- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-02
- Bylos Nr.
- II-121-834/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00050-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB“ (duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
- Kategorijos
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 9.42Prekių pateikimo muitinei tvarkos pažeidimas (ANK 211 str.)
- 19.20Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojimų priemonių pažeidimas (ANK 515 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
Įžanginė dalis
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00050-2025-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.8; 9.42; 19.20; 21.10.4; 21.11.3.
2025 m. gruodžio 2 d.
dalyvaujant suinteresuoto asmens UAB“ (duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)” skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-70-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 24251302113, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucijos) direktoriaus pavaduotojos 2025 m. sausio 27 d. nutarimu A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 1 dalį bei 515 straipsnio 1 dalį paskirta 1 000 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį transporto priemonę – vilkiką „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nutarime pažeidimo esmė nurodoma, jog 2024-08-03 apie 18.20 val. iš Lietuvos Respublikos į Medininkų kelio postą atvyko vilkikas VOLVO FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(LT), su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoti UAB „DENERSA“, kurį vairavo BY pilietis A. K.. Apie 20.10 val. Muitinės kriminalinės tarnybos vyr. tyrėjas D. K. kartu su Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus tyrėju R. S., fizinio tikrinimo metu, transporto priemonės Volvo v/n (duomenys neskelbtini) kabinoje, po kojų kilimėliu rado dokumentus: CMR be Nr. lietuvių kalba (vežėjas TURAN TRANSPORT AZERBAIDŽAN), Faktūrą Nr. 53/07/2024. Pagal šiuos dokumentus būtent tos pačios transporto priemonės vilkikas Volvo VIN: (duomenys neskelbtini)ir puspriekabė Schimtz Cargobull VIN: (duomenys neskelbtini)yra parduoti fiziniam asmeniui A. U., kuris gyvena Baku, Azerbaidžane. Pagal rastus dokumentus nustatyta, jog iš ES išgabenamos prekės, kurių KN kodai - (duomenys neskelbtini), 87163980 (vilkikas VIN (duomenys neskelbtini)ir puspriekabė VIN (duomenys neskelbtini)). Vairuotojas nepateikė darbo sutarties su CMR nurodyta įmone, vykdančia krovinių pervežimus, gabenamų prekių (vilkiko ir puspriekabės), kurių KN kodai - 8701, 8716 eksporto deklaracijos, be to, pagal Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 2a straipsnio la d. draudžiama vežti tranzitu per Rusijos teritoriją iš Sąjungos eksportuojamas VII priede išvardytas prekes ir technologijas, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Rusijos kariuomenės ir technologijų stiprinimo arba jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtojimo, taip pat pagal Tarybos Reglamento (ES) Nr. 765/2006 If straipsnio la d. draudžiama vežti tranzitu per Baltarusijos teritoriją iš Sąjungos eksportuojamas Va priede išvardytas prekes ir technologijas, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Baltarusijos kariuomenės ir technologijų stiprinimo arba jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtojimo, taip pažeisdamas ANK 211 straipsnio 1 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. vasario 26 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)” skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundu prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. sausio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 242513021113 dalį, kuria buvo konfiskuota transporto priemonė – vilkikas „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jam išduotas registracijos liudijimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Dainius Dargevičius nurodo, kad nutarimas šioje dalyje yra nepagrįstas, prieštaraujantis teisei ir priimtas neįvertinus visų faktinių bylos aplinkybių.
1.1. Skunde nurodoma, kad Institucija, taikydama administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, netinkamai taikė ANK 515 straipsnio 3 dalį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymi, kad ši norma leidžia konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankį ar priemonę tik tuo atveju, kai asmuo savo veiksmais ar kaltinimu lemia tokios priemonės panaudojimą pažeidimui padaryti. Tačiau asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, A. K. nėra susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra jos darbuotojas, neturi įgaliojimų valdyti transporto priemonę, todėl vilkiką valdė savavališkai.
