Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-201-517/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-30
Bylos Nr.
1-201-517/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
V. P.
Kaltinamasis
D. R.
Baudž. byla Nr. 1-201-517/2015m.
(Proceso Nr. 1-01-1-08053-2015-7)
Bylos kategorija Nr. 4.5
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.5 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2015m. lapkričio 30d.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis,sekretoriaujant K. Stamulienei,dalyvaujant prokurorui G. Vaičiūnui,gynėjui V. Kersnauskui,nukentėjusiajam V. P.,nukentėjusiojo V. P. atstovui pagal susitarimą-advokatui M. Barisevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. R. buvo pareikštas kaltinimas dėl nesunkaus kito žmogaus sveikatos sužalojimo, t.y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o būtent:

2015m. vasario 07d. apie 02⁰⁰ val., nakties metu, kaltinamasis D. R., dalyvaudamas kavinės „ R. C. “, esančios adresu: Kauno gt. Nr. 16a, Ukmergės m., atidaryme, vykusio vakarėlio metu kilus konfliktui tarp jo ir šventėje buvusio pil. V. P. dėl jo(kaltinamojo D. R.) padarytų įžeidžiamų veiksmų nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu, t.y. šlapių pirštų kišimo į ausį ir braukimo per veidą, tyčia vieną kartą su kumščiu smogė nukentėjusiajam V. P. į dešinį skruostą, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajam V. P. buvo padarytas dešinio skruostikaulio lūžis su poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke ir kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kas pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl skruostikaulio lūžio sveikata nukentėjusiajam V. P. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis D. R., ikiteisminio tyrimo metu neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2015m. vasario 06d., apie 22⁰⁰ val., jis buvo atvykęs į kavinės „ R. C. “ atidarymo šventę kavinės savininko P. R. kvietimu, kur vyko kavos degustacija. Šventėje dalyvavo ir daugiau svečių, buvo apie 20-30 žmonių. Jis sutiko daug pažįstamų, tarp kurių buvo ir V. P. su žmona. Kavinės savininkas visus vaišino kava, vyko tarpusavio bendravimas. Būdamas kavinėje, jis jokio alkoholio nevartojo. Jis turi kitiems nesuprantamą įprotį su pirštais liesti svetimų žmonių veidus. Šventei tęsiantis, jau buvo nakties metas, jis, praeidamas pro šalia baro, prie staliuko sėdinį V. P., šiam su pirštu perbraukė per veidą. Stovint prie baro, pasisukęs šonu, bendravo su šventėje buvusiu draugu P. M.. Tuo metu pajuto smūgį į galvos dešiniąją pusę, ties smilkiniu. Kas jam sudavė, nematė, tačiau, atsisukęs, pamatė stovintį V. P., kuris artinosi link jo. Tada jis V. P. su ranka sudavė į veidą, galimai į dešinįjį skruostą. Jis matomai neapskaičiavo, nes jo suduotas smūgis buvo gana stiprus. Tuo metu tarp jo ir V. P. įsikišo šalia stovėjęs P. M., kuris bandė juos atstumti vieną nuo kito. Buvo išvestas į lauką. Parūkęs, grįžo į kavinę, norėdamas V. P. atsiprašyti ir kartu su juo pasiaiškinti dėl įvykusio konflikto, tačiau V. P., būdamas priešiškai nusiteikęs, nenorėjo bendrauti. Kad toliau nekiltų konfliktas, jis su draugais išvyko į namus.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis D. R. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiojo V. P. parodymais, užfiksuotais pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole(b.l. 1-5), ir liudytojų J. B., P. M., A. T.-Petronienės, P. R., G. J., A. K. ir I. G. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 58, 61-62, 77, 83, 85-86, 92, 108), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 12-14) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 15-17), parodymų patikrinimo vietoje protokolais(b.l. 45-46, 63-64, 78-79, 87-88, 119) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 47-48, 65-66, 80-81, 89-90, 120-122), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 34-35) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis D. R. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjai) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 4d. pagrindu.

