Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R. Valentinienė Teisėja L. Bajorinienė Baudžiamoji byla Nr. 1A–145-106/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.6.1, 1.2.22.1, 2.1.7.4, 2.4.6.4.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2010 m. balandžio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Tylerto apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 1 d., 146 str. 1 d., 253 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. spalio mėnesį, iš 29 į 30 d., nakties metu, suradęs E. K. Kauno mieste, „Statoil“ degalinėje, kur ji laikinai buvo sustojusi permiegoti automobilyje, grasindamas jai dujiniu revolveriu ME 38 Compakt-G Nr. 019842, jėga ištempė ją iš jos automobilio, prievarta įsodino į savo automobilio Volvo XC 70, transportavimo Nr. P475208, bagažinę ir vežė į Tauragės miestą. Važiuojant E. K. liepė perlipti iš bagažinės į priekinę keleivio sėdynę, visą kelią turėtu revolveriu ir peiliu grasindamas nužudyti, ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, atvežė E. K. į Tauragę, kur sustojus automobiliui, E. K. nuo G. J. pabėgo.

Be to G. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2008 m. spalio mėnesio 27 ar 28 dienos, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, iki 2008 m. spalio 30 d. G. automobilyje Volvo XC 70, transportavimo Nr. P475208, laikė ir vežiojosi revolverį „ME 38 Compakt-G“, kuriame neturėdamas tam leidimo, laikė penkis savadarbius užtaisus, susidedančius iš penkių fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių, kurie yra šaudmenys ir penkių fabrikinės gamybos guminių šratų, kurių kinetinė energija viršija „D“ kategorijos šaudmenims keliamus energetinius reikalavimus.

G. J. pripažinti kaltu pagal BK 146 str. 1 d., 253 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal BK 146 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 253 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmes vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 72 str. 1, 2 d., konfiskuoti automobilį Volvo XC 70, transportavimo Nr. P 475208, revolverį ME 38 Compakt-G Nr. 019842.

Dėl veikos pagal BK 253 str. 1 d. apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad tokia veika vertintina kaip administracinis teisės pažeidimas. Specialisto išvadoje Nr. 1218 nurodyta, kad pateikti tyrimui penki savadarbiai užtaisai, susidedantys iš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių ir fabrikinės gamybos guminių šratų, yra šaudmenys. Šių savadarbių užtaisų sviedinių kinetinė energija viršija „D" kategorijos šaudmenims keliamus energetinius reikalavimus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) 196 str. nenumato administracinės atsakomybės už savadarbių užtaisų gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą be leidimo. Tokia atsakomybė numatyta BK 253 str. 1 d. Todėl daro išvadą, kad G. J. išteisintas nepagrįstai.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji E. K. prašo skundą atmesti.

Nukentėjusioji E. K., nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl neteisėto laisvės atėmimo

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai G. J. išteisino dėl nusikaltimo pagal BK 146 str. 1 d.

G. J. kaltė dėl neteisėto laisvės atėmimo grindžiama nukentėjusiosios E. K., liudytojo K. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pas išteisintąjį rastu ginklu su savadarbiais užtaisais, peiliu. Prokuroras apeliaciniame skunde G. J. kaltę taip pat grindžia išimtinai nukentėjusiosios pirminiais parodymais, juos vertindamas kitaip nei apylinkės teismas. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, laiko nepagrįstais, todėl juos atmeta.

G. J. viso proceso metu davė nuoseklius, neprieštaringus parodymus. Jis neigė, kad nukentėjusiąją E. K. į automobilį įsodino prievarta, kad grasino ją nužudyti ar sužaloti, o į savo automobilį jis įsodino po ilgų įkalbinėjimų, tarpusavio ginčų, tačiau ne prieš nukentėjusiosios valią (t. 1, b. l. 78, 80-81, 87, 89, 169-170). Savo parodymus išteisintasis patvirtino akistatos su nukentėjusiąja metu (t. 1, b. l. 83-84).

