Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei, 2013 m. kovo 18 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Mineraliniai vandenys“ skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Komas“ dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (6.1)-D2-138 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutinka su sprendime nurodytu teiginiu, kad remiantis Civilinio kodekso 6.371 straipsniu, UAB „Komas“ nuosavybės teisė į prekes perėjo šių prekių perdavimo metu. Mano, kad šis atsakovės argumentas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštarauja ne tik Civilinio kodekso nuostatoms, tačiau ir konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui. Atsakovė neatsižvelgė į aplinkybę, jog nuosavybės teisė į parduodamą daiktą pereina jo perdavimo momentu tais atvejais, kai sandorio šalys nesutaria dėl kito nuosavybės teisės perėjimo momento. Nurodo, jog Civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Dėl minėtų Civilinio kodekso nuostatų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. spalio 28 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3k-3-535/2004 bei 2009 m. spalio 28 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3k-3-475/2009 yra išaiškinęs, kad kai yra šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, bendroji taisyklė dėl nuosavybės teisės į daiktą perėjimo nuo daikto perdavimo momento netaikoma.

Taip pat pabrėžia, kad sprendime nurodoma, jog UAB „Komas“ operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyti galimi Alkoholio kontrolės įstatymo bei Administracinių pažeidimų kodekso nuostatų pažeidimai, už kurių padarymą nustatyta atsakomybė – bauda su alkoholinių gėrimų konfiskavimu. Teigia, jog buvo paskirta bauda, tačiau prekės nebuvo konfiskuotos, todėl mano, jog nėra pagrindo negrąžinti pareiškėjai prekių.

Pareiškėja UAB „Mineraliniai vandenys“ ir jos atstovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotos tinkamai (b.l. 90, 91). Pareiškėjos atstovė advokatė Viktorija Budreckienė, kuri pareiškėją atstovauja pagal Teisinių paslaugų sutartį (b.l. 31-34), pateikė prašymą (b.l. 88) bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Komas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė. Iš išrašo apie juridinį asmenį (b.l. 84) matyti, kad buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu siųstas teismo šaukimas ir procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (b.l. 83). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 73 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jeigu adresato buveinės vieta nėra žinoma, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką specialiame interneto tinklalapyje <..>, 2013 m. kovo 7 d. specialiame teismo tinklalapyje www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“ paskelbė apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą, viešo paskelbimo būdu trečiajam suinteresuotam asmeniui įteikė procesinius dokumentus (b.l. 87). Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis nuostatomis teisėjų kolegija konstatuoja, jog trečiasis suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjos UAB „Mineraliniai vandenys“ atstovui bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Komas“ atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (6.1)-D2-138 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas grąžinti 2012 m. spalio 25 d. daiktų paėmimo protokolu Nr. K1-862-2 iš UAB „Komas“ išimtus alkoholinius gėrimus.

Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai

2012 m. spalio 25 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija UAB „Komas“ surašė daiktų paėmimo protokolą Nr. K1-865-2 (toliau – ir Daiktų paėmimo protokolas), kuriuo vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsniu bei Mokesčių administravimo įstatymo 125 straipsniu, iš UAB „Komas“ dėl alkoholio produktų prekybos bei laikymo neturint galiojančios licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, buvo paimti 250 vienetų alkoholinių gėrimų (b.l. 47-48). Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. lapkričio 12 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. K1-865 (b.l. 49-53) konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T2-237 buvo panaikintas 2009 m. gruodžio 15 d. UAB „Komas“ išduotos licencijos Nr. 108/09A verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje „Jorkas“, esančioje (duomenys neskelbtini), galiojimas. Tačiau bendrovė, neatsižvelgdama į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimą, toliau vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais kavinėje „Jorkas“. 2012 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija surašė įstatymo pažeidimo protokolą Nr. K1-865 (b.l. 58), kuriame nurodė, kad UAB „Komas“ veiklos vykdymo vietoje – bare „Jorkas“ – 2013 m. spalio 13 d. ir 2012 m. spalio 25 d. buvo laikoma ir vykdoma mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, neturint Klaipėdos savivaldybės administracijos išduotos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir prekybos vietoje neturint juridinę galią turinčių privalomų alkoholio produktų įsigijimo dokumentų egzemplioriaus. Tokiu būdu UAB „Komas“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 2 dalies 9 bei 10 punktų nuostatas. 2013 m. sausio 16 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija surašė nutarimą Nr. 1 „Dėl ekonominių sankcijų taikymo už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (b.l. 60-61). Minėtu nutarimu UAB „Komas“ skirta 1000 Lt baudą, o daiktinius įrodymus (250 vienetų alkoholio produktų) nutarta saugoti iki Klaipėdos miesto apylinkės teisme įsiteisės nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas UAB „Komas“ direktorius.

Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl iš UAB „Komas“ paimtų prekių (alkoholinių gėrimų) grąžinimo pareiškėjai, tačiau Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija skundžiamu sprendimu prašymo netenkino.

Nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (1984 m. gruodžio 13 d. Nr. X-4449), Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (1995 m. balandžio 18 d. Nr. I-857) ir kiti teisės aktai.

Dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (6.1)-D2-138 teisėtumo ir pagrįstumo

2012 m. gruodžio 6 d. pareiškėja UAB „Mineraliniai vandenys“ Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą (b.l. 15-16) grąžinti pareiškėjai iš UAB „Komas“ paimtas prekes (alkoholinius gėrimus), argumentuodama tuo, kad 2009 m. gruodžio 9 d. didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Komas“ ir UAB „Mineraliniai vandenys“ (toliau – ir Sutartis), pagrindu prekės priklauso pareiškėjai, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Komas“ nebuvo už jas atsiskaitęs, o pagal Sutarties 1.2 punktą pirkėjas nuosavybės teisę į prekes įgyja nuo prekių apmokėjimo (b.l. 10-12).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. sausio 9 d. skundžiamu sprendimu Nr. (6.1)-D2-138 (b.l. 9) pareiškėjos prašymo grąžinti alkoholinius gėrimus netenkino Sprendimas grindžiamas Civilinio kodekso 6.371 straipsniu, kuriame nustatyta, kad pagal didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vadovaudamasi minėta nuostata, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad UAB „Komas“ nuosavybės teisė į prekes, gautas pagal sąskaitą-faktūrą serija KLA Nr. 0784500, išrašytą 2012 m. rugpjūčio 1 d., perėjo šių prekių perdavimo metu. Sprendimas argumentuojamas ir tuo, jog administracinės bylos dėl operatyvaus patikrinimo metu nustatytų galimų pažeidimų nėra išnagrinėtos ir nėra išspręstas klausimas dėl iš UAB „Komas“ paimtų alkoholinių gėrimų konfiskavimo įsiteisėjusiu nutarimu, todėl Daiktų paėmimo protokolu paimti alkoholiniai gėrimai negali būti grąžinami nei UAB „Komas“, nei tretiesiems asmenims

Pareiškėja skundžiamą sprendimą ginčija remdamasi Sutarties 1.2 punktu, pagal kurį pirkėjas (šiuo atveju UAB „Komas“) nuosavybės teisę į prekes įgyja nuo prekių apmokėjimo momento, teigdama, kad atsakovė nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 6.371 straipsniu, kad sprendimas prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms bei konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui.