1.2. Skunde teigiama, kad Institucija nepagrįstai konstatavo, jog konfiskuota transporto priemonė priskirtina pažeidimą padariusiam asmeniui, nors byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. teisėtai valdė ar naudojo vilkiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabrėžia, kad įmonė apie transporto priemonės panaudojimą sužinojo tik po Institucijos veiksmų, o jokie teisiniai ar faktiniai ryšiai su asmeniu, patrauktu administracinėn atsakomybėn, iki tol nebuvo susiklostę.
1.3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad Institucija, priimdama sprendimą konfiskuoti vilkiką, neatsižvelgė į tai, kad transporto priemonė yra įregistruota įmonės vardu, o administracinis nusižengimas buvo padarytas ne transporto priemonės savininko, bet trečiojo asmens, kurio veiksmų įmonė negalėjo kontroliuoti. Teigiama, kad teismų praktikoje nuosekliai pažymima – administracinio poveikio priemonės turi būti proporcingos, o konfiskavimas negali būti taikomas trečiajam asmeniui, kuris nėra susijęs su pažeidimo padarymu ir kurio kaltė nenustatyta.
1.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pabrėžia, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad transporto priemonė buvo panaudota siekiant pažeisti Europos Sąjungos sankcijų režimą. Institucija rėmėsi tik iš pažeidimo akto perimta informacija, nenustatė, kokiu būdu vilkikas pateko asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, ir netyrė visų reikšmingų faktinių aplinkybių. Pažymima, kad įmonė ne tik neturėjo galimybės kontroliuoti A. K. veiksmų, bet ir nebuvo informuota apie jokį galimą transporto priemonės panaudojimą neteisėtai veiklai.
1.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo teismo panaikinti nutarimo dalį dėl vilkiko ir registracijos liudijimo konfiskavimo, nurodydama, kad ši administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga, neteisėta ir prieštarauja teisinės valstybės bei nuosavybės apsaugos principams. Įmonė pažymi, kad vilkikas yra svarbi jos veiklos priemonė, o transporto priemonės konfiskavimas, neįrodžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Institucija atsiliepime prašė Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. sausio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK 242513021113 palikti nepakeistą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkinti.
1.6. Institucija nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 3 d. asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, A. K., Medininkų kelio poste pasirodė vairuodamas vilkiką „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio puspriekabėje bei dokumentuose – CMR važtaraštyje, faktūroje ir transporto priemonės bei puspriekabės VIN dokumentuose – buvo nurodyti duomenys, neatitinkantys tikrosios krovinio kilmės ir paskirties. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad pagal pateiktus dokumentus transporto priemonė ir puspriekabė buvo deklaruotos kaip išgabentos iš Europos Sąjungos į Azerbaidžaną, tačiau faktiškai buvo gabenamos iš Baltarusijos Respublikos, tokiu būdu pažeidžiant Europos Sąjungos ekonominių sankcijų režimą. Institucijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad vilkikas buvo panaudotas administracinio nusižengimo padarymui, todėl jis pagrįstai pripažintas pažeidimo padarymo priemone.
1.7. Institucija pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiai, jog įmonė nežinojo apie transporto priemonės panaudojimą pažeidimui padaryti ir nebuvo susijusi su asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, veiksmais, nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių. Institucijos nuomone, iš surinktų duomenų aiškiai matyti, kad transporto priemonė buvo valdoma ir naudojama nesilaikant ES sankcijų ir tranzito reikalavimų, o dokumentų neatitiktys rodo, jog vilkikas buvo panaudotas draudžiamai veiklai. Institucija nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentai dėl nežinojimo yra vertintini kritiškai, kadangi transporto priemonės valdymas tretiesiems asmenims be savininko kontrolės savaime padidina neteisėto panaudojimo riziką.
1.8. Institucija taip pat nurodė, jog pagal ANK 515 straipsnio 3 dalį transporto priemonė gali būti konfiskuota nepriklausomai nuo to, ar ji priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiginiai apie nuosavybės teises neturi teisinės reikšmės. Institucijos vertinimu, transporto priemonės savininkas privalo būti pakankamai rūpestingas ir imtis priemonių, kad jo turima transporto priemonė nebūtų naudojama pažeidimams daryti, o nagrinėjamu atveju jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų ėmusis bet kokių kontrolės ar prevencijos veiksmų, nėra.
