- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-01-13
- Bylos Nr.
- 1-23-335/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Kaltinamasis
- D. P.
susipažinusi su Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Ražanskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-335/2014 ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje kaltinamasis D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1999-04-02, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. nuo 2008 m. spalio 21 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d. vengė pareigos pagal 2009 m. kovo 17 d. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą išlaikyti savo dukrą I. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokant T. L. dukros išlaikymui po 500 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, be to, neteikė jokios kitos materialinės paramos savo vaikui išlaikyti, sąmoningai, būdamas darbingas, niekur nedirbo, darbo neieškojo, nesiregistravo ir darbo biržoje ir turėdamas kitokias turtines galimybes be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti vaiką. Dėl šių jo veiksmų susidarė 14110,34 Lt išlaikymo įsiskolinimas I. P. ir 8869,35 Lt skola Vaikų išlaikymo fondo administracijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str.
D. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2000 metų gyveno kartu su T. R., dabartinė pavardė – L., su kuria (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros I.. Gimus dukrai kartu pagyveno apie dvejus su puse metų, po to išsiskyrė. Išsiskyrus pradžioje padėjo T. L. materialiai išlaikyti dukrą I. duodamas pinigų, pirkdavo drabužius bei kitus daiktus, mokėjo už darželį, už dukros šokių pamokas, už muzikos mokyklą. Vėliau T. L. kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo ir 2009-03-17 Molėtų rajono apylinkės teismas jam priteisė dukros išlaikymui mokėti kas mėnesį po 500 litų iki vaiko pilnametystės. Tada jis pradėjo pinigus pervedinėti per banką, tačiau ne tiek kiek priteista, o po 200 – 300 litų kas mėnesį. Ne piktybiškai tiek pervedinėjo, o todėl, kad norėjo daugiau padėti dukrai daiktais, nes manė, kad pinigus T. L. gali panaudoti ne vaiko interesams, o paskoloms padengti ar savo reikmėms išleisti. Nuo dukros auklėjimo neatsiribojo, su ja bendrauja iki šiol, buvo pasiėmęs ją per atostogas pas save į Norvegiją, kurioje dukrai pirko drabužių, mokyklinių prekių, ėjo į baseiną. Apie tai, kad T. L. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, jis nežinojo. Gailisi dėl šios situacijos. Galvojo, kad dukrai I. daro geriau apipirkdamas ją, pasiimdamas pas save pagyventi, o ne mokėdamas pinigus jos motinai. Žada nuo šiol alimentus mokėti po tiek kiek priteista, taip pat po truputį padengti skolą Vaikų išlaikymo fondui (b. l. 85-86).
Liudytoja T. L. parodė, kad ji kurį laiką gyveno kartu su D. P.. Susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra I., maždaug po dviejų su puse metų jie išsiskyrė. Išsiskyrus, D. P. pradžioje padėjo materialiai išlaikyti dukrą, tačiau vėliau nesutarė dėl skiriamos pinigų sumos, todėl ji kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės teismą, kuris 2009-03-17 priteisė D. P. dukros išlaikymui mokėti alimentus kas mėnesį po 500 litų iki jos pilnametystės. Tėvas nuo dukros auklėjimo neatsiribojo, bendrauja iki šiol. Yra padovanojęs dukrai dovanų ir kitų daiktų, taip pat buvo pasiėmęs ją pas save per atostogas į Norvegiją. D. P. moka už muzikos mokyklą, prisideda materialiai prie dukros išlaikymo kas mėnesį pervesdamas jai į sąskaitą po 200 litų kartais po 300 litų. Kadangi jam buvo priteista teismo mokėti po 500 litų, o jis po tiek jai nemokėjo, todėl 2009-12-17 kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą iš kurio kas mėnesį gauna po 195 litus (b. l. 12-13).
Liudytoja I. P. parodė, kad ji gyvena su mama, o tėtis yra D. P. šiuo metu gyvena Norvegijoje. Su tėčiu ji bendrauja dažniausiai per socialinius tinklus, o vieną vasarą buvo ją pasiėmęs dvidešimčiai dienų atostogoms į Norvegiją. Ten jis ja rūpinosi, pirko daiktų. O kai tėtis atvažiuoja į Lietuvą tai jie susitinka ir bendrauja. Tėtis yra padovanojęs jai daiktų. Ji taip pat bendrauja ir su seneliais, tai yra su tėčio tėvais, jie gyvena Molėtuose, todėl dažnai nueina pas juos (b. l. 14-15).
Motyvuojamoji dalis
D. P. kaltė be aptartų parodymų įrodyta šiais įrodymais: 2009-03-17 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 19-21), išrašu iš vykdomosios bylos Nr. 0073/09/02665 (b. l. 25-26), antstolės pažymomis apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (b. l. 42-44) ir kitais rašytiniais įrodymais (b. l. 1-3, 7, 27-37).
Esant šiems duomenims teigtina, kad D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
D. P. yra teistas (b. l. 69), baustas administracine tvarka (b. 1. 70-76), priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b. 1. 78).
D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87).
Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., jam prokurorės buvo pasiūlyta skirti laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui bei įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Kaltinamasis su siūloma laisvės apribojimo bausme sutiko (b. l. 91). Teismas, atsižvelgdamas į veikos pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daro išvadą, kad prokurorės pasiūlyta bausmė yra tinkama.
Pagal LR BK 64¹str., D. P. kaip prisipažinusiam kaltu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, D. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant LR BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas baudžiamuoju įsakymu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
D. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 164 str. ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Pritaikius LR BK 64¹str. 1 d. paskirtą bausmę jam sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai jam skirti aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. P. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti D. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Molėtų rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.