- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- A-525-903-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00328-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- K. G.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. (K. G.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. G. skundu (b.l. 3–7), kurį patikslino (b.l. 50–54), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) Viešosios tvarkos biuro viršininko 2009 m. liepos 10 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Klaipėdos AVPK įregistruoti jo pateiktą pistoletą Makarov Mod. Stečkin, Nr. LG1359.
Nurodė, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2009 m. vasario 5 d. išdavė jam išankstinį sutikimą dėl B kategorijos pistoleto (revolverio) įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Remiantis šiuo dokumentu, pareiškėjas Vokietijoje įsigijo ir į Lietuvos Respublikos teritoriją įsivežė B kategorijos šaunamąjį ginklą Makarov mod. Stečkin Nr. LG1359, tačiau Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuras 2009 m. liepos 10 d. atsisakė registruoti Vokietijoje įsigytą pistoletą, nes pateiktas ginklas yra A kategorijos šaunamasis ginklas. Pažymėjo, kad jo pateiktas pistoletas Makarov md. Stečkin Nr. LG 1359 (toliau – ir Pistoletas) atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 4, 7 dalių numatytus požymius – šis ginklas po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai, tačiau vienu nuleistuko paspaudimu negali iššauti daugiau kaip vieną kartą, šio ginklo vamzdis yra ne ilgesnis kaip 30 cm. Todėl atsakovo išvada, jog pareiškėjo pateiktas ginklas yra A kategorijos šaunamasis ginklas yra nepagrįsta. Nurodė, kad Pistoletą ketino naudoti savigynai, jis turi išduotą leidimą laikyti ir nešiotis šaunamuosius ginklus Nr. 1774, o kadangi pareiškėjas atitinka visus Įstatyme nustatytus reikalavimus, įregistravus jo įsigytą šaunamąjį ginklą, leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus būtų papildytas, nurodant ir Pistoletą. Teigė, jog jo įsigytas Pistoletas yra B kategorijos šaunamasis ginklas, o A kategorijos šaunamiesiems ginklams jis galėtų būti priskirtas nebent tik dėl to, kad jis yra automatinis ginklas. Atsižvelgė į Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir pažymėjo, jog jo ginklas yra ne automatinis, o pusiau automatinis šaunamasis ginklas. Be to, jis atitinka ir kitus B kategorijos šaunamojo ginklo požymius. Nurodė, kad kreipėsi į įmonę, iš kurios įsigytas Pistoletas. Įmonės „FRANKONIA Hunting Service“ atstovas elektroniniu paštu nurodė, kad pareiškėjas įsigijo B kategorijos šaunamąjį ginklą. Nesutiko su Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvada Nr. 250, nes nenustatyta, ar pateiktu šaunamuoju ginklu vieną kartą nuspaudus gaiduką galima iššauti daugiau nei vieną kartą.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepimu į skundą (b.l. 61–63) prašė Sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
Nurodė, kad Departamentas 2009 m. vasario 5 d. pareiškėjui išdavė išankstinį sutikimą dėl B kategorijos pistoleto (revolverio) įsivežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. 2009 m. kovo 10 d. trumpųjų graižtvinių šaunamųjų ginklų, pateiktų išbandymui, perdavimo ir priėmimo aktu Pistoletas buvo perduotas Klaipėdos AVPK Viešosios policijos biuro licencijavimo skyriui. Kadangi Lietuvos Respublikoje civilinėje apyvartoje esamų ginklų registruose pistoletų Makarov mod. Stečkin registruotų nėra, siekdami nustatyti šio šaunamojo ginklo kategoriją, Licencijavimo skyriaus pareigūnai 2009 m. kovo 12 d. pateikė Pistoletą Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biurui balistinių tyrimų specialistui. Atlikus tyrimą, specialistas padarė išvadą, kad tyrimui pateiktas 9 mm kalibro automatinis pistoletas Stečkino konstrukcijos „APS“ numeris LG 1359 yra A kategorijos šaunamasis ginklas. Remdamasis Įstatymo reikalavimais ir specialisto išvada, Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro viršininkas nusprendė pareiškėjo pateikto Pistoleto neregistruoti civilinėje apyvartoje ir teisės aktų nustatyta tvarka šį ginklą priduoti į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu į skundą (b.l. 66–67) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Klaipėdos AVPK Sprendimą priėmė, remdamasis Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro eksperto išvada ir Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimą atliko balistinių tyrimų specialistas, turintis aukštąjį išsilavinimą, balistinių tyrimų kvalifikaciją ir 9 metų objektų laboratorinių tyrimų stažą, specialistas buvo įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą, todėl Departamentas neturėjo pagrindo abejoti kompetentingo specialisto pateikta išvada. Pažymėjo, kad Vokietijos Respublikos institucijų išduoti dokumentai, kuriuose pareiškėjo nurodytas šaunamasis ginklas priskiriamas B kategorijai, neturi prejudicinės galios Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu (b.l. 137–141) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad Departamentas 2009 m. vasario 5 d. išdavė pareiškėjui išankstinį sutikimą dėl B kategorijos pistoleto (revolverio) įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Turėdamas išankstinį sutikimą dėl B kategorijos pistoleto, pareiškėjas Vokietijoje įsigijo ir į Lietuvos Respubliką įsivežė B kategorijos šaunamąjį ginklą Makarov mod. Stečkin Nr. LG 1359. Norėdamas įregistruoti į Lietuvos Respubliką įsivežtą šaunamąjį ginklą, pareiškėjas 2009 m. kovo 10 d. trumpųjų graižtvinių šaunamųjų ginklų, pateiktų išbandymui, perdavimo-priėmimo aktu Pistoletą perdavė Klaipėdos AVPK Viešosios policijos biuro licencijavimo skyriaus specialistui. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikoje civilinėje apyvartoje esančių ginklų registruose nėra registruotų pistoletų Makarov mod. Stečkin, šis pareiškėjo registracijai pateiktas šaunamasis ginklas buvo atiduotas Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biurui tikslu nustatyti šio šaunamojo ginklo kategoriją. 2009 m. kovo 13 d. atlikus tyrimą, padaryta išvada, kad pareiškėjo įsigytas ir registracijai pateiktas šaunamasis ginklas yra 9 mm kalibro automatinis pistoletas Stečkino konstrukcijos „APS“ Nr. LG 1359 – A kategorijos šaunamasis ginklas. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro viršininkas, remdamasis Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2009 m. kovo 13 d. specialisto išvada Nr. 250, priėmė sprendimą neregistruoti pareiškėjo pateikto Pistoleto civilinėje apyvartoje ir priduoti šį ginklą į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Sprendimas buvo apskųstas Departamentui, kuris 2009 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 5-S-4754 K. G. skundo netenkino tais pačiais motyvais kaip atsakovas ir paliko galioti Sprendimą. Atsižvelgdamas į Įstatymo 3 straipsnį, atsakovo atstovo paaiškinimus, balistinių tyrimų specialistų išvadą ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. kovo 31 d. Ekspertizės aktą Nr, 140-(905)-IS1-2460, nustatė, kad pareiškėjo Vokietijos Respublikoje įsigytas ir tirti pateiktas 9 mm kalibro Stečkino konstrukcijos pistoletas APS Nr. LG 1359, remiantis Įstatymu, yra A kategorijos šaunamasis ginklas, nes jis atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą požymį, t. y. yra automatinis šaunamasis ginklas. Pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad dėl padarytų perdirbimų pateiktoje būklėje iš šio ginklo negalima šaudyti automatiniu režimu (vienu iš ginklo konstrukcijoje numatytų režimų), reiškia priežastį, dėl kurios šis pistoletas tapo iš dalies tinkamas šaudyti. Dėl atliktų pistoleto perdirbimų (kaiščio, blokuojančio keitiklio-saugiklio svirtelės nustatymą į automatinio režimo padėtį, įstatymo, šaudymo tempo lėtinimo mechanizmo išėmimo ir rėme esančio lėtinimo mechanizmo perduodančios svirties tvirtinimo kyšulių pašalinimo) pateiktoje būklėje iš šio ginklo galima šaudyti tik pavieniais šūviais pusiau automatiniu režimu, tačiau padaryti perdirbimai (įstatytas kaištis, blokuojantis keitiklio-saugiklio svirtelės nustatymą į automatinio režimo padėtį, išimtas šaudymo tempo lėtinimo mechanizmas ir pašalinti pistoleto rėme buvę lėtinimo mechanizmo perduodančios svirties tvirtinimo kyšuliai) nėra paveikę ginklo konstrukciją taip, kad jos neįmanoma būtų atkurti. Panaudojus specialią įrangą rėmo kyšuliams atkurti ir sukomplektavus ginklą trūkstamomis dalimis, jo funkcijas galima visiškai atstatyti. Atkuriant ginklo konstrukciją ginklo pagrindinių dalių keisti nereikia. Pabrėžė, jog pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimai, išankstinis sutikimas vežti B kategorijos ginklą ir Vokietijos Respublikos kompetentingų institucijų išduotas leidimas nepaneigia eksperto išvados. Padarė išvadą, jog pareiškėjo Vokietijos Respublikoje įsigytas ir į Lietuvos Respubliką įvežtas bei registruoti pateiktas Pistoletas, remiantis Įstatymu, yra A kategorijos šaunamasis ginklas, nes jis atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą požymį, t. y. automatinis šaunamasis ginklas. Atsižvelgdamas į Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad Klaipėdos AVPK Viešosios policijos biuro viršininkas pareiškėjui pagrįstai atsisakė įregistruoti civilinėn apyvarton Pistoletą.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 143–149), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010 m. kovo 31 d. ekspertizės akte Nr. 140-(905)-IS1-2460 (toliau – ir Ekspertizės aktas) nurodyta, kad iš pateikto tirti ginklo galima šaudyti tik pusiau automatiniu režimu, į Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, pažymi, jog Pistoletu nėra galimybės šaudyti automatiniu režimu – nors ginklas po kiekvieno šūvio užsitaiso automatiškai, vienu gaiduko paspaudimu negalima iššauti daugiau kaip vieną kartą. Daro išvadą, jog ginklas negali būti laikomas automatiniu šaunamuoju ginklu. Nesutinka su teismo išvada, kad jo įsigytas ir pateiktas įregistruoti ginklas atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą požymį.
2. Teigia, jog remtis Ekspertizės aktu galima tik iš dalies, t. y. teismas gali remtis Ekspertizės akto dalimi, kurioje nustatytos jo įsigyto ginklo savybės, tačiau Ekspertizės akto dalis, kurioje pagrindžiamas Pistoleto priskyrimas prie A kategorijos šaunamųjų ginklų, akivaizdžiai prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Šiuo atveju ekspertas peržengė savo kompetencijos ribas.
3. Teigia, jog Ekspertizės akto teiginys, kad priskiriant ginklą vienai iš kategorijų, būtina įvertinti tiriamo ginklo modelio konstrukciją, o ne tik ginklo būklę tyrimo metu, prieštarauja Įstatymo nuostatoms. Atsižvelgia į Įstatymo 2 straipsnio 1, 47 dalis, į tai, kad Ekspertizės akte nurodyta, jog įsigytu ginklu negalima šaudyti automatiniu režimu, ir daro išvadą, kad Pistoletas yra akivaizdžiai mažiau pavojingas už A kategorijos šaunamuosius ginklus, o jo pavojingumo laipsnis atitinka B kategorijos šaunamųjų ginklų pavojingumo laipsnį.
4. Pabrėžia, jog draudimas registruoti įsigytą ginklą tuo pagrindu, kad gali būti atkurtos automatinės ginklo savybės, prieštarauja Įstatymo nuostatoms, protingumo ir proporcingumo principams. Nurodo, jog Pistoleto pakeitimai užtikrina, kad iš tokio ginklo būtų galima šaudyti tik pavieniais šūviais – pusiau automatiniu režimu, tokiu būdu užkertant kelią šaudyti automatiniu režimu. Be to, teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas negalėjo atsakyti, kokia įranga reikalinga automatinių Pistoleto savybių atkūrimui, ar ji yra laisvai prieinama, kokios papildomos dalys reikalingos ir ar jos yra prieinamos. Taip pat pažymi, jog perdirbimas negalimas, neturint licencijos, kurios jis neturi. Tuo tarpu pati tikimybė, kad ginklas gali būti perdirbtas, padidinant jo pavojingumą, negali būti pagrindu tokį ginklą laikyti pavojingesniu ir atitinkamai jį priskirti pavojingesnių ginklų kategorijai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 159–161) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.
Šalies argumentai
Papildomai nurodo, kad 2010 m. sausio 19 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl ekspertizės byloje skyrimo ir prašyme pateikė sąrašą jo pageidaujamų ekspertų. Teismas tokį prašymą patenkino ir skyrė atlikti šaunamojo ginklo ekspertizę vienam iš pareiškėjo nurodytų ekspertų – Lietuvos teismo ekspertizės centrui, kurio Ekspertizės akte konstatuota, jog Pistoletas pagal Įstatymą yra A kategorijos šaunamasis ginklas, nes padarytus pakeitimus ginklo konstrukcijoje galima atkurti, o atkuriant konstrukciją nereikia keisti pagrindinių ginklo dalių. Remdamasis Įstatymo 2 straipsnio 2, 14 dalimi, nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl padarytų dalinių pakeitimų, nes pagal Įstatymą nė viena A kategorijos šaunamojo ginklo pagrindinė dalis negali būti registruota civilinėje apyvartoje. Tuo tarpu tik dalis pareiškėjo pateikto registruoto ginklo pagrindinių dalių yra dalinai pakeista.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta įregistruoti pareiškėjo pateiktą pistoletą Makarov, mod. Stečkin Nr. LG1359, nes pateiktas ginklas yra A kategorijos šaunamasis ginklas.