1.9. Atsiliepime pažymėta, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų sudariusi sąlygas transporto priemone piktnaudžiauti, tačiau faktas, jog vilkikas pateko asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, žinion ir buvo panaudotas sankcijų reikalavimus pažeidžiančiam tranzitui, suponuoja transporto priemonės konfiskavimo pagrįstumą. Institucija taip pat pažymėjo, kad už sankcijų pažeidimus naudojamos transporto priemonės privalo būti konfiskuojamos kaip poveikio priemonė, siekiant užkirsti kelią tokių pažeidimų pasikartojimui.
1.10. Institucija pabrėžė, kad jos priimtas administracinio nusižengimo vertinimas ir taikyta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – yra pagrįsti ANK nuostatomis ir teismų praktika, aiškiai numatančia, jog draudžiamai veiklai panaudotos transporto priemonės konfiskuojamos nepriklausomai nuo jų savininko tapatybės. Atsižvelgiant į tai, Institucijos nuomone, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas grindžiamas subjektyviais aiškinimais ir nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl netenkintinas.
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Dainius Dargevičius teismo posėdyje nurodė, kad skundą palaiko ir su Institucijos nutarimu nesutinka. Atstovo teigimu, priimtas sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – vilkiko „Volvo“ – konfiskavimo yra nepagrįstas, neproporcingas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jis pažymėjo, kad asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, buvo pripažintas kaltu ir jam skirta 1 000 eurų bauda, tačiau vilkiko konfiskavimas neturi būti taikomas įmonei, kuri nepadarė jokio pažeidimo. Atstovas pabrėžė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesirengė gabenti vilkiko už Lietuvos Respublikos ribų ir neinicijavo jokios eksporto procedūros. Vilkikas turėjo identifikacinį kodą, tačiau eksportas nebuvo deklaruotas, įmonė nebuvo informuota, jog transporto priemonė bus gabenama per Rusiją, o pats vilkikas dėl techninių ir teisinių aplinkybių negalėjo būti naudojamas tolimesniam gabenimui. Atstovas akcentavo, kad įmonė patyrė didesnę žalą nei pats pažeidimą padaręs asmuo, ir nėra jokių duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų siekusi atlikti neteisėtus veiksmus. Atstovas paaiškino, kad transporto priemonė buvo perduota kitai įmonei – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pagal nuomos sutartį. Tačiau ši įmonė esą neigia sudariusi tokią sutartį, nors, atstovo vertinimu, taip siekiama išvengti atsakomybės. Jo teigimu, būtent nuomininko ir vairuotojo A. K. veiksmai lėmė pažeidimo padarymą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo numatyti ir kontroliuoti jų veiksmų. Atstovas nurodė, kad dokumentai, kuriais remiasi institucija, galimai yra suklastoti ir jų kilmė kelia abejonių, o vairuotojas, rasdamas CMR važtaraštį ir kitus dokumentus po kilimėliu, juos slėpė, todėl būtent jis turėtų būti atsakingas už šių dokumentų pateikimo pažeidimus. Atstovas taip pat akcentavo, kad įmonė, veikdama rūpestingai, neturėjo galimybių žinoti, kad transporto priemonė bus naudojama neteisėtai, o jeigu būtų įvykęs eismo įvykis ar kitoks incidentas, atsakomybė natūraliai būtų tekusi savininkui, todėl jokių rizikingų veiksmų ji nesiėmė. Jo teigimu, transporto priemonės judėjimą per Rusijos ir Baltarusijos teritorijas taip pat riboja teisės aktai – transporto priemonės su Lietuvos registracijos numeriais negali laisvai judėti tarp šių valstybių dėl realios konfiskavimo grėsmės, todėl nėra logiška teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų inicijavusi tokius veiksmus. Be to, atstovas nurodė, kad vilkikas buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau jokio eksporto veiksmo su juo atlikta nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija – kad vairuotojas veikė savavališkai arba vykdė kitų asmenų nurodymus, o galutinis tikslas buvo siekis pasipelnyti trečiųjų asmenų naudai. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė panaikinti Nutarimo dalį dėl vilkiko konfiskavimo ir grąžinti transporto priemonę teisėtam savininkui.