Iš nukentėjusiojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, užfiksuotų pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole matyti, kad 2015m. vasario 06d. jis su savo sutuoktine ir draugų-pil. B. šeima buvo kavinės „ R. C. “ atidarymo šventėje. Šventėje dalyvavo ir daugiau žmonių, jie vaišinosi kava, buvo vartojamas ir alkoholis, kurio ir jis truputį išgėrė. Vienu metu, jam su J. B. sėdint prie staliuko ir bendraujant tarpusavyje, jis pajuto, jos kažkas šlapią apseilėtą pirštą jam kiša į ausį. Atsisukęs, jis pamatė šalia stovinį besišypsantį iš matymo pažįstamą vaikiną D. R., į kurį pasižiūrėdamas, suraukė antrankius, taip savo veido išraiška parodydamas, kad tai jam nepatinka. Po keliolikos minučių, sėdėdamas prie staliuko, jis vėl pajuto, kaip kažkas su šlapiu pirštu jam perbraukė per panosę. Atsisukęs, arčiausiai savęs prie baro pamatė stovintį D. R.. Kadangi toks besikartojantis poelgis jį labai įžeidė ir jam sukėlė pyktį, atsistojęs, jis su dešinės rankos delnu pliaukštelėjo D. R. į pakaušį. Nesitikėdamas atgalinio veiksmo, jam nebaigus atsisėsti ant kėdės, pajuto stiprų smūgį į dešinę veido pusę, kurį jam sudavė D. R.. Gavus smūgį į veidą, jam natūraliai sukilo pyktis ir jis jau norėjo pulti D. R., tačiau juos išskyrė prie baro stovėjęs P. M. ir kiti aplinkui buvę žmonės. Po kurio laiko D. R. sugrįžo į kavinės vidų, norėdamas jo atsiprašyti. Kadangi jis vis dar jautė skausmą ir pyktį, kad jam taip atsitiko, todėl D. R. atsiprašymo nepriėmė ir jam pasakė, kad „ manęs nedaužys niekas “. Tą pačią naktį jam nuvykus į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyrių, jam buvo diagnozuotas dešinio skruostikaulio lūžis ir išrašytas siuntimas vykti operacijai į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika “(b.l. 2). Šias įvykio aplinkybes nukentėjusysis V. P. patvirtino ir atliktų akistatų tiek su kaltinamuoju D. R., tiek ir su parodymus byloje davusiais liudytojais P. M., P. R. ir G. J. metu(b.l. 50-56).

Iš teisme išvardinto liudytojo J. B. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015m. vasario 06d. jis su savo sutuoktine ir draugų-pil. P. šeima buvo kavinės „ R. C. “ atidarymo šventėje. Vyko kviestinis vakaras. Šventėje dalyvavo ir daugiau žmonių, jie vaišinosi kava, buvo šiek tiek vartojamas ir alkoholis, Vienu metu, jam rūkant lauke, kur šalia jo stovėjo ir V. P., prie jų atėjo vaikinukas, kuris iš niekur nieko paseilino pirštus ir juos pradėjo kaišioti V. P. į ausį. Į tai reaguodamas, V. P. tam vaikinui pasakė žodžius „ baik, ką čia dirbi “. Tada tas vaikinas nurimo, bet liko prie jų stovėti. Vėlau, jau buvo nakties metu, jis su V. P. sėdėjo kavinės viduje, prie staliuko, t.y. jis buvo prie sienos, o V. P. sėdėjo priešais jį. Tuo metu šalia V. P., prie baro stovėjo tas pats vaikinukas, kuris kaišiojo jo draugui pirštus į ausį. Kadangi viskas vyko priešais jį, jis matė, kaip tas vaikinas(kaltinamasis D. R.), atsisukęs, palaižė savo kairės rankos rodomąjį pirštą ir su juo perbraukė V. P. per panosę. Jis pasišlykštėjo tokiu vaikino elgesiu ir akimirkai nusisuko. Kai atgal atsisuko į V. P. pusę, pamatė, kaip tas vaikinas, atsisukdamas į V. P. ir šiam kažką sakydamas, su kairės rankos kumščiu jo draugui sudavė į dešinįjį skruostą. V. P. po smūgio susiėmė už skruosto. Jo draugą užsipuolęs vaikinas kitų kavinėje buvusių žmonių buvo išvestas į lauką, tačiau po kurio laiko sugrįžo į kavinę, norėdamas V. P. atsiprašyti. Tą pačią naktį jis su savo sutuoktine, V. P. ir jo žmona Agne buvo atvykę į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyrių, kur draugui buvo diagnozuotas dešinio skruostikaulio lūžis(b.l. 61-62). Šias aplinkybes liudytojas J. B. patvirtino tiek atliktų akistatų su kaltinamuoju D. R. ir parodymus byloje davusiu liudytoju P. M. metu, tiek ir su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 63-66, 68-71).

