Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-30 · Administracinė byla Nr. I-2958-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-30
Bylos Nr.
I-2958-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01415-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
T. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2958-596/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01415-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. D. skunde, kurį 2015-04-27 papildė, prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. kamerų plotas vienam asmeniui buvo mažesnis nei 3,6 m², kamerose buvo prastas apšvietimas, šalta, drėgna, jose buvo trys dviaukštės lovos, kalėjo po 5–6 asmenis. Gulint pirmame lovos aukšte buvo sunku skaityti ir rašyti, nes lango stiklas buvo nešvarus, neskaidrus ir purvinas. Nurodo, kad Europos žmogaus teisių konvencijoje nėra ieškinio senaties sampratos, o kadangi skundą pateikė remdamasis šia konvencija, jo reikalavimams negali būti taikoma ieškinio senatis. Kamerose būdavo tik metalinis kibiras, jos visada būdavo netvarkingos, langų nebūdavo arba jie būdavo išdaužyti, unitazai suteršti, ant lubų augo pelėsis, į metalinę lentyną netilpo indai, kameroje Nr. 400 buvo tik vienas stalas, išduodamas čiužinys buvo suplyšęs, antklodė ir pagalvė buvo netinkamos naudotis, patalynė neišduodama. Dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniais nepatogumais, neigiamais ir dvasiniais išgyvenimais (b. l. 1–2, 43).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2010-05-27 iki 2010-06-17. Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2015-02-26, todėl praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Nurodo, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2010-05-27 iki 2010-06-17 buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pažymėjo, kad atitinkamais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K visiškai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2010-06-15 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Atkreipia dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skirtos nuobaudos. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos, tačiau kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai yra padaromos didesnės arba mažesnės lentynos.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vedina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas, kadangi pareiškėjas tik pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, nepateikia jokių faktinių aplinkybių ir kitaip nepagrindžia skunde nurodytos sumos dydžio. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 6–10).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2010-05-27, kur buvo patalpintas į kamerą Nr. 122, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,46 m² ploto). Laikotarpiu nuo 2010-05-28 iki 2010-05-29 buvo kameroje Nr. 122, kurioje buvo 6 asmenys (asmeniui teko 1,23 m² ploto), 2010-05-30 buvo kameroje Nr. 122, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,69 m² ploto), 2010-05-31 buvo kameroje Nr. 122, kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,38 m² ploto), 2010-06-01 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. 2010-06-15 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 115, kurios plotas – 7,45 m², kurioje buvo 6 asmenys (asmeniui teko 1,24 m² ploto). 2010-06-16 buvo perkeltas į kamerą Nr. 275, kurios plotas – 7,85 m², kurioje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,96 m² ploto). 2010-06-17 išvyko į Marijampolės pataisos namus (b. l. 6–10, 11–14).

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis laikotarpiu nuo 2010-05-27 iki 2010-06-17.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Minėta, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2010-05-27 iki 2010-06-17. Atsakovės atstovas pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.

CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2010-05-27 ir buvo kalinamas iki 2010-06-17. Laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2010-06-14 buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (b. l. 6–10, 11–14). Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K teismui išsiuntė 2015-02-26 (žyma ant voko), todėl praleido terminą reikšti reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, patirtą minėtu laikotarpiu.

Remiantis CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Šiuo atveju pareiškėjas nurodo, kad jo reikalavimams negali būti taikoma ieškinio senatis, kadangi Europos žmogaus teisių konvencijoje nėra ieškinio senaties sampratos. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo kreiptis į teismą priežastys nelaikytinos objektyviomis, dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti senaties terminą. Ginčas nagrinėjamas taikant nacionalinės teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentai dėl ieškinio senaties netaikymo, nes to nenumato Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 str., negali būti pagrindu ieškinio senačiai netaikyti. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. įtvirtintą fundamentalų teisės principą, praleistas terminas kreiptis į teismą negali būti pateisinamas remiantis tariamu teisės norminių aktų turinio nežinojimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundui taikomas CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų senaties terminas.

Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (LVAT 2012-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256-12). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundui pritaikius ieškinio senatį, jo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. D. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė