- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-692-460/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02281-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- R. P., R. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transadria“
- Trečiasis asmuo
- Jurgis A
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-692-460/2016
Teisėja Jurgita Grigonienė (Proceso Nr. 2-24-3-02281-2015-2)
NUTARTIS
2016 m. gegužės 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. P., R. M. (apeliantai) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-225-729/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transadria“ ieškinį atsakovams R. P., R. M., tretieji asmenys Jurgis A. D. ir uždaroji akcinė bendrovė „Raivina“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos rajono apylinkės teisme pagal ieškovės ieškinį iškelta civilinė byla, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. P. 39631,82 Eur žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo R. M. ieškovės naudai be pagrindo įgytus 3500 Eur bei priteisti iš atsakovų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą atsakovų turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą, neviršijant ieškinio sumos: 3500 Eur atsakovo R. M. atžvilgiu ir 39631,82 Eur atsakovo R. P. atžvilgiu. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo R. P. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršydamas 39631,82 Eur sumos, bei atsakovo R. M. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršydamas 3 500 Eur sumos, uždraudė atsakovams areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio daikto priklausiniai. Nesant ar nepakankant kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, teismas areštavo atsakovų turtines teises ir pinigines lėšas, esančias bankų ir (ar) kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis, uždraudė disponuoti, kitaip suvaržyti turtą: atsakovui R. P. taikyto arešto mastas 39631,82 Eur suma, o atsakovui R. M. taikyto arešto mastas 3500 Eur suma, leido atsakovams gauti darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, neviršijant Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), bei atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį.
Šalies argumentai
Atsakovai teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį per priimti naują sprendimą – prašymo netenkinti. Nurodo, kad pagal ieškovės reiškiamus reikalavimus bei jiems pagrįsti teikiamus įrodymus nebuvo galimybės nustatyti, kad ieškovės reiškiamas ieškinys gali būti tenkinamas. Atsakovai teigia, jog ieškovė pateikė teismui neišsamius, prieštaringus ir suklastotus dokumentus, dėl to teismas neturėjo pagrindo spręsti ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių pritaikymas sukėlė sunkias pasekmes atsakovams.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo, jog ieškinio pagrįstumo klausimai taikant areštą nenagrinėjami.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo. Atsakovų atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas ieškinio nepagrįstumu, apylinkės teismo 2015-10-15 nutartimi jau taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sunkiomis pasekmėmis atsakovams.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Akcentuotina, kad šis vertinimas neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės, tačiau turi esminę reikšmę sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo.
Antra, apeliantų pateiktas atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tik argumentais, susijusiais su ieškovės pareikšto reikalavimo nepagrįstumu. Apeliantai mano, kad ieškovė pateikė teismui neišsamius, prieštaringus ir suklastotus dokumentus, todėl ieškovės reiškiamas ieškinys negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Teismas nepasisako dėl apeliantų argumentų, susijusių su ieškinio reikalavimo pagrįstumu, nes jie bus įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Be to, teismų praktikoje paminėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galbūt šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-09-22 nutartis c. b. Nr. e2-1345-196/2015).
Trečia, apeliantų argumentai dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių netenka teisinės reikšmės, nes jos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi panaikintos.
Ketvirta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada neišvengiamai susijęs su atitinkamų neigiamų padarinių šaliai, kurios turtui jos yra taikomos, kilimu, todėl toks suvaržymas dar nereiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai.
Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad siekiant išvengti atsakovams priklausančio turto perleidimo tretiesiems asmenims ar kitokio apsunkinimo prievolėmis, yra pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Nustačius šias aplinkybes ir atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra pagrindas spręsti, kad apeliantai atskiruoju skundu neįrodė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apylinkės teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas ir priėmė teisiškai pagrįstą nutartį.
Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pažymėtina, kad apeliantai, per EPP pirmosios instancijos teismui pateikdami atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, privalėjo sumokėti 21 Eur žyminį mokestį valstybės biudžetui (CPK 80 straipsnio 2, 7 dalys). Nustačius, kad tai nėra padaryta, iš atsakovų priteistina po 10,50 Eur, iš viso 21 Eur, žyminio mokesčio valstybės biudžetui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš atsakovų R. P. ir R. M. priteisti po 10,50 Eur, iš viso 21 Eur, žyminio mokesčio valstybės biudžetui.