3. Institucijos atstovė G. V. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko priimtą nutarimą ir prašo skundo netenkinti. Ji pabrėžė, kad institucijos išvados grindžiamos byloje esančiais objektyviais duomenimis, kurie leidžia teigti, jog transporto priemonė pagrįstai buvo pripažinta administracinio nusižengimo padarymo priemone. Institucijos atstovė pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija ir dokumentai kelia pagrįstų abejonių. Nebuvo gauta jokių realių mokėjimų, susijusių su tariamai sudaryta nuomos sutartimi, o pati sutartis, institucijos vertinimu, yra vienašalė ir neatitinka įprastų komercinių santykių praktikos, joje nėra nuostatų dėl žalos atlyginimo ar kitų esminių sąlygų. Atstovė nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas patvirtino, jog jokia sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta nebuvo, o pateikti dokumentai įmonės vidaus pašte pasirodė neaiškiomis aplinkybėmis. Institucijos atstovė pabrėžė, kad pažeidimą padaręs asmuo A. K. nėra dirbęs nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau būtent jis pranešė apie sulaikytą vilkiką, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas O. A. tuo metu jau buvo informuotas apie transporto priemonės sulaikymą, nors nebuvo įdarbintas įmonėje. Tokios aplinkybės, institucijos nuomone, rodo, kad transporto priemonė buvo valdoma sąmoningai ir koordinuotai, o ne savavališkai. Institucijos atstovė paaiškino, kad transporto priemonės registracijos duomenys patvirtina jos panaudojimo tikslus – vilkikas su puspriekabe Lietuvos Respublikoje buvo įregistruotas 2024 m. liepos 30 d. trumpalaikės registracijos pagrindu, o jo draudimas dalyvauti eisme įsigaliojo tik po pažeidimo nustatymo, nuo rugpjūčio 9 d. Šios aplinkybės, institucijos vertinimu, rodo, kad transporto priemonės įregistravimas buvo atliktas tik tam, jog jos būtų išgabentos į trečiąsias valstybes, ir nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei jos atstovai nesiėmė veiksmų užkirsti kelią tokiam naudojimui. Atstovė nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog A. K. būtų savavališkai valdęs transporto priemonę – priešingai, ji jam buvo perduota pavedimu, o tokios schemos, institucijos teigimu, yra būdingos nelegaliam transporto priemonių gabenimui į trečiąsias šalis siekiant išvengti papildomų išlaidų. Ji taip pat pažymėjo, kad muitinė užkirto kelią neteisėtam eksportui, nes būtent institucijos pareigūnų dėka A. K. kelionė buvo sustabdyta Medininkų poste. Institucijos atstovė nurodė, kad rasti dokumentai patvirtina, jog transporto priemonės faktiškai buvo gabenamos iš Baltarusijos į Rusijos Federaciją, o ne į Azerbaidžaną, kaip teigiama kai kuriuose pateiktuose dokumentuose. Ji taip pat akcentavo, kad institucija rėmėsi byloje esančiomis sąskaitomis faktūromis, išrašytomis Lenkijos įmonės Azerbaidžano piliečiui, kuris pagal Invoice traktuojamas kaip transporto priemonės galutinis gavėjas. Šiam asmeniui buvo siųsti pranešimai, tačiau jis procese nedalyvavo. Atstovė papildomai nurodė, kad registracijos liudijimai ir jų būklė kelia abejonių dėl dokumentų autentiškumo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei bendraujant su institucija buvo paaiškinta, kad už transportą atsakingu asmeniu buvo nurodytas A., todėl jis ir buvo iškviestas į instituciją. Pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius aiškiai įvardijo, jog jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nepasirašė, nors viename iš dokumentų yra jo parašas. Jo teigimu, tai galėjo būti atlikta be jo žinios. Institucijos atstovė pabrėžė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų pareiškusi pranešimus dėl transporto priemonės vagystės ar neteisėto užvaldymo, todėl institucija pagrįstai vertina situaciją taip, kad transporto priemonė buvo perduota tretiesiems asmenims iš teisėto savininko. Šios aplinkybės, institucijos teigimu, patvirtina konfiskavimo pagrįstumą ir atitiktį ANK nuostatoms.
