Kauno apygardos teismo nutartis

2016-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1029-493/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-11
Bylos Nr.
1S-1029-493/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Gytis Večerskas
Nuteistasis
R. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1029-493/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 93-419 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2001 m. vasario 19 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232¹ straipsnio 5 dalį, 312 straipsnio 3 dalį, jam paskirtos bausmės ir, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta galutinė bausmė –laisvės atėmimas 8 metams su 100 MGL bauda. Šiaulių apygardos teismo 2004 m. birželio 3 d. nutartimi panaikintos Šiaulių apygardos teismo 2001 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirtos papildomos bausmės – bauda ir turto konfiskavimas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2020 m. birželio 6 d.Komisijos 2016 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 93-419 priimtas sprendimas nuteistajam R. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodoma, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 30 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema ir vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 35 balų iki 30 balų, nuteistasis pataisos įstaigoje mokosi, drausmine tvarka nebaustas, 2 kartus skatintas, dalyvauja mokyklos renginiuose, neformalaus ugdymo būreliuose, savo kaltės neneigia, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 23 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą R. A.. Teismas konstatavo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų nusikaltimų padarymą bendrininkų grupėje (narkotinių medžiagų disponavimą ir kontrabandą stambiu mastu). Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad vis tik išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje), nuostatos (ankstesnės nuostatos (siekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus). Nuteistasis slapstėsi vengdamas teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistasis yra linkęs greitai veikti, tačiau ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas vertina kaip neišvengiamas savitarpio santykius didelėje žmonių grupėje. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes teismas darė išvadą, jog nuteistasis R. A. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis R. A. laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. A. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, nusprendęs netvirtini Komisijos nutarimo, įvertino ne visas faktines aplinkybes. Teismas pripažino, kad yra teigiamų jo elgesio pokyčių – jis mokosi, laikosi vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, nebaustas, du kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Tačiau jo nuomone teismas klysta konstatuodamas, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje, kadangi teismas jo tariamus bendrininkus išteisino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atskleistas narkotinių medžiagų kontrabandos ir platinimo mechanizmas parodė, kad jo vaidmuo nusikaltimuose buvo ne pagrindinis ir jo veiksmais reali žala valstybei nebuvo padaryta. Skunde taip pat nurodoma, kad jo slapstymasis tai buvo gelbėjimasis, kadangi vienas iš išteisintųjų buvo nušautas, o jis, bijodamas susidorojimo, išvyko iš Lietuvos. Šiuo metu gailisi taip pasielgęs, tačiau visą tą laikotarpį jis elgėsi nepriekaištingai, nedarė naujų nusikalstamų veikų, sukūrė šeimą, turi mažametę dukrą. Nuteistųjų subkultūros tradicijas vertina kaip neišvengiamybę didelėje žmonių grupėje, tačiau jų nesureikšmina, diskriminacinių nuostatų neturi. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas yra nepakankamas, kadangi, jo manymu, jis yra arba jo nėra. Nurodo, kad anksčiau yra neteistas, o jo padarytoje nusikalstamoje veikoje nukentėjusiųjų nėra. Nuteistasis pažymi, kad išėjęs į laisvę turi galimybę įsidarbinti, jo socialiniai ryšiai yra puikūs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, jo nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 35 iki 30 balų pagal „OASys“ metodiką ir yra žema, savo kaltę pripažįsta, o Komisija darė išvadą, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be kita ko nuteistasis įsipareigoja doru darbu ir pavyzdingu elgesiu įrodyti, kad pasitaisė.Nuteistojo R. A. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nuteistasis R. A. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis pataisos namuose mokosi, laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, du kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, t. y. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistojo R. A. pastangos bausmės atlikimo metu įrodyti, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį jis gali atlikti ir neatskirtas nuo visuomenės, nėra pakankamos. Kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas vertina kaip neišvengiamus savitarpio santykius didelėje žmonių grupėje, o tai, teismo nuomone, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nors nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (30 balų pagal „OASys“ metodiką) ir šiek tiek sumažėjusi (ankstesnio vertinimo metu – 35 balai), tačiau sumažėjo neženkliai ir vis dar išlieka artima vidutinei. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, nuostatos. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis drausmine tvarka baustas nebuvo, tačiau pirmąjį paskatinimą gavo tik 2016 m. vasario 22 d., t. y. po beveik dviejų metų nuo bausmės pradžios.Byloje taip pat nustatyta, kad nuteistasis R. A. vengė laisvės atėmimo bausmės, slapstėsi. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis slapstėsi dėl savo saugumo, kadangi vienas iš išteisintųjų bendrininkų buvo nušautas. Tačiau ši nuteistojo prielaida aukštesniojo teismo nuomone niekaip nepateisina R. A. bausmės vengimo ir slapstymosi, juo labiau, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra niekaip nesusijęs su galimu susidorojimu.Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už vieną labai sunkų ir vieną sunkų nusikaltimus. Manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgus į nuteistojo R. A. asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisėĮvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, dedant maksimalias pastangas mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. A. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. A. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Daiva JankauskienėArūnas PaštuolisGytis Večerskas