Kauno apygardos teismo nutartis

2026-03-10 · Civilinė byla Nr. e2A-378-775/2026

Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-10
Bylos Nr.
e2A-378-775/2026
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Atsakovas
E. A.
Ieškovas
Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Civilinė byla Nr. e2A-378-775/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13614-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.4; 3.3.1.19.1
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui E. A. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ieškovas, VSDFV) prašė priteisti iš atsakovo E. A. (toliau – atsakovas) 1 919,92 Eur žalą. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. atsakovas sunkiai sutrikdė T. J. (toliau – trečiasis asmuo, nukentėjusysis) sveikatą. 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl T. J. sužalojimo. 2022 m. rugsėjo 24 d. įvykio metu dėl atsakovo veiksmų nukentėjęs T. J. negalėjo atlikti darbinių funkcijų, buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. vasario 1 d., todėl ieškovas už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki 2023 m. vasario 1 d. išmokėjo nukentėjusiajam 1 919,92 Eur ligos išmoką, kuri kompensavo dalį jo negautų pajamų. Ieškovo išmokėta ligos išmoka apima T. J. padarytos turtinės žalos atlyginimą, todėl ieškovas turi regreso teisę į atsakovą dėl 1 919,92 Eur ligos išmokos. Ieškovas atsakovui išsiuntė raginimą ir pasiūlė atlyginti žalą geranoriškai, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis atlygino nukentėjusiam patirtą žalą, nepaneigia, kad ieškovo išmokėta suma atlieka turtinės žalos kompensavimo funkciją, kaip ir nepaneigia ieškovo regreso reikalavimo teisės. Ieškovas, gavęs T. J. prašymą skirti ligos išmoką, neturėjo pagrindo jos neskirti apdraustajam. Jeigu atsakovas mano, kad buvo pažeistos jo teisės, t. y. kad jis T. J. atlygino per daug žalos, jis pats gali kreiptis į T. J. dėl permokėtos žalos sumos susigrąžinimo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas yra žalą padaręs asmuo, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas jis turi atlyginti ieškovo sumokėtą ligos išmoką. Prieš išmokant ligos išmoką su nukentėjusiuoju ieškovas nekontaktavo, nes jam nėra tokios pareigos. Trečiasis asmuo ieškovo nebuvo informavęs, kad jam padarytą žalą atlygino atsakovas, tačiau net jeigu ir būtų pranešęs, ieškovo pareiga sumokėti ligos išmoką nebūtų pakitusi, kadangi kiekvienu atveju privaloma sumokėti išmoką, jeigu asmuo yra nedarbingas. Ieškovas trečiajam asmeniui išmokėjo 62,06 procentus negauto darbo užmokesčio. Ieškovo nesaisto atsakovo ir nukentėjusiojo sutartiniai santykiai, kadangi ieškovas siekia įgyvendinti savo teisę regreso tvarka gauti išmokėtas lėšas.