- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-27
- Bylos Nr.
- e2-3259-786/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00112-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Ieškovas
- BUAB “(duomenys neskelbtini)”
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- L. M.
- Advokatai
- Karolis Ušinskas, Sergejus Jakovlevas
dalyvaujant ieškovo BUAB “(duomenys neskelbtini)” atstovui advokato padėjėjui Sergej Jakovlev,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB “ (duomenys neskelbtini)” ieškinį atsakovei I. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės I. K. 18.685 Eur padarytos žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. vasario 24 d. preliminariu sprendimu ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovės 18685 eurus skolos, penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 18 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 210 eurų žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Atsakovė I. K. pateikė prieštaravimus preliminariam teismo sprendimui, kuriuo prašo preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Prieštaravimuose atsakovė nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad atstovė yra skolinga ieškovui. Atsakovė nurodė, kad L. M. padengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį įsipareigojimą Kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ – 63900 eurų ir pervedė į sąskaitą 25468,84 eurus. Atsakovė grynais pinigais gražino L. M. 13500 eurų. Kadangi ieškinys pareikštas praleidus įstatyme numatytus terminus, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.
Ieškovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus. Atsiliepime nurodė, kad prieštaravimuose be pagrindo teigiama, kad atsakovė buvo skolinga L. M., kadangi ji yra padengusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą kredito Unijai „Centro taupomoji kasa“, sumoje 63900 ir 2015 m. rugsėjo 30 d. pervedė 25468,84 eurus. Tačiau atsakovė neturėjo pagrindo mokėti 13500 eurų L. M., nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido turto bei išmokėjo tiesiogiai jai ir sumokėjo už jos prievoles tretiesiems asmenims, viso 131885,76 eurus.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė buvo uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai yra iškelta bankroto byla, direktorė. Pagal avanso apyskaitą už 2015 metus, atsakovė liko skolinga 5826,89 eurus. Atsakovei, pagal avanso apyskaitą už 2015 metus, 2015 metų spalio –gruodžio mėnesiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo išmokėta grynųjų pinigų 6950 eurų. Atsakovė yra pateikusi pinigų panaudojimo įrodymus tik 1123,11 eurų sumai. Atsakovė taip pat neperdavė bankroto administratoriui kasoje buvusių 12857,89 eurų. Viso atsakovė įmonei yra skolinga 18684,78 eurus. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, todėl atsakovei kyla civilinė atsakomybė atlyginti padarytą žalą. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolinga L. M.. L. M. padengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinį įsipareigojimą kredito unijai „Centro taupomoji kasa“, pervesdama 63900 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skolinga L. M., nes pagal 2015-12-30 perdavimo aktą L. M. perdavė turto už 61162,63 eurus, pagal PVM sąskaitą ŠVN-21 įsigijo turto iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 32788,68 eurus, už L. M. prievoles sumokėta 37934,45 eurai, viso 131885,76 eurus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pagrindo mokėti 18500 eurų. Pateikti kasos pajamų orderiai, kuriuos perdavė tretysis asmuo L. M., nebuvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą ir nebuvo perduoti bankroto administratoriui. Pagal perdavimo-priėmimo aktą atsakovė bankroto administratoriui dokumentus perdavė 2018 m. sausio 2d., tačiau buvo perduoti ne visi dokumentai. Nebuvo padaryta finansinė ataskaita už 2016 metus, kiti dokumentai buvo perduoti vėliau. Likusieji dokumentai buvo perduoti 2019 m. vasario 4 d. Mano, kad senaties terminas praleistas nebuvo. Jeigu teismas nustatys, kad senaties terminas praleistas, prašo atnaujinti, nes praleistas dėl objektyvių priežasčių. Prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsakovė ir jos atstovas su pateiktu ieškiniu sutiko iš dalies, mano, kad ieškovui yra skolingi 184, 78 eurus. Posėdžio metu paaiškino, jog įmonės buhalteriją buvo vedama aplaidžiai, todėl ji buvo nubausta. Kada buvo iškelta bankroto byla, įmonės dokumentus perdavė bankroto administratorei. Nebuvo padaryta finansinė atskaitomybė už 2016 metus. Įmonės dokumentus siuntė paštu. Dalis dokumentų buvo perduota 2018 m. sausio 2d., o kiti dokumentai buvo perduoti vėliau. Kada konkrečiai buvo perduoti visi turimi įmonės dokumentai, nurodyti negali. L. M. padengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą Kredito unijai „Centro taupomoji kasa“, pervedė pinigų pagal sutartį. Su L. M. buvo pasirašyta 90000 eurų paskola. Paskola buvo gražinama dalimis. Taip pat L. M. buvo gražinti ir jos pervesti pinigai pagal sutartį, nes sutartis nebuvo vykdoma. Ieškovo nurodyta pinigų suma 18685 eurai buvo pervesti L. M., kaip paskolos gražinimas. Pateikė kasos pajamų orderius, pagal kuriuos buvo išmokėti pinigai L. M.. Mano, kad analogiški dokumentai buvo perduoti ir bankroto administratorei. Kodėl ieškovas nurodo, kad tokių dokumentų neturi, ji paaiškinti negalinti. Atsakovės ir atstovo nuomone, atsakove yra skolinga 185 eurus. Prašė taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo L. M. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Preliminarus sprendimas keistinas ir ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi paskirta L. L.. 2018 m. balandžio 27 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus 38.090,74 Eur sumoje. Pagal Juridinių asmenų registro išrašą nuo 2014 m. gruodžio 22 d įmonės direktorė buvo atsakovė I. K., jos įgaliojimai baigėsi 2017 m. rugsėjo 2 d.
Iš įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų nustatyta, kad įmonės kasoje 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 12.857,89 Eur. Nurodytos sumos atsakovė neperdavė įmonės nemokumo administratorei, į įmonės sąskaitą negrąžino, nepateikė lėšų panaudojimo įmonės tikslams patvirtinančių dokumentų. Pagal I. K. avanso apyskaitą už 2015 m. atsakovė liko skolinga 5826,89 Eur. Viso dėl atsakovės veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko18.684,78 Eur sumos, kurią prašo priteisti iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. vasario 24 d. preliminariu sprendimu ieškovo BUAB “ (duomenys neskelbtini)” ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovės 18685 eurus žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 210 eurų žyminį mokestį.
Atsakovė su priimtu teismo preliminariu sprendimu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad L. M. pagal 2015 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutartį UAB “ (duomenys neskelbtini)” paskolino savo lėšas ir nurodė, kad padengė UAB “Šventosios pakrantė” skolą kredito Unijai “Centro taupomoji kasa”, pervesdama 63900 eurų . Pagal sutartį 2015 m. rugsėjo 30 d. L. M. į UAB “ (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė 25468,84 eurus. Atsakovei buvo reikalingos lėšos naujų projektų vykdymui, todėl atsakovė disponavo 12857,89 eurų suma ir, kaip atsakingas asmuo , disponavo grynais pinigais – 5826,89 eurais . Nepavykus vykdyti numatytų projektų, gražino L. M. skolą – 2016 m. sausio 30 d. – 13500 eurų ir 2016 m. vasario 1 d. – 5000 eurų. Mano, kad yra skolinga 185 eurus.
Su atsakovės prieštaravimuose ir teismo posėdžio metu nurodytais teiginiais sutiktina iš dalies.
Kaip nustatyta bylos medžiaga, tretysis asmuo L. M. UAB “ (duomenys neskelbtini)” 2015 rugsėjo 30 d. sudarė 90000 eurų paskolos sutartį, numatė paskolos gražinimo terminus. L. M. pervedė UAB “ (duomenys neskelbtini)” 63900 eurų ( buvo padengtas UAB “ (duomenys neskelbtini)” įsiskolinimas kredito Unijai “Centro taupomoji kasa”) ir pagal sudarytą sutartį į UAB “ (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 2015 m. rugsėjo 30 d. pervedė 25468,84 eurus, viso 89368,84 eurus.
Ieškovas nurodo, kad atsakovei I. K. 2015 m. spalio – gruodžio mėnesiais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios AB SEB banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos buvo išmokėta 6950 eurų suma. Atsakovė yra pateikusi 1123,11 eurų panaudojimo įrodymus, o dagiau apyskaitų nėra daryta.
Be to ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė nėra perdavusi kasoje 2017 m. spalio 5d. buvusių 12857,89 eurų ar pateikusi pinigų panaudojimo dokumentų, kaip įrodymus nurodo 2015 metų kasos knygą. Iš ieškovo paaiškinimų ir nurodyto įrodymo – 2015 m. kasos knygos, matyti, kad įmonės kasoje 12857,89 eurų likutis buvo 2015 m. gruodžio 31 d. ( el. b.l. -kasos knygos 12 lapas). Apie įmonės kasos likutį 2017 m. spalio 5 d. ieškovas jokių įrodymų nei pateikdamas ieškinį, nei posėdžio metu nėra pateikęs ar minėjęs 2017 m. spalio 5 d. skolą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko kad tai yra rašymo klaida.