Iš teisme išvardinto liudytojo P. M. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015m. vasario 06d. jis su draugais buvo kavinės „ R. C. “ atidarymo šventėje. Vyko kviestinis vakaras, kuriame dalyvavo apie 30-35 žmonės, tarp kurių buvo daug jo pažįstamų, tame tarpe ir D. R. bei V. P.. Jie vaišinosi kava, užkandžiais, vyko bendravimas. Vienu metu kavinės viduje, jam su D. R. stovint nugara į barą, atsisukus veidais vienas priešais kitą, šalia prie staliuko sėdėjęs V. P. staiga be jokios priežasties atsistojo ir trenkė D. R. į veidą. Tuo metu V. P. nuo D. R. buvo apie 0,5-1 m atstumu. Jis nematė, kad prieš tai tarp V. P. ir D. R. būtų buvęs koks nors konfliktas. Viskas vyko labai greitai ir netikėtai, todėl jis net negali pasakyti, kaip ir kokį tą smūgį V. P. sudavė D. R.. Gavęs smūgį į veidą, D. R., stumdamas V. P. nuo savęs, pastarajam atgal vieną kartą su kumščiu sudavė į veidą, jei neklysta-į kairįjį skruostą. Tada jis įsiterpė tarp jų, prie jų susibūrė ir daugiau žmonių. Jis D. R. išsivedė į lauką. Jis D. R. vis sakė, kad šis eitų taikytis su V. P., kad eitų pasikalbėti su juo apie tai, kas įvyko. Parūkius, jie grįžo į kavinės vidų, kur D. R. priėjo prie fotelyje sėdėjusio V. P., norėdamas pasiaiškinti dėl kilusio incidento, tačiau V. P. į tai sureagavo labai impulsyviai, vėl pašoko ir pradėjo kažką rėkti. Matėsi, kad V. P. buvo agresyvus, todėl jis D. R. vėl išsivedė į lauką. D. R. yra jo draugas, kurį pažįsta jau apie 10 metų. Jis žino, kad D. R. nesidrovi paliesti kito žmogaus veido, kuris dažnai savo rankos pirštais perbraukia kitam per veidą, todėl D. R. mažiau pažįstantys asmenys tokio jo elgesio gali ir nesuprasti(b.l. 85-86). Šias aplinkybes liudytojas P. M. patvirtino tiek atliktų akistatų su nukentėjusiuoju V. P. ir parodymus byloje davusiu liudytoju J. B. metu, tiek ir su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 52-53, 70-71, 87-90).