Teisiamojo posėdžio metu bei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusioji E. K. parodė, kad G. J. prievartos prieš ją nenaudojo. Jie gyvena kartu apie 6 metus. Įvykio metu jie buvo susipykę, todėl barėsi, ji taip pat pyko ir ant kartu su G. J. atvažiavusių draugų, kad pastarieji ją išdavė. Nukentėjusioji neneigia, kad G. J. parodė jai savo ginklą, peilį, tačiau neigia, kad jais buvo jai grasinama. Nukentėjusioji teigia, kad jie tik aiškinosi jų tarpusavio santykius dėl jų bendro gyvenimo bei ateities. Ji tuo mertu buvo susiradusi kitą draugą, todėl mano, kad G. J. turėjo pagrindo jaudintis ir pykti. Taip pat nukentėjusioji paneigė, kad ją G. J. tempė ją už plaukų, naudojo prievartą. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji kitaip aiškino įvykio aplinkybes, teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad iš esmės jos parodymai teisingi, tačiau prievartos ir grasinimų prieš ją G. J. nenaudojo, peiliu ir pistoletu jai negrasino. Pirmųjų apklausos metu jos parodymai yra „suvelti“ ir „pagražinti“. Tuo metu jie pykosi, todėl ji rašė pareiškimus policijai. Šiuo metu ji su G. J. yra susitaikę, jam jokių pretenzijų neturi, kartu gyvena (t. 1, b. l. 170-172).

Kad E. K. buvo neteisėtai atimta laisvė negalėjo patvirtinti ir liudytojas K. P., kuris buvo įvykio vietoje ir galėjo betarpiškai matyti konflikto pradžią. Teisiamojo posėdžio metu jis taip pat nepatvirtino E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė girdėjęs, kaip G. J. E. K. pasakė „viskas prisižaidei, važiuosi dabar su manimi“, tačiau kitų įvykio aplinkybių nematė, nes liko automobilyje. Teisiamojo posėdžio metu K. P. patvirtino, kad E. K. pykosi, ginčijosi su G. J., tačiau nepatvirtino aplinkybės, kad prieš E. K. buvo naudojama prievarta ar grasinimai. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, nes jis buvo išsigandęs, nes nesuprato, kas vyksta, siekė padėti E. K., tačiau tik pakenkė (t. 1, b. l. 205-206).

Nors nukentėjusiosios parodymai ir yra prieštaringi, tačiau teisėjų kolegija nelaiko jos pirminių parodymų besąlygiškai patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes. BPK 276 str. 4 d. nustatyta, kad nukentėjusiojo ( taip pat kaltinamojo bei liudytojo) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti. Šiuo konkrečiu atveju pirminių nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina kiti byloje teismo ištirti įrodymai. Kitų neginčijamų G. J. kaltės įrodymų byloje nėra, visi kiti byloje esantys duomenys, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas, yra išvestiniai. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnė, atlikusi ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje baudžiamojoje byloje, aplinkybes apie įvykį sužinojo iš tų pačių anksčiau minėtų liudytojų, kurie parodymus davė subjektyviai vertindami įvykio situaciją. G. J. ir nukentėjusioji E. K. įvykio metu buvo susipykę ir akivaizdu, kad nors įvykio metu jų tarpusavio santykiuose ir buvo tam tikrų prievartos elementų, jie, kaip matosi jau iš jų akistatos protokolo, netrukus susitaikė, gyvena bendroje šeimoje, E. K. pagimdė sūnų. Iš to galima daryti išvadą, kad ir pati E. K. G. J. panaudotų prieš ją veiksmų nevertino kaip realių grasinimų jos atžvilgiu ar neteisėto laisvės atėmimo.

Ap­kal­ti­na­ma­sis nuosp­ren­dis ne­ga­li bū­ti grin­džia­mas prie­lai­do­mis, teis­mo iš­va­dos tu­ri bū­ti pa­grįs­tos įro­dy­mais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes. Kadangi apylinkės teismo ištirti įrodymai neginčijamai nepatvirtino kaltinamajame akte inkriminuojamų kaltinimų, atitinkamai apylinkės teismas dėl tokio kaltinimo G. J. išteisino. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, todėl prokuroro apeliacinis skundas dėl veikos, numatytos BK 146 str. 1 d., atmestinas.

Dėl savadarbių užtaisų

Dėl šios skundo dalies prokuroro skundas tenkintinas.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų kaltinančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis G. J. dėl kaltinimo pagal BK 253 str. 1 d. naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija nustato, kad G. J. neturėdamas leidimo laikė šaudmenis, tai yra nuo 2008 m. spalio mėnesio 27 ar 28 dienos, tikslesnis laikas nenustatytas, iki 2008 m. spalio 30 d. G. J. automobilyje Volvo XC 70, transportavimo Nr. P475208, laikė ir vežiojosi revolverį „ME 38 Compakt-G“, kuriame neturėdamas tam leidimo, laikė penkis savadarbius užtaisus - šaudmenis, susidedančius iš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių ir fabrikinės gamybos guminių šratų, kurių kinetinė energija viršija „D“ kategorijos šaudmenims keliamus energetinius reikalavimus.