Civilinio kodekso 6.371 straipsnis apibrėžia didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties sampratą. Jame numatyta, kad pagal didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Civilinio kodekso 4.49 straipsnis apibrėžia momentą, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybė teisę. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutartyje gali būti numatyta, kad nuosavybės teisė pereina įgijėjui tik po to, kai jis įvykdys tam tikrą sutartyje nustatytą sąlygą. Pažymėtina, jog susitarimo dėl nuosavybės teisės perėjimo sutarties pagrindu momento reikšmės kontekste yra svarbus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas. Aiškindamas Civilinio kodekso 4.49 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs: „kai yra šalių susitarimas dėl nuosavybės teisės perėjimo momento, bendroji taisyklė, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento, netaikoma“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kazlų Rūdos metalas“ v. UAB „ Deltima“, AB Kredyt Bank S.A., bylos Nr. 3K-3-535/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2009, kuria remiasi pareiškėja, konstatavo, kad nuosavybės teisė įgyjama Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais. Vienas iš tokių pagrindų yra nuosavybės teisės įgijimas sandorių pagrindu. Įgyjant nuosavybę šiuo pagrindu, yra svarbi sutarties šalių valia dėl momento, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę. Šalių teisė susitarti dėl tokio momento kildinama iš sutarties laisvės principo, įtvirtinančio šalių laisvę sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas, tarpusavio teises bei pareigas (Civilinio kodekso 6.156 straipsnis). Tai suponuoja, kad nuosavybės teisės įgijimo momentą lemia būtent sutarties sąlyga, jog nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą sutartyje nustatyta tvarka. Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu ir minėta teismų praktika, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentu, kad UAB „Komas“ nuosavybės teisė į prekes pereina tik UAB „Komas“ sutartyje įvykdžius sąlygas, t.y. pirkėjui sumokėjus už prekes (Sutarties 1.2 punktas).

Pareiškėjos pateikta PVM sąskaita-faktūra serija KLA Nr. 0784500 (b.l. 13-14) patvirtina, jog UAB „Komas“ buvo parduota 539 vienetai alkoholinių gėrimų, už kuriuos UAB „Komas“ priskaičiuota sumokėti 13007,58 Lt. Pareiškėja teigia, kad UAB „Komas“ pagal šią sąskaitą-faktūrą perduotos prekės buvo išimtos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Daiktų paėmimo protokolu, o kadangi UAB „Komas“ už prekes nebuvo apmokėjęs, todėl šios prekės yra pareiškėjos nuosavybė.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsniu bei Mokesčių administravimo įstatymo 125 straipsniu, iš UAB „Komas“ dėl alkoholio produktų prekybos bei laikymo neturint galiojančios licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais pažeidimų Daiktų paėmimo protokolu paėmė 250 vienetų alkoholinių gėrimų, tačiau byloje nėra įrodymų, jog išimti alkoholiniai gėrimai yra įsigyti iš pareiškėjos bei įsigyti būtent pagal byloje pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą serija KLA Nr. 0784500.