Iš teisme išvardinto liudytojos A. T.-P. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015m. vasario 06d. jis su savo sutuoktiniu ir draugų-pil. Baublių šeima buvo kavinės „ R. C. “ atidarymo šventėje. Šventėje dalyvavo ir daugiau žmonių, jie vaišinosi kava, pyragėliais ir užkandžiais, vyko bendravimas. Vakarėlyje matė ir pažįstamą D. R.. Apie 01³⁰ val., kada ji su savo drauge L. B. bendravo kitoje patalpoje, kur buvo sudėti sėdmaišiai, jo sutuoktinis su J. B. sėdėjo kitoje patalpoje, kur yra kavos baras. Tuo metu iš tos patalpos atbėgusi mergina pasakė, kad kavinėje vos neįvyko muštynės. Nuėjus į kitą patalpą, kur buvo jos sutuoktinis V. P., ji suprato, jog tarp jos sutuoktinio Valdo ir D. R. kažkas įvyko. Jai sutuoktinis Valdas pirštu rodė į D. R., taip leisdamas suprasti, kad šis jam sudavė į veidą. Ji pamatė, kad jos sutuoktiniui dideliu greičiu pradėjo tinti dešinys skruostas. Jos sutuoktinis Valdas klausė D. R. „ už ką tu man trenkei į veidą, už ką? “. D. R. dra norėjo prieiti prie jos sutuoktinio, bet visi kavinėje buvę svečiai suprato, kad tai gali iššaukti dar vieną konfliktą, todėl kažkas D. R. išvedė į lauką. Ji išėjo į lauką paimti sniego ir D. R. pasakė, kad ant jo labai pyksta. Po kurio laiko D. R. grįžo į kavinės vidų ir, priėjęs prie jos sutuoktinio V., pasakė žodžius „ V., nepyk “ ar tai „ V., atsiprašau “, bet gavosi vėl toks sujudimas, todėl D. R. vėl buvo išvestas į lauką. Tada ji iškvietė taksi automobilį ir su sutuoktiniu V. nuvažiavo į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo skyrių, kur sutuoktiniui buvo nustatytas dešinės pusės skruostikaulio lūžis, medikai iš karto davė siuntimą vykti į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika “, pasakė, kad bus reikalinga operacija. Sutuoktinis V. jai sakė, kad vykusio vakarėlio metu D. R., vaikščiodamas kavinėje, savo seilėtus pirštus kišo jam kelis kartus į ausį, todėl jis(nukentėjusysis V. P.), neapsikentęs tokio elgesio, vienu metu D. R. kepštelėjo per pakaušį, po ko, sutuoktinio žodžiais, jis sėsdamasis prie stalo, iš D. R. tikrai nesitikėjo atsakomojo smūgio. Ji mano, kad tą vakarą D. R. buvo kažkiek išgėręs, nes vakarėlio metu alkoholio buvo vartojęs ir jos sutuoktinis Valdas(b.l. 58).

Iš teisme išvardinto liudytojo P. R. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015m. vasario 06d. vyko kavinės „ R. C. “ atidarymas. Jis visą vakarą, stovėdamas prie baro, virė kavą, kuria vaišino atėjusius svečius. Jau buvo po vidurnakčio, kas jis, darydamas kavą, pamatė, kaip šalia baro, nuo kėdės atsistojęs pažįstamas V. P. sudavė prie baro stovėjusiam D. R. į dešinę veido pusę. Po to tarp šių vyriškių įvyko susistumdymas. D. R. stovėjo ištiestomis rankomis į priekį, lyg atsistumdamas nuo V. P.. Kad D. R. būtų sudavęs kokį nors smūgį V. P., jis nematė, nes tuo metu jau buvo kilęs sąmyšis. Jis paprašė, kad konfliktuojančios pusės išeitų iš kavinės patalpų. Žino, kad prie D. R. tikrai stovėjo P. M., o prie V. P. buvo jo draugas, kurio vardo jis nežino. V. P. sutuoktinė Agnė kavinės viduje pasirodė jau po įvykio. Jam paprašius, D. R. iš karto išėjo, o V. P. dar nenorėjo išeiti, kažką su savo sutuoktine kalbėjo. Matė, kaip V. P. pradėjo tinti žandas. Jis suprato, kad V. P. buvo sužalotas po susistumdymo su D. R., tačiau, kas V. P. trenkė į veidą, jis nežino, nes kavinėje buvo daug žmonių, o patalpa yra maža. Dar matė, kaip po kurio laiko D. R. buvo vėl priėjęs prie V. P., kaip supranta, norėdamas pastarojo atsiprašyti dėl to, kad viskas taip įvyko. Tada konfliktas vėl atsinaujino, kilo sąmyšis, po ko D. R. išvažiavo(b.l. 77). Šias įvykio aplinkybes liudytojas P. R. patvirtino ir su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 78-81).