4. Liudytojas R. S. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl įvykio aplinkybių jam yra sunku tiksliai viską prisiminti, nes įvykis vyko seniai. Jis nurodė, jog prisimena tik tiek, kad buvo atliktas vilkiko kabinos patikrinimas ir kad minėtas vilkikas, kiek tuo metu buvo žinoma, turėjo būti parduodamas. Kas tuo metu vairavo transporto priemonę, liudytojas teigė neatsimenąs. Jo teigimu, vairuotojas nekalbėjo, o tik turėjo tam tikrus dokumentus, galimai CMR važtaraštį, tačiau kitų dokumentų jis neatsimena. Taip pat liudytojas negalėjo pasakyti, ar vairuotojas buvo įdarbintas ir kokiu pagrindu jis valdė vilkiką. Atsakydamas į pareiškėjo atstovo klausimus, liudytojas R. S. papildomai nurodė, kad pagal tuo metu galiojusias sankcijas vilkiko išvis negalima buvo parvežti, todėl jo judėjimas šiose teritorijose buvo draudžiamas. Daugiau duomenų, susijusių su vilkiko dokumentais, vairuotojo veikla ar kitomis aplinkybėmis, liudytojas nepateikė, nurodydamas, kad jų tiesiog nebeatsimena.
5. Liudytoja S. P. teismo posėdyje paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, paaiškino, kad nežino, iš kur buvo įsigytas ginčo vilkikas, taip pat nurodė, jog transporto priemone naudojosi ne įmonės darbuotojas. Jos teigimu, vilkikas buvo išnuomotas 2024 m. rugpjūčio pradžioje, ir praėjus maždaug mėnesiui, įmonė sužinojo, kad transporto priemonė dingo. Ji pabrėžė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tais metais buvo įsigijusi ne vieną vilkiką, o nuomos sutartis buvo sudaryta naudojantis standartiniu šablonu, rastu internete; šią sutartį pasirašė abi šalys. Atsakydama į teismo klausimus, S. P. nurodė, kad O. A. buvo įmonės darbuotojas, atsakingas už automobilių perdavimą, ir būtent jis perdavė ginčo vilkiką nuomininkams. Ji paaiškino, kad O. A. įmonėje buvo specialiai įdarbintas tam, kad padėtų akcininkams ir administruotų transporto priemonėms susijusius klausimus Vilniuje, nes pati liudytoja gyvena Klaipėdoje. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji nedalyvavo automobilių perdavime ir nežino, kas įsėdo į transporto priemonę bei ja vyko – teigė, jog tai buvo ne įmonės darbuotojas. Ji patvirtino, kad O. A. nebuvo svetimas įmonei, tačiau negalėjo atsakyti į klausimą, ar jis pats surado vilkiką vairavusį asmenį. Pasak liudytojos, transporto priemonės prieš perdavimą buvo laikinai užregistruotos, tačiau detalių dėl registracijos procedūrų ji nežinojo, nes dokumentus tvarkė O. A.. Paaiškindama dėl byloje rastų dokumentų, liudytoja nurodė, kad šie dokumentai yra jai nežinomi. Ji patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė nuomos sutartį, tačiau neprisiminė, ar joje buvo nustatyta transporto priemonės vertė. Taip pat nurodė, kad perdavimo aktas iki jos nebuvo atkeliavęs, nes visus su transporto priemonėmis susijusius dokumentus tvarkė O. A., kuris, liudytojos duomenimis, buvo atleistas iš darbo apie 2025 m. vasarį. Liudytoja taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu turi tris darbuotojus ir kad jai nėra žinoma jokia informacija apie asmenį A. K.. S. P. teigimu, visos aplinkybės, susijusios su vilkiko perdavimu, nuomos sutarties vykdymu bei transporto priemonės panaudojimu, buvo tvarkomos O. A..
