Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2022-02-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-584-1146/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-01
Bylos Nr.
e2YT-584-1146/2022
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03408-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aivaras Naujalis
Pareiškėjas
Z. G. K.
Suinteresuotas asmuo
B. M., A. J., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-584-1146/2022Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03408-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.5; 3.4.5.2
MARIJAMPOLĖ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 1 d.Marijampolė
Marijampolė apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,sekretoriaujant J. Š.,dalyvaujant pareiškėjai Z. G. K. ir jos atstovei advokatei S. S.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims B. M., A. J., valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. G. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. M., A. J., VĮ „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo turto paveldėjimo klausimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., mirusio 1999 m. gruodžio 24 d., palikimą priėmė sutuoktinė G. J., mirusi 2021 m. spalio 28 d., faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti.

Teismui pateiktame pareiškime nurodo, kad pareiškėjos tėvas A. J., mirė 1999 m. gruodžio 24 d., paskutinė A. J. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po A. J. mirties liko palikimas: ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio buto su 4,81 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), G. J. vardu. Pareiškėjos motina G. J., sutuoktinio palikimą priėmė, nes tame pačiame bute gyveno kartu su sutuoktiniu iki jo mirties ir tame pačiame bute gyveno ir po jo mirties, rūpinosi butu, jį remontavo, mokėjo mokesčius. G. J., mirė 2021 m. spalio 28 d. Motina pareiškėjai testamentu paliko visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja motinos palikimą priėmė. G. J. įstatymo nustatytu laiku notarų biurui nepadavė pareiškimo dėl sutuoktinio A. J., mirusio 1999 m. gruodžio 24 d., palikimo priėmimo, dėl ko pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į tėvui priklausiusią ½ dalį buto su 4,81 kv. m rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Dėl A. J., mirusio 1999 m. gruodžio 24 d., palikimo į notaro biurą niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta. Kadangi kitaip nėra galimybės įrodyti, kad A. J., mirusio 1999 m. gruodžio 24 d., palikimą priėmė sutuoktinė G. J., mirusi 2021 m. spalio 28 d., faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti. Esant tokioms aplinkybėms, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą teisme (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismo posėdžio metu pareiškėja Zita G. K. parodė, kad pateiktą pareiškimą palaiko. Taip pat nurodė, kad A. J. ir G. J. buvo jos tėvai. Santuokoje gimė trys dukros: pareiškėja, B. M., A. J.. Brolis V. J. mirė karo metu. Palikuonių neturėjo. Tiek po tėvo, tiek ir po motinos mirties liko tas pats turtas - butas. Butas įgytas santuokoje, bet registruotas motinos vardu, nes tėtis buvo neraštingas. 1992 m. įsigiję butą abu tėvai įsikėlė ir gyveno jame iki mirties. Į notarą nesikreipė, nes dokumentuose butas priklausė tik motinai, todėl negalvojo, kad reikia. Motina toliau po tėvo mirties liko gyventi bute. Pareiškėja rūpinosi mama, padėjo seserys. Mokesčius už butą mokėjo motina, vėliau mokėjo pareiškėja internetu. Įsiskolinimų už butui teikiamas paslaugas niekada nebuvo. Butą remontavo 2002 metais. Keitė langus, tapetavo, įstiklino balkoną. Vėliau slaugant mamą buvo atnešta slaugos lova ir kitaip butas pritaikytas slaugai. Toliau naudojosi ir bendrais kilnojamaisiais daiktais. Motina parašė testamentą, kad turtas priklauso pareiškėjai. Ginčo dėl to tarp jos ir suinteresuotų asmenų nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė S. S. parodė, kad pareiškėjos reikalavimą patvirtina rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymui, pareiškėjos paaiškinimai. Liudytojai suinteresuotumo neturi, todėl jų parodymai vertintini kaip teisingi. Butas įgytas santuokoje, todėl pareiškėja negali priimti pusės buto. Prašo pareiškimą tenkinti.

Liudytoja O. P. parodė, kad pareiškėja yra jos draugė. Ji bendravo ir su pareiškėjos tėvais. Žino, kad jie gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina G. J. liko gyventi tame pačiame bute po savo vyro A. J. mirties. Jie visada gyveno tam pačiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Žino, kad remontavo butą (langus keitė, balkoną stiklino, tapetavo), bet jau seniai, po A. J. mirties. Visais daiktais kiek matė naudojosi G. J. toliau. G. J. sakydavo, kad jai pinigų užtenka, už butui teikiamas paslaugas ji susimokėdavo. D. G. J. rūpinosi pareiškėja. Apie jokius ginčus tarp suinteresuotų asmenų dėl palikimo, ji nežino.

