Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties dalyje sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys - R. J., uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teismas privalo ex officio patikrinti gautus duomenis apie CPK 163 straipsnyje nustatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų buvimą ir nustatyti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2001). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t.y., kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005). Taigi nuspręsti, yra prejudicinis arba kitoks teisinis ryšys tarp dviejų ar kelių bylų ar ne, taip pat įmanoma nustatyti visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas, su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes.

Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiama nutartimi teismas sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kitoje civilinėje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančio R. J. ir atsakovo J. K. sudarytos paskolos sutarties priskyrimo UAB „Tikritus“ arba J. K. įsipareigojimų. Akivaizdu, jog šis klausimas aktualus ir nagrinėjamai civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, nes pagal CK 3.109 straipsnį šeimos reikmėms įgyvendinti prisiimtos prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Taip pat, tam tikrais atvejais kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami ir iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 str.).

Iš nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių matyti, jog ieškiniu ieškovė prašo atsakovo prisiimtas prievoles pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis, t.y. paneigti prezumpciją, jog tai yra bendrosios sutuoktinių prievolės, todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, neva teismui nustačius, jog šalys bendro ūkio nebeveda jau apie 10 metų, o apeliantė keletą metų gyvena užsienyje, santuokos nutraukimo rezultatas yra aiškus. Pažymėtina, jog byla išsprendžiama, priimant galutinį teismo sprendimą, t.y. konstatuojama, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 260 str., 265 str. 1 d.), tuo tarpu šioje byloje toks sprendimas dar nėra priimtas. Pažymėtina ir tai, jog, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, skolos ir pan., t.y. sudaromas turto balansas (CK 3.118 str.) ir tik po to tas turtas dalijamas. Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdžiai yra reikšmingas skolos trečiajam asmeniui R. J. nustatymo faktas, dėl kurio ir vyksta ginčas kitoje civilinėje byloje.

Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, kaip ir bet kurioje kitoje civilinėje byloje, sprendimą dėl ginčo esmės priima teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įstatymų nuostatomis. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, jog bylos nagrinėjimą būtina atnaujinti ir civilinę bylą sustabdyti dėl kitos nagrinėjamos civilinės bylos, rodo, kad toks sprendimas konkrečioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalėjo būti priimtas.

Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį dalyje dėl bylos sustabdymo palikti nepakeistą.