6. Liudytojas D. K. teismo posėdyje paaiškino, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas jam yra girdėtas, tačiau jis asmeniškai nepažįsta nei šios įmonės darbuotojų, nei su ja turi kokių nors tiesioginių ryšių. Jo teigimu, bendras kontekstas rodo, kad kažkoks darbinis ryšys galėjo būti, tačiau konkrečių aplinkybių jis neatsimena. Liudytojas nurodė, kad situacija, kai tenka ieškoti ir paslėptų dokumentų, jam nėra nauja – tai nėra pirmas atvejis, kai dokumentai būna nepateikiami patikrinimo metu ir juos tenka surasti paslėptus. Šiame konkrečiame patikrinime dokumentai taip pat nebuvo pateikti savanoriškai – jie buvo paslėpti ir rasti tik atlikus kabinos apžiūrą. Paaiškindamas tolesnes aplinkybes, liudytojas patvirtino, kad pagrindiniai duomenys yra užfiksuoti jo tarnybiniame pranešime. Jis pažymėjo, kad paties vairuotojo neprisimena: atvykus į postą įprasta prisistatyti ir paprašyti pateikti dokumentus, tačiau šiuo atveju kilo įtarimų, todėl buvo atlikta išsamesnė vilkiko kabinos apžiūra, kurios metu ir aptikti paslėpti dokumentai. Liudytojas taip pat paaiškino, kad jis pats procesinių veiksmų neatlieka – jo funkcija apsiriboja fiziniu transporto priemonės tikrinimu. Jis pabrėžė, kad vairuotojo asmenybės ar jo elgesio detalių neatsimena, nes tokie patikrinimai yra kasdienybė ir šis įvykis jam neišsiskyrė iš kitų.
7. Liudytojas O. A. teismo posėdyje paaiškino, kad tam tikrą laiką padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirbo joje mechaniku. Jo teigimu, įmonėje buvo du sunkvežimiai – DAF ir „Volvo“, o pastarasis buvo nupirktas Švedijoje. Jis nurodė, kad vasaros metu, būdamas savo namuose Kazachstane, sulaukė pažįstamo skambučio, kuris paprašė surasti automobilį su priekaba, tinkamą išnuomoti darbui. Tuomet O. A. susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore S. P., kuri informavo, kad automobilis dar nėra iki galo įformintas. Po kelių dienų jie susiskambinę sutvarkė sunkvežimio registraciją Lietuvoje. Pasak liudytojo, suinteresuoti asmenys patys susisiekė telefonu, pareiškė, kad jiems automobilis tinka, ir O. A. nurodė jiems visais dokumentų klausimais kreiptis tiesiogiai į direktorę. Vėliau jam buvo atsiųsta nuomos sutartis, kurią pasirašiusios šalys grąžino atgal, ir buvo perduoti sunkvežimio raktai Vilniuje. Jis patvirtino, kad kalbėję asmenys jam buvo nepažįstami, o iš balso sprendė, jog tai galėjo būti Baltarusijos piliečiai. Nors asmens, kuris priėmė vilkiką, jis asmeniškai nepažįsta, spėjo, kad tai buvo tas pats žmogus, kuris atvyko jo apžiūrėti. Liudytojas nurodė, kad apie transporto priemonės sulaikymą jis sužinojo tik iš įmonės direktorės, kai pastaroji informavo apie gautus muitinės dokumentus. Be to, O. A. tiksliai neprisiminė, ar nuomos dokumentų parengimas bei sunkvežimio perdavimas vyko tuo metu, kai jis jau oficialiai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas taip pat paaiškino, kad „Volvo“ vilkikas buvo įsigytas iš Švedijos įmonės, tačiau puspriekabės kilmės jis neatsimena. Jis teigė, kad jokių Azerbaidžano piliečių nepažįsta ir apie jų dalyvavimą sandoryje jam nėra žinoma. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ta įmonė, kuriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo vilkiką. Atsakydamas į klausimus dėl A. K., O. A. nurodė, kad šio asmens nepažįsta, o apie jį sužinojo tik po to, kai transporto priemonė buvo sulaikyta.
