Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-924-252/2016

Virginijos Jurkštienės Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01278/2015-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.1; 3.3.2.5.

2016 m. lapkričio 15 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. D. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-48-205/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bendraieškoviai J. D. ir M. D. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti nepilnamečiui – M. D., Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Eur, nuo ieškinio pateikimo dienos iki M. D. pilnametystės, o jei studijuos aukštojoje mokykloje – iki 24 metų. Pareikšto ieškinio užtikrinimui ieškovai prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovo M. D. nepilnamečiam vaikui M. D., po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki sprendimo priėmimo byloje, paskyrė ieškovę priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodė, kad iš pradžių ieškovei išvykus į užsienį, o vėliau dėl taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, visas rūpestis ir finansinė našta dėl tinkamo sūnaus išlaikymo teko atsakovui. Jis ne tik moka laikiną išlaikymą, bet ir faktiškai išlaiko nepilnametį sūnų, jam moka papildomas pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino ir panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo išlaikymo priteisimą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui M. D.. Teismas nurodė, kad nors nepilnamečio M. D. gyvenamoji vieta nustatyta su motina ieškove J. D., tačiau jai paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, nepilnamečiu šalių sūnumi rūpinasi ir jį išlaiko atsakovas jo atstovas pagal įstatymas – tėvas. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo M. D. prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad jai kardomoji priemonė suėmimas buvo paskirta 2016 m. liepos 7 d. Ši nutartis yra neįsiteisėjusi ir dėl jos pateiktas skundas apeliacinės instancijos teismui. Pabrėžia, kad po santuokos nutraukimo sūnus gyveno su ja, jo gyvenamoji vieta nuo 2005 m. gruodžio 16 d. iki skundo pateikimo taip pat buvo nustatytas su ieškove. Sūnus atostogas praleisdavo pas tėvą. Tėvas reguliariai teikė išlaikymą. Sūnus augo ir keitėsi jo poreikiai, todėl ji kreipėsi dėl išlaikymo padidinimo. Ji ne kartą į sūnaus sąskaitą pervesdavo pinigus. Skundo pateikimo metu, sūnus, kaip ir kiekvieną vasarą, leidžia atostogas pas tėvą, todėl mano, kad atsakovui nevertėtų piktnaudžiauti nepilnamečio vaiko motinos suėmimu dviem mėnesiams, nes sūnumi paskutinius 11 metų nuolat rūpinosi būtent motina. Teigia, kad sūnus tiesiog praleidžia atostogas su tėvu, kaip ir kasmet. Pabrėžia, kad mažai tikėtina, kad suėmimo terminas jai bus pratęstas ar paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą, ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pateikdamas prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, jį grindžia ne vien tuo, kad ieškovei paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, bet ir tuo, kad ieškovė 2016 m. birželio 2 d. išvyko gyventi ir dirbti į užsienį. Pažymi, kad su ieškove santuoka nutraukta 2005 m. gruodžio mėnesį, taikos sutartimi, tačiau ji teismui yra pateikusi VĮ Registrų centro pažymas dėl informacijos apie jo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kas suteikia pagrindą abejoti šių rašytinių įrodymų gavimo teisėtumu. Pasvalio rajono apylinkės teismas įpareigojo ieškovę pateikti šių rašytinių įrodymų originalus. Paskirtas laikinąsias apsaugos priemones jis vykdė tinkamai. 2016 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymu geranoriškai sumokėjo skirtumą tarp 2005 m. gruodžio 16 d. sprendimu ir 2015 m. lapkričio 24 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi priteisto laikino išlaikymo. Nuo 2005 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. kovo 22 d. gera valia, nepažeisdamas teismo patvirtintos sutarties sąlygų, nuolat vykdė susitarimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Ieškovė pati pripažįsta, kad nepilnametis sūnus žiemos (Kalėdų) atostogų metu, pavasario (Velykų) atostogų metu, vasaros atostogų metu (apie du mėnesius) vieši pas atsakovą. Tačiau nutyli, kad už šį laikotarpį visada gauna nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtus pinigus, nors tuo metu sūnų pilnai išlaiko jis. Ieškovei išvykus, o po to jai paskyrus kardomąją priemonę visas rūpestis ir finansinė našta dėl tinkamo M. D. materialinio išlaikymo, būtinų jo vystymosi sąlygų užtikrinimo, poreikių patenkinimo, atiteko jam. Jis nepriekaištingai vykdo ir moka priteistą laikiną išlaikymą ir papildomas pinigines lėšas vaikui. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui), teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).Atskiruoju skundu neginčijamas faktas, kad apeliantės ir atsakovo sūnus, J. D. suėmimo metu gyveno kartu su atsakovu M. D.. Tačiau apeliantė savo prašymą panaikinti skundžiamą nutartį iš esmės grindžia tuo, kad jai paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo laikotarpis, kurį nepilnametis vaikas gyvena su tėvu, turėtų būti vertinamas kaip kasmetinės atostogos, kurias ir anksčiau jis praleisdavo su atsakovu, o ne pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Su tokiais argumentais teismas nesutinka. Šiuo atveju sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra reikšminga apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ieškovei baudžiamojoje byloje paskirtos kardomosios priemonės laikotarpis sutampa su moksleivių atostogomis. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismui pateikti duomenys neabejotinai patvirtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu apeliantei teisės aktų nustatyta tvarka buvo apribota laisvė ir iš esmės užkirstas kelias ir rūpintis bei išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Šias pareigas pilna apimtimi perėmė atsakovas – bendraieškovio M. D. tėvas. Taigi nutarties priėmimo metu ir iki Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutarties priėmimo, kada apeliantei kardomoji priemonė suėmimas buvo pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę, nepilnametis M. D. gyveno pas tėvą ir jo poreikiai buvo tenkinami būtent atsakovo lėšomis. Apeliantė tuo metu neturėjo galimybių nei rūpintis, nei išlaikyti savo nepilnamečio vaiko. Todėl teismas, pagrįstai pripažino, kad yra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo M. D. laikiną išlaikymą jo nepilnamečio sūnaus M. D. išlaikymui. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovui išliko pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 16 d. sprendime nustatyta tvarka ir dydžiu. Todėl, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra patvirtintos aplinkybės, kurios leistų pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šiuo atveju galėjo nukentėti nepilnamečio šalių sūnaus interesai ar ieškovės teisės (CK 3.65 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tiek šalių nepilnamečio sūnaus poreikių pagrįstumas, tiek kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie jų išlaikymo atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį ir turimus išlaikytinius, bus nustatyti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl šiais klausimais skundą nagrinėjantis teismas nepasisako.Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.