Pažymėtina ir tai, jog net ir nustačius, kokios pareiškėjai priklausančios prekės buvo paimtos iš UAB „Komas“ Daiktų paėmimo protokolu, nebūtų pagrindo tenkinti prašymo šias prekes pareiškėjai grąžinti. Civilinio kodekso 1.1 straipsnyje nustatyta, kada yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos ir kada teismas, spręsdamas ginčus, privalo jomis vadovautis. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalis numato, jog Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius, taip pat šeimos santykius. Įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytų asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymu nustatytas asmenims pareigas valstybei, ar jos taiko įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei, ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Taigi, kaip matyti iš minėtų nuostatų, Civilinio kodekso nuostatos yra taikomos tiek, kiek netaikomi specialūs įstatymai, ar kiti teisės aktai pagrįsti įstatymų nustatytų asmenų pavaldumu valstybės institucijoms, t.y. pirmiausiai yra taikomos viešosios teisės, o ne privatinės teisės (šiuo atveju Civilinio kodekso) normos, kai valstybės institucijos įgyvendina joms priskirtus valdingus įgaliojimus.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl turto, paimto iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Komas“ dėl Alkoholio kontrolės įstatymo padarytų pažeidimų (draudimo mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, laikymą, gabenimą alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų prekybos, gabenimo bei laikymo alkoholio produktus licencijos), grąžinimo pareiškėjai. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 1 „Dėl ekonominių sankcijų taikymo už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (b.l. 60-61) UAB „Komas“ paskyrė 1000 Lt baudą už prieš tai minėtus Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 2 dalies 9 ir 10 punktų nuostatų pažeidimus. Pažymėtina, jog UAB „Komas“ direktorius L. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 1 dalį, t.y. už prekybos alkoholinių gėrimų taisyklių pažeidimą (b.l. 57). Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog alkoholinių gėrimų (įskaitant) alų pardavimas prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse be specialaus leidimo – užtraukia baudą su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8.-116-659/2013, kurioje UAB „Komas“ direktorius L. M. kaltinamas prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimu, iki šiol nėra išnagrinėta. Taigi, klausimas dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 1 dalies taikymo, t.y. dėl alkoholinių gėrimų konfiskavimo, nėra išspręstas, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl šių gėrimų grąžinimo. Kaip ir minėta, Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valdžios institucijoms vykdant savo įgaliojimus Civilinio kodekso nuostatos nėra taikomos, jei yra taikomi specialūs įstatymai, t.y. nagrinėjamu atveju – Alkoholio kontrolės įstatymas bei Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, kad „nuosavybė neliečiama“ įtvirtina savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys, taip pat ir valstybės, nepažeistų jo nuosavybės teisių, kartu ir valstybės pareigą ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Tokia Konstitucijos 23 straipsnio pirmosios dalies normos samprata reiškia, kad joje yra įtvirtinamas vadinamasis intensyvusis nuosavybės gynimas, užtikrinantis, kad savininkui priklausantis turtas teisinėmis priemonėmis bus ginamas. Kartu galima pastebėti, jog ši norma nesudaro pagrindo teigti, kad Konstitucijoje yra nustatytas absoliutus nuosavybės gynimas. Suabsoliutinus nuosavybės teises gali atsirasti prielaidos pažeisti kitų asmenų turtinius interesus, taip pat sukelti konfliktus. Vienas jų sprendimo būdų – teisės normose nustatyti atitinkamus nuosavybės teisės apribojimus ar suvaržymus. Nagrinėjamu atveju šis suvaržymas (t.y. alkoholinių gėrimų konfiskavimas) yra įtvirtintas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 1 dalyje, todėl išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A2.8.-116-659/2013 ir nusprendus UAB „Komas“ direktorių L. M. pripažinti kaltu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 1 dalį, atsiranda teisinis pagrindas konfiskuoti alkoholinius gėrimus, kurie buvo administracinės teisės pažeidimo dalykas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime taip pat konstatavo, jog turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Taip pat teismas pažymėjo ir tai, jog perdavus turtą kitam asmeniui, kuris darydamas administracinį teisės pažeidimą jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Be to, praradus šį turtą, savininkas prarandą galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Pagal Sutarties 1.2 punktą, nuo prekių perdavimo momento pirkėjui tenka visa atsitiktinė prekių žuvimo ir sugedimo rizika, taip pat visos išlaidos būtinos prekių saugojimui iki jų pardavimo dienos. Taigi, Sutartimi atsitiktinė prekių žuvimo rizika perleidžiama UAB „Komas“, todėl UAB „Komas“ dėl padarytų administracinių teisės pažeidimo praradus minėtas prekes (250 vienetų alkoholinių gėrimų), atlyginimą už jas UAB „Mineraliniai vandenys“ gali reikalauti iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Komas“ įstatymų nustatyta tvarka. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu pareiškėjos teiginį dėl konstitucinio nuosavybės neliečiamumo principo pažeidimo.

Įvertinusi prieš tai išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. (6.1)-D2-138 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Netenkinus pareiškėjos prašymo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjai 2012 m. spalio 25 d. daiktų paėmimo protokolu Nr. K1-862-2 iš UAB „Komas“ išimtus alkoholinius gėrimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Mineraliniai vandenys“ skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (6.1)-D2-138 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.