G. J. neginčija šių šaudmenų priklausomybės, tačiau teigia, kad garsinius ir guminius šovinius jis įsigijo teisėtai iš ginklų parduotuvės, jiems leidimo nereikia. Kad dėti į ginklą šių šovinių kartu negalima, jis nežinojo.

Iš 2008-11-28 specialisto išvados Nr. 1218 matyti, kad 9 mm kalibro revolveris “ME 38 Compact-G“, numeris 019842, paimtas 2008-10-30 iš G. J. automobilio yra „D“ kategorijos šaunamais ginklas, skirtas šaudyti 9 mm dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais bei 9 mm kalibro šoviniais su guminėmis kulkomis. Penki savadarbiai užtaisai, susidedantys iš fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių ir fabrikinės gamybos guminių šratų yra šaudmenys. Šių savadarbių užtaisų sviedinių kinetinė energija viršija šaudmenų, skirtų „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams keliamus energetinius reikalavimus. Savadarbiai užtaisai tinkami šaudyti iš revolverio “ME 38 Compact-G“ (b. l. 6-8).

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 17 p. šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš ginklų. To paties įstatymo 6 str. reglamentuoja D kategorijos ginklus. Minėto straipsnio 1 d. 5 p. numato, kad tai šaunamieji ginklai, atitinkantys kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J.

Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad iššautų sviedinių kinetinė energija viršija šaudmenims, skirtiems „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus reikalavimus, tai yra, visų penkių savadarbio užtaisų sviedinio kinetinė energija buvo nuo 24,7 iki 58,8 J. Tai rodo, kad tokie savadarbiai užtaisai ženkliai viršija maksimalią „D“ kategorijos ginklų sviedinio kinetinės energijos ribą. Todėl darytina išvada, kad sviedinio kinetinės energijos, tuo pačiu ir kaunamosios galios didinimas yra neleistinas, atitinkamai tokių šaudmenų gaminimui, taip pat ir laikymui reikalingas leidimas.

Kaip minėta, G. J. neneigia aplinkybės, kad savo „D“ kategorijos revolverį „ME 38 Compact-G“ užtaisė fabrikinės gamybos garsiniais šoviniais ir guminiais šratais, tai yra į revolverio būgnelio kameras įstatė kartu garsinį šovinį ir guminį šratą. Būtent tokiu būdu tokio šaudmens konstrukcija leido G. J. pasiekti ženkliai didesnę savadarbio užtaiso kinetinę energiją. Tai, kad G. J., nesilaikydamas revolverio naudojimo instrukcijos iš penkių fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių ir fabrikinės gamybos guminių šratų pasigamino (arba sukūrė) šaudmenį, kurio kaunamoji galia yra ženkliai didesnė, rodo, kad jis sąmoningai siekė padidinti šaudmens galią. Kad G. J. veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio rodo ta aplinkybė, kad revolverio būgnelio visos 5 kameros buvo užtaisytos šiais savadarbiais šaudmenimis.

Kadangi tokių savadarbių užtaisų sviedinio kinetinė energija ženkliai didesnė už „D“ kategorijos ginklams keliamus reikalavimus, todėl tokie G. J. veiksmai, atlikti be leidimo, yra draudžiami, ir užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę, kaip neteisingai nurodyta nuosprendyje, atsakomybę.

BK 253 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad G. J. neturėdamas leidimo laikė jo paties sukonstruotą savadarbį užtaisą – šaudmenį, kuriam konstruoti, gaminti ar laikyti reikalingas leidimas, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 253 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę G. J. atsižvelgia, kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, kaltininko atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Jis anksčiau teistas, tačiau teistumas seniai išnykęs, nusikaltimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. G. J. skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad G. J. gyvena šeimoje, augina sūnų, teistumas išnykęs, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

G. J. pagal BK 146 str. 2 d. išteisintas, todėl konfiskuoti G. J. automobilį, kaip prašo apeliaciniame skunde prokuroras, nėra pagrindo.

Kadangi nustatyta, kad G. J. neteisėtai pasigamino šaudmenis, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2 p., konfiskuotinas nusikaltimo įrankis - revolveris ME 38 Compakt-G Nr. 019842.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 3, 4 d., 329 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl veikos pagal BK 253 str. 1 d. panaikinti.

G. J. pripažinti kaltu pagal BK 253 str. 1 d. ir paskirti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 d. 7 p., bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmes vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2 p., konfiskuoti nusikaltimo įrankį - G. J. revolverį ME 38 Compakt-G Nr. 019842.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.