Ieškovas nurodo, kad laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d. L. M. tiesiogiai ir sumokant už jos prievoles tretiesiems asmenims išmokėta 37934,45 eurai bei pagal 2015 m. gruodžio 30 d. perdavimo aktą UAB “(duomenys neskelbtini)” perdavė turto L. M. už 50547,63 eurus ir priskaičiavus PVM – 10615 (21 proc) ( ieškinyje nurodyta suma 10162 ir tai laikytina rašymo klaida), turto už 61162,63 eurus. Nors ir nėra tiesiogiai nurodyta ir ieškovas tokių įrodymų nepateikė, kad tai paskolos gražinimas L. M., tačiau atsakovė ir jos atstovas pripažįsta, kad 37934,45 eurai išmokėti L. M. yra paskolos gražinimas. Atsakovė ir jos atstovas nurodo, kad pagal 2015-12-30 perdavimo aktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė L. M. turtą 2016 birželio 9 d., išrašydama PVM sąskaitą ŠVN-21, už 32788,68 eurus, nurodant konkretų perduotiną turtą. Ieškovas nepateikė kitų perdavimo –priėmimo aktų ar/ir PVM sąskaitų, kurie patvirtintų konkretaus turto perdavimą, nes 2015 m. gruodžio 30 d. perdavimo akte nėra konkrečiai nurodyta koks turtas perduodamas. Ieškovas paaiškino, kad jis paskaičiavo turto vertę ir kokį turtą pagal Didžiąją knygą, kur vertė nurodyta 2015-07-31 dienai, tačiau nėra nurodyta konkretaus turto konkreti vertė ( el.b. l.)
Pasirašant L. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį, nurodytas ir paskolos gražinimo grafikas. Sudarant paskolos sutartį, nėra pateikta duomenų, kad paskola bus gražinama turtu ir panašiai – pervedant sumas už L. M. tretiesiems asmenims. Sutartyje yra nurodytas tik pinigų gražinimo grafikas, kuriame nurodytos mokėtinos pinigų sumos.
Sutiktina su atsakovės nurodymu, kad ji grynus pinigus atidavė L. M. kaip paskolos gražinimą, nes pagal esamus rašytinius įrodymus, matyti, kad iki 2016 m. sausio 30 d. trečiajam asmeniui L. M. yra gražinti 37934,45 eurai. Atsakovės parodymus patvirtino pateikti iš trečiojo asmens L. M. gauti kasos pajamų orderiai, kuriuose nurodyta, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” L. M. sumoka 2016 m. sausio 30 d. – 13500 eurų ir 2016 m. vasario 1d. – 5000 eurų, kad tai 2015 m. rugsėjo 30 d. paskolos dalinis gražinimas. Viso sumokėta 18500 eurų. Atsakovė nurodė, kad analogiškus dokumentus buvo pateikusi ir bankroto administratorei.
Posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas pripažino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-09 perduotas L. M. turtas pagal PVM sąskaitą ŠVN-21 yra paskolos gražinimas.
Taigi, pagal esamus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus nustatyta, kad tretysis asmuo L. M. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą viso yra pervedusi 89368,84 eurus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ L. M. yra grąžinusi 89223,13 eurus, įskaitant atliktus mokėjimus L. M. vardu, sumokėtus grynus pinigus ir perduotą turtą.
Taigi, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 18685 eurus kaip žalos atlyginimą. Pateikdama prieštaravimus ir posėdžio metu atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius pinigų sumokėjimą ( kaip paskolos gražinimą) L. M., sumoje 18500 eurų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal ieškovo pateiktus duomenis, atsakovė liko skolinga 185 eurus . Atsakovė nepateikė įrodymų kurie patvirtintų 185 eurų panaudojimą ar jų gražinimą įmonei.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Atsakovė neperdavė nemokumo administratorei kasoje 2015 m. gruodžio 31 d. buvus 185eurų nei per Panevėžio apygardos teismo 2017-08-22 nutartimi nustatytą terminą, nei vėliau ir nėra pateikusi pinigų panaudojimo įrodymų.
Žemesnės instancijos teismas
CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai.
Atsakovė, būdama bendrijos vadovu, nesielgė kaip rūpestinga, atidi ir protinga vadovė, pažeidė lojalumo pareigą, neveikė išimtinai bendrijos interesais, atlikti veiksmai prieštarauja įstatymuose įtvirtintoms pareigoms, todėl atsakovės veiksmai (neveikimas) paimtų iš įmonės pinigų atžvilgiu yra neteisėti ir atsakovė privalo atlyginti bendrovei padarytą žalą – 12857,89eurų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl senaties termino.
CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, jog ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 straipsnio nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio nuostatas, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Sykiu straipsnio 2 dalis numato senaties termino atnaujinimo galimybę, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, tai yra nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju terminas prasideda nuo dokumentų perdavimo bankroto administratorei.
Atsakovė ir jos atstovas prašo taikyti ieškinio senatį. Prieštaravimuose nurodė, kad atsakovė įmonės dokumentus bankroto administratorei perdavė įsiteisėjus teismo nutarčiai nedelsdama. Posėdžio metu nurodė, kad dalį dokumentų perdavė 2018 m. sausio 2d., nebuvo atlikta finansinė apyskaita, o kitą dalį dokumentų bankroto administratorei perdavė vėliau, tačiau konkrečios datos nurodyti negalėjo.
Ieškovo atstovas nurodė, jog mano, kad ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo, o jeigu teismas nustatys, kad ieškinio senaties terminas praleistas, prašė senaties terminą atnaujinti, nes praleistas buvo dėl objektyvių priežasčių ir trumpas laiko tarpas. Nurodė, kad atsakovė bankroto administratorei 2018 m. sausio 2 d. perdavė tik dalį įmonės dokumentų, apie tai yra nurodyta ir dokumentų perdavimo-priėmimo akte. Kitus dokumentus atsakovė perdavė vėliau. Su atsakove vyko susirašinėjimas ir papildomi dokumentai buvo siunčiami iki 2019 m. vasario 4d. Žalos dydį ieškovas galėjo nustatyti tik kada buvo pateikti dokumentai ir sutvarkius įmonės finansinę atskaitomybė. Todėl mano, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Nustatyta, kad 2021 m. vasario 10 d. ieškinys teisme gautas 2021 m. vasario 18 d. tačiau nesutiktina su atsakovės ir jos atstovo argumentais, kad atsakovė dokumentus bankroto administratorei perdavė nedelsdama.
Iš byloje esamų duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22d. nutartimi ( bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuri įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 2d. Nutartyje yra nurodyta, kad atsakovė įmonės dokumentus bankroto administratorei turėjo perduoti per 10 dienų. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esamų duomenų, tik dalį dokumentų atsakovė perdavė bankroto administratorei po keturių mėnesių, po priimtos nutarties įsiteisėjimo, tai 2018 m. sausio 2 d., o kitą dalį dar vėliau, tačiau konkrečios datos nurodyti negalėjo. Ieškovo atstovas nurodė, kad įmonės dokumentai bankroto administratorei buvo siunčiami iki 2019 m. vasario 4d. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje 2018 m. sausio 3 diena negali būti laikoma ieškinio senaties termino prasidėjimo diena.
Kaip nustatyta, ieškovas nurodo, kad įmonės dokumentai atsakovės bankroto administratorei buvo perduoti 2019 m. vasario 4d., o atsakovė negalėjo nurodyti konkrečios datos, kada perdavė likusius įmonės dokumentus bankroto administratorei, todėl esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.
Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovės I. K. nekilnojamą ir kilnojamą turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 18685 eurų sumai, turto arešto aktų registro Nr. (duomenys neskelbtini). (CK 150 str.).
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išsprendžiamas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į priežastis, dėl kurių šios išlaidos susidarė, bei į šalių elgesį (CPK 93 straipsnis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus.
Įvertinus tai, kad atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti su ieškovu ir, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi įsipareigojimus, ieškovui nebūtų reikėję inicijuoti šios civilinės bylos. Atsakovė dokumentus dėl dalies reikalaujamos sumokėti žalos pateikė tik vykstant teismo procesui. Taigi atsakovės pasirinktas procesinio elgesio modelis sąlygojo bylinėjimosi išlaidų patyrimą dėl ieškinio surašymo, dalyvavimo teismo procese. Būtent atsakovės netinkamas elgesys lėmė tai, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, o tai pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį sudaro pagrindą tenkinti ieškovo prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovas prašo priteisti –826 eurus teisinės pagalbos išlaidų. Pateikė pateisinančius dokumentus, tai PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo pavedimus.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas). Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 įsakymu pakeistų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, iš esmės atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atstovui.
Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nėra pateikusi įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovės prašymas nenagrinėtinas.
Pagal CPK 96 straipsnio nuostatas, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos – 5,82 Eur.
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalies nuostatas, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 210 eurų žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 430 straipsniais,
nusprendžia:
preliminarų sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamai bankroto administratorės L. L., vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus (185 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 826 (aštuonis šimtus dvidešimt šešis) eurus teisinės pagalbos išlaidų.
Išieškoti iš atsakovės I. K. du šimtus dešimt eurų (210 Eur) žyminį mokestį ir 5,82 Eur (penkis eurus 82 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB Nordea Bank Lietuvos skyrius), įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „Žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“, kvitą pateikti teismui.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Įvykdžius teismo sprendimą , panaikinti 2021 m. vasario 24d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovės I. K. nekilnojamą ir kilnojamą turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 18685 eurų sumai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.