Liudytoja J. L. parodė, kad pareiškėją pažįsta, bičiuliavosi šeimomis. Pažinojo ir pareiškėjos tėvus, bendravo. Dalyvavo jų jubiliejuose, santuokos sukaktuvėse. Iki 2000 metų gyveno netoli pareiškėjos tėvų. Iki A. J. mirties abu gyveno (duomenys neskelbtini)., po jo mirties G. J. toliau liko gyventi tame bute ir gyveno ten iki savo mirties. Teko bendrauti su G. J., susitikdavo pas K.. Žino, kad G. J. butą remontavo praėjus keliems metams po A. J. mirties. Apie įsiskolinimus niekada nebuvo jokios kalbos. Nebuvo ir jokios kalbos, kad būtų kilę ginčai, tarp Augusto ir G. vaikų dėl paveldėjimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo B. M. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos. Ginčo dėl paveldėjimo tarp seserų nėra. P. Z. G. K. pareiškimo reikalavimus. Savarankiškų reikalavimų neturi ir nereiškia, bylą prašo nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. J. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Pareiškime teisingai nurodyta, kad jų tėvai A. J. ir G. J. iki tėvo mirties gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). A. J. mirus, tame pačiame bute motina gyveno iki savo mirties, rūpinosi butu, jį remontavo, mokėjo mokesčius, kas vertintina, kad motina palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti. Ji savarankiškų reikalavimų neturi ir nereiškia, palaiko sesers Z. G. K. pareiškimo reikalavimus. Ginčo tarp seserų dėl paveldėjimo nėra. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pareiškimą prašo tenkinti pilnai.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų G. J., ir A. J., palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo Z. G. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ atstovas, B. M., A. J. nedalyvavo, teismui pateiktuose atsiliepimuose išreikšti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad G. J. ir A. J. yra pareiškėjos Z. G. K. tėvai, kurie 1936 m. lapkričio 24 d. sudarė santuoką. 1999 m. gruodžio 24 d. mirė A. J.. 2021 m. spalio 28 d. mirė G. J.. 2005 m. sausio 24 d. testamentu G. J. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko savo dukrai Z. G. K.. 2021 m. lapkričio 19 d. notarės liudijimu patvirtinta, kad po G. J. mirties palikimą priėmė mirusiosios testamentinė įpėdinė - dukra Zita G. K.. Iš 2021 m. lapkričio 25 d. liudijimo dėl A. J. palikimo matyti, jog kad patikrinus Marijampolės 1-ojo notaro biuro archyvinius duomenis iki 2021 m. lapkričio 25 d., dėl 1999 m. gruodžio 24 d. mirusio A. J., gyvenusio (duomenys neskelbtini)., palikimo į Marijampolės 1 -a jį notaro biurą niekas nesikreipė ir byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra užvesta. Iš teismui pateikto nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo seka, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė G. J., pagal 1992 m. sausio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį.

Liudytojos O. P. ir J. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjos motina G. J. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po savo vyro A. J. mirties. Patvirtino, kad pareiškėjos motina rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, remontavo (keitė langus, balkoną stiklino, tapetavo). Visais daiktais kiek matė naudojosi G. J. toliau.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1999 m. gruodžio 24 d., priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, patvirtina, jog G. J. po savo sutuoktinio A. J. mirties 1999 m. gruodžio 24 d., per tuo metu galiojusio 1964 m. CK nustatytą šešių mėnesių terminą atliko aktyvius veiksmus, išreiškusius jos valią paveldėti sutuoktiniui priklausiusią turto dalį, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. G. J. liko toliau gyventi santuokos metu įgytame bute, mokėjo komunalinius mokesčius, tvarkė butą ir juo rūpinosi, perėmė kilnojamuosius daiktus. Tokiais savo veiksmais G. J. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų darytina išvada, kad G. J. po A. J. mirties likusiu turtu rūpinosi tinkamai, įsiskolinimų (turtui taikomų apribojimų) už suteiktas paslaugas, nenustatyta.

Suinteresuoti asmenys B. M., A. J. patvirtino pareiškime išdėstytų faktinių aplinkybių tikrumą. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Taigi, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepažeis kitų asmenų interesų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusiomis teisės normomis, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. J. po savo sutuoktinio A. J. mirties 1999 m. gruodžio 24 d., priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes - jai galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje susidarė 15,15 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1999 m. gruodžio 24 d., priėmė sutuoktinio palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą.

Priteisti iš Z. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,15 Eur (penkiolika eurų 15 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Aivaras Naujalis