8. Liudytojas V. R. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra davęs parodymus muitinėje, tačiau šiuo metu apie nagrinėjamą situaciją nieko nebeatsimena. Jis teigė žinąs tik tiek, kad buvo kviestas į muitinės įstaigą, kur davė paaiškinimus, tačiau konkrečių aplinkybių, susijusių su ginčo vilkiko nuoma ar jo panaudojimu, neprisimena. Liudytojas patvirtino, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau neprisiminė laikotarpio, kuriuo vadovavo įmonei, taip pat kada ją buvo įsigijęs ir kada vėliau pardavęs, paaiškindamas, jog „teismų turi labai daug“ ir tikslios datos jam nebeišlikusios atmintyje. Jis nurodė, kad UAB „v“ vertėsi transporto veikla, tačiau duomenų apie tai, kad būtų nuomoję transporto priemonę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neprisiminė. V. R. taip pat paaiškino, kad vairuotojas A. K. jam nėra žinomas ir pastarasis niekada nebuvo įdarbintas jo vadovautoje įmonėje. Kalbėdamas apie dokumentų pasirašymą, liudytojas patvirtino, jog muitinėje yra komentavęs, kad ant vieno dokumento esantis parašas nėra jo, tačiau dėl galimo parašo suklastojimo į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Jis taip pat pakartojo, kad neprisimena, jog būtų nuomoję transporto priemonę ar turėję kokių nors ryšių su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas pažymėjo, kad šiuo metu nebeatsimena, kada tiksliai nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, ir kad nagrinėjama situacija jam nepasirodė išskirtinė, todėl dauguma aplinkybių neišliko jo atmintyje.
III. Teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas iš dalies ir nutarimas naikintinas , administracinio nusižengimo byla grąžintina tyrimui atlikti
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).
ANK 211 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimą per nustatytą jų pateikimo terminą ar pažeidžiant jų pateikimo į muitinės nustatytą vietą tvarką, laikinai saugomų prekių nepateikimas muitinės procedūrai įforminti ar reeksportui per muitinės nustatytą terminą, prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba pateikimas pažeidžiant nustatytą tvarką.
ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo pažeistas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas. Vadovaujantis minėto Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 2 dalies a punktu, iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia iš Sąjungos muitų teritorijos prekes išvežantis asmuo.
Iš byloje esančio Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio ( CMR) matyti, jog transporto priemonės vilkiko Volvo FH , vin. (duomenys neskelbtini)siuntėjas Transit Trans Group Sp.z.o.o gavėjas A. U.. Krovinio pakrovimo data ir vieta N. O., Lenkija, 2024-08-01 CMR surašymo data 2021-08-02 ( b.l.119).
Iš byloje esančios sąskaitos faktūros Nr.54/07/2024 matyti, kad transporto priemonės Volvo FH, gamybos metai:2015, VIN (duomenys neskelbtini), reg Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas Transit trans group Sp.z.o.o. pirkėjas A. U.. Išrašymo data 2024-07-31, pristatymo data 2024-07-31 ( b.l.123)
Iš byloje esančio transporto priemonės liudijimo, iš matyti, jog 2024 -07-31 automobilis Volvo FH VIN (duomenys neskelbtini)registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.
Iš byloje esančios automobilio nuomos sutarties Nr.15 matyti , jog 2024.08.01 buvo sudaryta transporto priemonės krovinio automobilio Volvo FH VIN (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis , kurios objektas yra minėta transporto priemonė ( b.l.73-74).
Posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini) „ atstovas teigė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesirengė gabenti vilkiko už Lietuvos Respublikos ribų ir neinicijavo jokios eksporto procedūros, o transporto priemonė buvo išnuomota kitai įmonei.