Iš teisme išvardinto liudytojo G. J. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015m. vasario 06d. jis buvo kavinės „ R. C. “ atidaryme, vyko kviestinis vakaras. Buvo surinkę nemažai pažįstamų žmonių. Jis matė, kaip apie vidurnaktį V. P. dėl kažkokių priežasčių sudavė D. R. į veidą, kuris tuo metu stovėjo prie baro, priešais kurį stovėjo P. M., o jis pats prie baro laukė kavos. Jis negali pasakyti, ar V. P., prieš suduodamas smūgį D. R. į veidą, šiam ką nors sakė. V. P. nesudavė D. R. tiesaus smūgio su kumščiu, girdėjosi tik kažkoks pliaukštelėjimas. Tuo metu D. R. atsisuko pasižiūrėti, kas čia vyksta, o V. P. jau buvo pasiruošęs suduoti kaip ir antrą smūgį, tačiau D. R. nuo V. P. kažkaip atsistūmė ir išėjo į lauką. Jis taip pat su D. R. išėjo į lauką, parūkė, po ko D. R. aprimo. Sugrįžus iš lauko, D. R. priėjo prie V. P. atsiprašyti, tačiau šis ir toliau buvo agresyviai nusiteikęs D. R. atžvilgiu. Po to D. R. išvažiavo į namus. Jam tikrai nebuvo aišku, dėl kokių priežasčių V. P. buvo agresyvus. Jis nepastebėjo, kad V. P. būtų buvęs sužalotas, tik paskui iš nuogirdų girdėjo, kad pastarajam lyg lūžęs žandikaulis ar kažkas panašiai. Jis nematė, kad D. R. būtų sudavęs V. P. smūgį į veidą, kuris labiau V. P. pastūmė nuo savęs savo pečių linijoje ištiestomis rankomis(b.l. 83).

Iš teisme išvardinto liudytojos A. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015m. vasario 06d. ji dalyvavo kavinės „ R. C. “ atidaryme. Apie vidurnaktį ji sėdėjo ant fotelio kavinės patalpoje, kur buvo ruošiama kava. Prie baro, atsisukęs į ją, stovėjo D. R., o priešais jį P. M., už baro stovėjo P. R.. Prie staliuko, netoli baro sėdėjo V. P.. Vienu metu, sėdėdama prie staliuko, ji gėrė kavą ir skaitė laikraštį, todėl visko tiksliai negali nurodyti. Girdėjo, kad D. R. su P. M. kažką labai diskutavo, ir tuo metu pamatė, kad V. P. jau stovi priešais D. R. su ištiestomis rankomis, tarp jų įvyko kažkoks susistumdymas, tačiau ar jie sudavė vienas kitam kokius nors smūgius, ji nematė. Tarp D. R. ir V. P. labai greitai atsistojo P. M. ir neleido jiems toliau konfliktuoti. Tada D. R. labai greitai išėjo į lauką parūkyti. V. P. liko patalpoje. Matė, kad po kurio laiko D. R., grįžęs iš lauko, buvo nuėjęs prie V. P., jie vėl dėl kažko ginčijosi. Po to D. R. su P. M. išėjo į lauką ir D. R. išvažiavo į namus. Dėl ko tarp V. P. ir D. R. įvyko konfliktas(b.l. 92).

Iš teisme išvardinto liudytojos I. G. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tikslios datos neatsimena, buvo 2015m. vasario mėn. pradžia. Ji su draugais E. D. ir D. R. buvo kavinės „ R. C. “ atidaryme, kur buvo susirinkę ir daugiau žmonių. Vaišinosi kava. Su drauge pabuvusios valandą ar dvi, išvažiavo į namus. Kitą dieną, bendraudama su E. D., ji sužinojo, kad kavinėje vykusio vakarėlio metu įvyko konfliktas tarp V. P. ir D. R., kuris, draugės žodžiais, seilėtą pirštą kišo V. P. į ausį, po ko V. P. pastūmė D. R., o šis trenkė V. P. į veidą. Kiek tai yra tiesos, o kiek tai yra „ sugedęs telefonas “ ji nežino, nes pati konflikto nematė. Ar tą vakarą D. R. matė kam nors kaišiojant savo seilėtus pirštus, ji nebeprisimena, tačiau D. R. visą laiką taip daro, kadangi tai jos draugo „ bajeris “, kuris ir jai yra ne vieną kartą yra kaišiojęs seilėtą pirštą į ausį. Toks elgesys D. R. yra juokelis(b.l. 108).

