Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-819-493/2011

2011 m. gruodžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam J. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-10-14 nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubaustas terminuotu laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 66 str. į bausmės laiką J. V. įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. sausio 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteista nukentėjusiajam A. M. iš E. R. ir J. V. solidariai 703 Lt (septyni šimtai trys litai) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiu taip pat nuteistas ir E. R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad, veikdamas kartu su E. R., 2011 m. sausio 13 d. apie 20 val. Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, nulupę pakabinamą spyną įsibrovė į patalpą - A. M. priklausantį sandėliuką, iš kur slapta pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą - elektrinį grąžtą ,,Makita“ 400 Lt vertės, 20 metrų kabelio 200 Lt vertės, raktų komplektą 50 Lt vertės; tęsiant nusikalstamą veiką, atlupus garažo sienos lentą, įsibrovė į patalpą – A. M. priklausantį garažą ir iš ten stovėjusio traktoriaus kuro bako pagrobė svetimą A. M. priklausantį turtą – 20 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro vertė – 2,65 Lt, bendros 53 Lt vertės, tuo padarant nukentėjusiajam A. M. bendrą 703 Lt turtinę žalą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo J. V. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis J. V. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismas, skirdamas J. V. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padaryta tyčinė nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, įvertino, kad J. V., būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), todėl pagrįstai jam, kaip recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad J. V. turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus septynis teistumus, kad padarė vieną, baigtą, apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.) netrukus po to, kai atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad, J. V. nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmestinas. Pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama, jei teismas nustato bent du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) bent vieną iš šių alternatyvų: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką arba padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje.

J. V. savo kaltę pripažino tik esant kitiems įrodymams, todėl negalima laikyti, kad jis, duodamas parodymus, buvo visiškai nuoširdus ir nėra pagrindo pripažinti, kad taikytina LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Teisėjų kolegijos nuomone, ši nusikalstama veika yra neatsitiktinė, nevienkartinių kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų loginė pasekmė, todėl atsižvelgiant į bausmės paskirtį, J. V. pagrįstai buvo parinktina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė ir įvertino, kad didelė turtinė žala nepadaryta, kad nukentėjęs neprašė griežtos bausmės, todėl J. V. skyrė mažesnę (nei sankcijos vidurkyje nustatyta) bausmę. Atsižvelgti į nuteistojo apeliacinio skundo deklaratyvaus pobūdžio motyvus dėl tariamai keliančių abejones pirminių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, nėra teisinio pagrindo, juolab, kad byloje apklaustas ne vienas policijos pareigūnas, o kitos aplinkybės pilnai įvertintos skiriant bausmę, todėl skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais ir tuo vadovaujantis dar labiau švelninti bausmę, nėra pagrindo.

Tik šio dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti J. V. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo J. V. apeliacinį skundą atmesti.