Sprendimo priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 2 straipsnio 9 dalis ginklą apibrėžė kaip įrenginį ar daiktą, sukonstruotą ar pritaikytą gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti. To paties straipsnio 21 dalis nustatė, jog ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacija – šiame įstatyme nustatytas ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų priskyrimas pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys. Tuo tarpu Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustatė, jog civilinėje apyvartoje draudžiami A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, išskyrus atvejus, kai juos naudoja Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, gaminantys A kategorijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis A kategorijos ginklams, jų dalis, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, valstybiniai muziejai, A kategorijos ginklus, šaudmenis, jų dalis ir priedėlius tiriančios ir konstruojančios mokslinio tyrimo įstaigos.
Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, jog A kategorijos ginklai yra pavojingiausi ginklai, kurie draudžiami civilinėje apyvartoje, išskyrus Įstatyme nurodytas tokio draudimo išimtis. Byloje nėra ginčo, jog nagrinėjamoje byloje Įstatymo numatyta išimtis netaikytina. Pareiškėjas nesutinka su jo įsigyto Pistoleto priskyrimu kategorijai ginklų klasifikacijoje, t. y. nesutinka su tokio šaunamojo ginklo priskyrimu A (pavojingiausios) kategorijos ginklams.
Byloje esanti Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto 2009 m. kovo 13 d. išvada Nr. 250 (b.l. 20–21), kurios pagrindu priimtas Sprendimas, bei pareiškėjo prašymu paskirtos ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro atliktos ekspertizės 2010 m. kovo 31 d. aktas Nr. 140-(905)-IS1-2460 (b.l. 101–104) vienareikšmiškai patvirtina, jog pareiškėjo įsigytas Pistoletas yra A kategorijos šaunamasis ginklas, nes pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą A kategorijos ginklams priskiriami automatiniai šaunamieji ginklai.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 4 dalis nustato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtame ekspertizės akte pateiktas išvadas, konstatuoja, jog nėra pagrindo su jomis nesutikti ir nesiremti, sprendžiant kilusį ginčą.
Pareiškėjas teismui nepateikė jokių papildomų kompetentingo subjekto išvadų ar kitų įrodomąją galią šioje byloje turinčių dokumentų, kurie galėtų paneigti tokiame Ekspertizės akte pateiktas išvadas. Tuo tarpu vien pareiškėjo teiginiai, jog turėtų būti remiamasi tik ta Ekspertizės akto dalimi, kurioje nustatytos jo įsigyto ginklo savybės, negali būti pagrindu teismui nesiremti Ekspertizės akte atliktu tyrimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis.
Taip pat pabrėžtina, jog Sprendimo priėmimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 2 straipsnio 2 dalis šaunamąjį ginklą apibrėžė kaip įrenginį ar daiktą, sukonstruotą ar pritaikytą kaip ginklą, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Taip pat nurodyta, kad šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Pagal to paties straipsnio 14 dalį pagrindinės šaunamojo ginklo dalys – vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, pistoleto (revolverio) rėmas ir jų pusgaminiai, taip pat į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis).
Sistemiškai vertinant nurodytą teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, A kategorijos ginklai, kuriems priskiriami ir automatiniai šaunamieji ginklai, išskyrus nustatytas išimtis, civilinėje apyvartoje yra draudžiami, darytina išvada, jog Ekspertizės akte pagrįstai vertinta ne tik pateikto ginklo būklė, bet ir jo konstrukcija, nes šaunamaisiais ginklais Įstatymo prasme laikomos ir šaunamųjų ginklų dalys. Nustačius, jog pareiškėjo įsigytas Pistoletas yra perdirbtas A kategorijos šaunamasis ginklas, o atkuriant ginklo konstrukciją, ginklo pagrindinių dalių (vamzdžio, užrakto, rėmo) keisti nereikia (b.l. 103), atsižvelgiant į tai, kad sistemiškai aiškinant nurodytas teisės aktų nuostatas A kategorijos šaunamųjų ginklų dalys draudžiamos (išskyrus nustatytas išimtis) civilinėje apyvartoje, įvertinus tai, jog A kategorijai priskiriami pavojingiausi ginklai, kurių apyvartą uždraudė (išskyrus nustatytas išimtis) įstatymų leidėjas, konstatuotina, jog Sprendimu pagrįstai atsisakyta registruoti pareiškėjo įsigytą Pistoletą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinus nustatytas aplinkybes bei A kategorijos ginklų pavojingumą, neturėjo atskirai tirti, vertinti bei pasisakyti dėl to, kokie pakeitimai turėtų būti atlikti, kad Pistoletas galėtų veikti kaip automatinis šaunamasis ginklas. Išvadai, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakanka vien aplinkybės, kad Pistoletas yra perdirbtas A kategorijos šaunamasis ginklas, kurio konstrukcija gali būti atkurta, nekeičiant ginklo pagrindinių dalių.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo K. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.