Iš teisme išvardinto, byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kavinė „ R. C. “, įsikūrusi pastate adresu: Kauno gt. Nr. 16a, Ukmergės m. Įėjus į pastatą, pasukama į kairę, kur pro duris patenkama į koridorių, kuriame, žiūrint kairiau nuo įėjimo, yra parduotuvė „ Euroshop “, o dešinėje pusėje yra įėjimas į kavinės „ R. C. “ patalpas(b.l. 12-17).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. P. parodė kavinės „ R. C. “ patalpas, esančias adresu: Kauno gt. Nr. 16a, Ukmergės m., ir vietą, kur jis su draugu sėdėjo prie staliuko 2015m. vasario 06d. vykusios kavinės atidarymo šventės metu, paaiškindamas, kaip kaltinamasis D. R. iš pradžių jam šlapius pirštus kaišiojo į ausį, o po to pajuto šlapio piršto perbraukimą per panosę. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, nukentėjusysis V. P. parodė, kaip stovėdamas ir kokiu būdu jis sudavė kaltinamajam D. R. į pakaušį, ir kokiu momentu ir kaip jis pajuto smūgį į dešinįjį skruostą(b.l. 45-48). Šie nukentėjusiojo V. P. duoti parodymai sutapo ir su paties kaltinamojo D. R. aiškinamomis aplinkybėmis apie jam suduotą smūgį į galvą ir jo veiksmus nukentėjusiojo V. P. atžvilgiu, tik nurodžius, kad buvo ne atsakomasis smūgis į veidą, o nukentėjusiojo V. P. stūmimo nuo savęs veiksmas(b.l. 119-122).

Iš teisme išvardintos, byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2015m. vasario 17d.-kovo 20d. laikotarpyje įvertinus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo-pil. V. P. pirminę apžiūrą po įvykio ir tolesnį gydymą stacionare tyrimą, buvo konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, t.y. dešinio skruostikaulio lūžis su poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke ir kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu pasekoje, galimai užduotyje įvardintomis aplinkybės nurodytu laiku, t.y. 2015m. vasario 06d., ir būdu. Nukentėjusiajam V. P. buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl skruostikaulio lūžio pastarajam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 34-35).

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo D. R. kaltė, pastarajam pavartojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiojo V. P. asmenį dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu, kas pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą(b.l. 34-35), yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo D. R. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., požymius, t.y. nesunkus kito žmogaus sveikatos sužalojimas(nesunkus sveikatos sutrikdymas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. R. pareiškus kaltinimą pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., jam yra inkriminuojama ir sunkinanti aplinkybė-„ vei-