Taigi , iš bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog 2024 m. liepos 31 d. minėta transporto priemonė įregistruojama UAB“ (duomenys neskelbtini)“ vardu ir be to iš byloje esančių sąskaitų faktūrų matyti, jog minėta transporto priemonė 2024 m. liepos 31 d. yra perleista Transit trans group Sp.z.o.o. pirkėjui A. U.. UAB (duomenys neskelbtini)atstovas nurodė, kad dokumentai, kuriais remiasi institucija, galimai yra suklastoti ir jų kilmė kelia abejonių, o vairuotojas CMR važtaraštį ir kitus dokumentus po kilimėliu slėpė. Tuo tarpu institucija remiasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus paaiškinimais, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)t“ nesudarinėjo jokios transporto priemonės nuomos sutarties. Tiek institucijoje atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, tiek teisme nagrinėjant skundą UAB“ (duomenys neskelbtini) ‘ direktorius V. R. nurodė, jog nepamena, kad įmonė nuomojosi transporto priemonę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip nurodė, jog muitinėje yra komentavęs, kad ant vieno dokumento esantis parašas nėra jo. Taigi, nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini) „ motyvuoja, tuo, jog būdama kaip transporto priemonės savininkė transporto priemonę išnuomojo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir nėra susijusi su šio krovininio automobilio gabenimu. Institucija, savo atsiliepime nurodė, jog vilkikas Volvo yra įsigytas Azerbaidžano piliečio A. U., tačiau šios aplinkybės nebuvo išaiškintos, ar Lenkijos įmonė yra pardavusi minėtą transporto priemonę, taip pat netyrė aplinkybių kokiu pagrindu Transit trans group Sp.z.o.o. 2024 m. liepos 31 d. pardavė transporto priemonę A. U., kai tuo tarpu transporto priemonė pagal registracijos liudijimą buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.
Vis dėl to, teismo vertinimu, Nutarimu administracinio poveikio priemonė paskirta neišsiaiškinus ir neištyrus visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Įstatyme numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose, iš jų ANK 426 straipsnio 5 dalyje, nurodytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
ANK 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju kaip nustatyta UAB “ (duomenys neskelbtini)“ nurodo, jog transporto priemonė buvo išnuomota ir perduota UAB„ (duomenys neskelbtini) „ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra susijusi su šios transporto priemonės gabenimu, todėl prašo grąžinti transporto priemonę. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) GO LT“ direktorius nurodo, jog transporto priemonės nesinuomojo ir tokios sutarties nepasirašinėjo. Kaip tuo tarpu iš byloje esančio nuomos sutarties matyti, jog automobilio nuomos sutartis yra pasirašyta UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nuomotojo atstovo ir patvirtinta įmonės spaudu. Taigi nagrinėjamu teismo vertinimu nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, Tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio ( CMR) sąskaitos faktūros Nr.54/07/2024 pagal kurią transporto priemonė Volvo FH, gamybos metai:2015, VIN (duomenys neskelbtini), reg Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduota ir nurodoma pardavėjas Transit trans group Sp.z.o.o. pirkėjas A. U.. Išrašymo data 2024-07-31, pristatymo data 2024-07-31, be kita ko sąskaita faktūra taip pat yra patvirtinta parašu ir spaudu, gali turėti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje požymių.
ANK 642 straipsnis nenumato galimybės teismui išnagrinėjus bylą tiesiogiai perduoti ją ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nuspręstų, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir spręsti klausimą dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANK 592 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduotą surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Taigi šiuo atveju pareigūnas atliekantis nusižengimo tyrimą įtardamas galimai padarytą nusikalstamą veiką privalo spręsti klausimą dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 straipsnyje nustatyta tvarka.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nėra ištirtos ir išaiškintos aplinkybės dėl transporto priemonės nuomos sutarties sudarymo tikrumo, be to nėra ištirtos aplinkybės kokiu pagrindu Lenkijos įmonė Transit trans group Sp.z.o.o. 2024 m. liepos 31 d. pardavė transporto priemonę A. U., kai tuo tarpu transporto priemonė pagal registracijos liudijimą buvo registruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.
Teismo vertinimu, aptarti trūkumai yra esminiai, todėl Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina Institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 dalimi, 592 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-70-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK 24251302113 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Vilniaus teritorinei muitinei, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.