Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės jungtys” ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Žemkasta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. gegužės 15 d. įstatymų nustatyta tvarka, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalį. Trečiajam asmeniui įteikti 2019 m. gegužės 15 d. juridinio asmens raštinės darbuotojui, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 2 dalimi. Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimų į ieškinį teismas negavo, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Formaliai įvertinus pateiktus byloje rašytinius įrodymus: vekselį, PVM sąskaita-faktūrą, klientų apyvartos išrašą, skolos suderinimo aktą, teisinių paslaugų sutarties išrašą, žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą, PVM sąskaitą-faktūrą ir apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas, nustatyta kad (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasta“ generalinis direktorius R. B. uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės jungtys” išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriuo atsakovas užtikrino, kad uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasta“ prievolės ieškovei bus atlygintos per vekselyje nurodytą terminą (iki 2018 m. rugpjūčio 17 d.) paties R. B.. Suėjus neprotestuotiname vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselis nebuvo pateiktas notarui dėl vykdomojo išrašo išdavimo. Ieškovė yra atlikusi užsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasta" rangos darbus. Paskutinė sąskaita faktūra 2600 Eur sumai išrašyta 2017 m. gruodžio 29 d. 2017 m. gruodžio 31 d. uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasta" skola ieškovei sudarė 11801,12 Eur. Per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 30 d. uždaroji akcinė bendrovė „Žemkasta" ieškovei sumokėjo 9500 Eur. 2018 m. sausio 1 d. uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasta" skolos likutis ieškovei sudarė 2031,12 Eur. Taigi, uždaroji akcinė bendrovė „Žemkasta" skola ieškovei sudarė 2031,12 Eur. Atitinkamai atsakovo, užtikrinusio vekseliu prievolę, skola ieškovei ieškinio pateikimo dieną sudarė 2031,12 Eur. Duomenų, leidžiančių spręsti, kad vekselyje nurodyta suma buvo apmokėta, byloje nepateikta.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą, vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t.y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vekselis yra kaip prievolės įvykdymą užtikrinanti priemonė. Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

Vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.

Bylos duomenimis, atsakovo išrašytas vekselis tapo skolos rašteliu, kaip rašytinis įrodymas, kuriuo besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti 2031,12 Eur sumą vekselio turėtojui – ieškovui. Vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo 2031,12 Eur paskolą, bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, paskolą atsakovas įsipareigojo grąžinti, tačiau negrąžino. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pažeidė savo pareigą sąžiningai vykdyti prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą. Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs nėra (CPK 178 str.). Negrąžintą skolą sudaro 2301,12 Eur, todėl iš atsakovo šios sumos priteistinos ieškovės naudai (CK 6.2 straipsnis, 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.872-6.874 straipsniai, 6.881 straipsnis).

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį ieškovės patirtos 463,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas 52 Eur žyminis mokestis, 411,40 Eur už procesinių dokumentų parengimą. ieškovės naudai priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 92 straipsnis; 2014 m. rugsėjo 23 d. teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263, 264, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Požeminės jungtys”, įmonės kodas 123403470, buveinė Liepsnos g. 4, Vilnius, 2301,12 Eur (du tūkstančius tris šimtus vieną eurą 12 ct) skolą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 463,40 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų kurias sudaro sumokėtas 52 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų) žyminis mokestis, 411,40 Eur (keturių šimtų vienuolikos eurų 40 ct) už procesinių dokumentų parengimą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.