kos padarymas asmens. apsvaigusio nuo alkoholio “.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015m. vasario 06d. kavinės „ R. C. “ atidaryme vykusio vakarėlio metu svečiai buvo vaišinama kava, pyragėliais ir užkandžiais. Buvo ir atsineštinis alkoholis, nes iš parodymus byloje davusių asmenų, dalyvavusių kavinės atidarymo šventėje, paaiškinimų matyti, kad buvo geriamas šampanas ir stipresni alkoholiniai gėrimai, daromi kokteiliai. Kad vakarėlio metu buvo vartojamas alkoholis patvirtina ir po įvykusio konflikto, pasibaigusio vienos iš konflikto šalių kūno sužalojimu, atliktas nukentėjusiojo V. P., kuris tą pačią įvykio naktį buvo atvykęs į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK rašyti pareiškimo, neblaivumo patikrinimas, kuriam buvo nustatytas 0,79 promilės girtumas(b.l. 1-5, 19-20). Tuo tarpu kaltinamasis D. R. tiek duodamas parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu visą laiką aiškiai parodė, kad į kavinės atidarymo šventę jis atvažiavo blaivus ir jokio alkoholio nevartojo, ir dalyvaudamas kavinės atidarymo proga vykusio vakarėlio metu. Šios paties kaltinamojo D. R. aiškinamos aplinkybės nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, juolab, kad dėl įvykusio konflikto kavinėje policija kviesta nebuvo, o kaltinamasis D. R. po konflikto išvažiavo į namus ir įvykio dieną sulaikytas nebuvo. Kadangi byloje nėra jokių tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad kaltinamasis D. R. įvykio dieną kavinėje vykusio vakarėlio metu vartojo alkoholį, o kilus konfliktui su nukentėjusiuoju V. P., pastarąjį sužalojo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes visos iškilusios abejonės byloje yra traktuojamos kaltinamo asmens naudai, iš kaltinimo kaltinamojo D. R. atžvilgiu yra pašalintina sunkinanti aplinkybė-„ veikos padarymas asmens. apsvaigusio nuo alkoholio “.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 1.045,80 Eur.(vieno tūkstančio keturiasdešimt penkių eurų ir 80 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo V. P. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 38-42).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi nukentėjusiajam V. P. suteiktos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų, o žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo D. R. veiksmais, t.y. žala sveikatai buvo kaltinamojo padarytų tyčinių nusikalstamų veiksmų rezultatas, pastarasis privalo visiškai atlyginti valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo V. P. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Atliekant įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamojo D. R. gynėjas pateikė teismui bylos proceso šalių(kaltinamojo D. R. ir nukentėjusiojo V. P.) raštišką susitarimą, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. P. kaltinamajam D. R. dovanoja dėl smurtinių veiksmų prieš jo asmenį panaudojimo, su juo susitaikė ir jokių turtinių pretenzijų pastarajam neturi, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo D. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukiant(b.l. 172). Savo ruožtu pats kaltinamasis D. R. teismo posėdyje viešai atsiprašė nukentėjusiojo už padarytus nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo D. R. atžvilgiu byloje nėra. Kadangi kaltinamajam D. R. inkriminuojamas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), o dėl nusikaltimo pačiam nukentėjusiajam turtinė žala padaryta nebuvo, nes jis civilinio ieškinio byloje pareiškęs nebuvo, teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos aplinkybes ir į paties kaltinamojo D. R., kaip pirmą kartą nusikalstančio ir teisiamo asmens, asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis D. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o neatlygintos ligonių kasos išlaidos yra nesaistomos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo D. R. padaryta baudžiamąja veika, todėl neatlyginti nuostoliai nekliudo teismui taikyti LR BK 38 str. nuostatas, kaltinamasis D. R. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamją bylą nutraukiant(LR BK 38 str. 1-2d.d.).

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.). Įstatymo leidėjas, baudžiamajame kodekse įvesdamas baudžiamojo poveikio priemonių institutą asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, numatė, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį(LR BK 41 str.), nes priešingu atveju susidariusi situacija nusikaltusiam asmeniui leistų jaustis nebaudžiamam už savo padarytą nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei atsižvelgdamas ne tik į kaltinamojo D. R. padaryto nusikaltimo žmogaus sveikatai pobūdį ir jo sukeltas pasekmes, bet ir į paties kaltinamojo, kaip dirbančio ir turinčio pastovias pajamas asmens, turtinę padėtį, laiko, kad kaltinamajam D. R., kaip nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinam asmeniui, yra tikslinga paskirti įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.). Atsižvelgiant į kaltinamojo D. R. dar neatlygintų valstybei lėšų, išleistų už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas, apmokėti dydį, kaltinamajam D. R. yra paskirtina įstatymo numatyta minimali įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant dviejų mėnesių terminą šiai įmokai sumokėti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4d. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kaltinamąjį D. R. LR BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

LR BK 67 str. 2d. 6p. pagrindu kaltinamajam D. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 5 MGL 188,30 Eur.(vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant į Teisingumo ministerijos specialią banko sąskaitą.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo D. R. 1.045,80 Eur.(vieno tūkstančio keturiasdešimt penkių eurų ir 80 eur/ct.) sumą valstybės turėtoms nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. Adamonis