinius laiptus, suremontavo stogą ir kt., ir šie veiksmai rodo, kad jis buvo aktyvus narys, naudojosi jam suteiktu nameliu ir atliko visus būtinus veiksmus ir šiuo metu turi pilną teisę, kaip klubo narys, toliau naudotis nameliu, kaip tą daro kiti klubo nariai. Iš šalių paaiškinimų duotų teisme matyti, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai ir atsakovas namelio rakto nedavimą šioje situacijoje grindžia būtent teisiniu argumentu t. y. šiuo metu neturėjimu teisinio pagrindo spręsti valstybei priklausančio turto paskyrimo naudotis ieškovo žemės sklype esančiu nameliu. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad kiti klubo nariai kurie naudojasi nameliais jų žemės sklypuose tai daro taip pat be teisinio pagrindo, valstybės turto patikėtiniui Lietuvos sporto centrui nereiškiant jiems jokių pretenzijų.
Teismo posėdžio metu šalys įrodinėjo ar ieškovas gali būti laikomas aktyviu klubo nariu, ką klubo narys turi daryti, kilo klausimai dėl sportinių varžybų, kuriose dalyvavo ieškovas kiekio, dalyvavimo klubo organizuojamose talkose. Ieškovas į bylą pateikė dalyvavimą varžybose patvirtinančius dokumentus, apdovanojimus (ieškinio priedas Nr. 4). Teismo vertinimu šie šalių argumentai, išsakyti pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o taip pat posėdžio metu neturi reikšmės sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, kadangi pagrindine priežastimi, dėl kurios atsakovas neleidžia naudotis nameliu ieškovui yra tai, kad jis nevaldo namelio ir neturi teisės spręsti dėl jo priskyrimo ar nepriskyrimo, kuriam nors klubo nariui.
Teismo posėdžio metu ir šalys procesiniuose dokumentuose pateikė ir kitų argumentų, tačiau teismo vertinimu jie neturi teisinės reikšmės ginčo tarp šalių išsprendimui, todėl detaliau dėl jų nepasisako. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Teismas atsižvelgdamas į visą byloje ištirtų įrodymų visumą daro išvadą, kad ieškovo pareikštas reikalavimas pripažinti veiksmus iškeldinant ieškovą ir apribojant jo teisę naudotis nameliu teisiškai nepagrįstas. Teismo vertinimu, esant situacijai kai atsakovas teisiškai jokiu būdu nevaldo ginčo objekto, ieškovui neužkertamas kelias kreiptis į turto patikėtinį, trečiąjį asmenį Lietuvos sporto centrą, prašant sudaryti galimybes naudotis jų patikėjimo teise valdomu, valstybei priklausančiu, ieškovo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiu, turtu – nameliu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju atsakovas neteikė jokių savo bylinėjimosi išlaidas teisme patvirtinančių įrodymų ir prašymo jas priteisti. Byloje taip pat nebuvo patirtos pašto išlaidos, nes byla užvesta elektroniniu būdu. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas joms nėra priteisiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.