- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- A-146-1466-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja A. D. skundu prašė teismą įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDF valdyba) Vilniaus skyriaus 6-ąjį pensijų skyrių pakeisti 2007 m. birželio 27 d. sprendime Nr. 2672 nurodytą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo pradžios datą ir nustatyti ją nuo 2000 m. liepos 3 d. (b.l. 4-5, 15-16).
Pareiškėja nurodė, kad atsakovas skundžiamu sprendimu neteisėtai paskyrė jai valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau- senatvės pensija) - 471,84 Lt per mėnesį - nuo 2007 m. liepos 1 d. Pareiškėja paaiškino, jog perskaičiuotos senatvės pensijos padidėjimą (43 Lt) lėmė 2007 m. gegužės 23 d. teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie jos draudžiamąsias pajamas 1984-1988 m. nustatymo. Pareiškėjos manymu, senatvės pensijos dydis turėjo būti perskaičiuotas nuo 2000 m. liepos 3 d., t.y. nuo senatvės pensijos skyrimo pradžios. Pareiškėja pažymėjo negalėjusi pateikti dokumentų apie savo draudžiamąsias pajamas ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad nebuvo išsaugoti archyviniai dokumentai. Pareiškėjos teigimu, atsakovas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pensijos skyrimą - Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 86 ir 129 punktus.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko, atsiliepime (b.l. 23-24) paaiškino, kad pareiškėjai senatvės pensija buvo paskirta 2000 m. liepos 3 d., o asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d. apskaičiuotas, įvertinus pareiškėjos darbo užmokestį, nurodytą UAB „Vilniaus Vatra" išduotoje pažymoje už laikotarpį nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1989 m. kovo 31 d. ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2000 m. kovo 29 d. pažymoje už laikotarpį nuo 1989 m. birželio 30 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgus į UAB „Vilniaus Vatra" 2000 m. kovo 20 d. pažymą, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas už laikotarpį nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1988 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas pagal minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Nurodyti asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuoti pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 56 straipsnio 2 ir 4 dalis. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėja dėl senatvės pensijos perskaičiavimo kreipėsi 2007 m. birželio 26 d., todėl ši pensija buvo perskaičiuota nuo 2007 m. liepos 1 d. ir tai atitinka Nuostatų 86 punkto reikalavimus. Nurodė, jog pareiškėjos atžvilgiu nebuvo taikyti Nuostatų 128, 129 punktai, reglamentuojantys senatvės ir invalidumo pensijų padidinimą nuo 2004 m. kovo 1 d. Pensijų įstatymo 58-64 straipsniuose nustatyta tvarka. Pareiškėjai kartu su valstybine socialinio draudimo senatvės pensija buvo paskirta nukentėjusiojo asmens valstybinė pensija. Kadangi abiejų pensijų suma viršijo 325 Lt per mėnesį, pagal minėto įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą senatvės pensija negalėjo būti didinama.
Tretysis suinteresuotas asmuo su skundu nesutiko, atsiliepime (b.l. 25-26) nurodė, kad VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 6-asis pensijų skyrius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos pensiją apskaičiavo pagal naujai pateiktus duomenis nuo 2007 m. liepos 1 d.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad VSDF valdybos Vilniaus miesto 6-asis pensijų ir pašalpų filialas 2000 m. rugpjūčio 31 d. sprendimais Nr. 1957 ir 2765 paskyrė pareiškėjai nuo 2000 m. liepos 3 d. senatvės pensiją bei nukentėjusiojo asmens valstybinę pensiją (pensijos bylos l. 3, 34). 2007 m. birželio 26 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu perskaičiuoti senatvės pensiją nuo 2000 m. liepos 3 d. (pensijos bylos l. 36). Kartu su prašymu pateikė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. įsiteisėjusį sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. D. darbo užmokestis 1984-1988 m. laikotarpiu buvo 130 rublių kas mėnesį su 40 % mėnesinio darbo užmokesčio dydžio mėnesinėmis premijomis (pensijos bylos l. 8). VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 6-asis pensijų skyrius 2007 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2672 nusprendė skirti pareiškėjai 471,84 Lt senatvės pensiją nuo 2007 m. liepos 1 d. (b.l. 10). VSDF valdyba 2007 m. rugpjūčio 17 d. į pareiškėjos prašymą atsakė, kad šis teritorinio skyriaus sprendimas yra pagrįstas (b.l. 11).
Teismas konstatavo, jog valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą bei mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (nauja redakcija patvirtinta Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 754). Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Nuostatais. Nuostatų 86 punkte numatyta, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama (pateikus papildomus dokumentus apie stažą, draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, ir kitus), išskyrus Nuostatų 128 ir 129 punktuose numatytus atvejus, naujo dydžio pensija skiriama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją (su kitais būtinais dokumentais), pirmosios dienos. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu perskaičiuotą pensiją nusprendė mokėti Nuostatų 86 punkte nustatyta tvarka, t.y. nuo 2007 m. liepos 1 d. Teismo nuomone, minėtą teisės normą atsakovas aiškino ir taikė teisingai. Nei Pensijų įstatymas, nei Nuostatai ginčijamu laikotarpiu nenumatė ir šiuo metu nenumato (Įstatymo 42(1) str.) galimybės mokėti perskaičiuotos pensijos skirtumą nuo pensijos skyrimo pradžios. Todėl, teismo nuomone, neturi reikšmės bylos išsprendimui pareiškėjos nurodyti motyvai, jog ji negalėjo pateikti reikalingų dokumentų dėl objektyvių priežasčių.
Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė atsakovui papildomus dokumentus apie draudžiamąsias pajamas už 1984-1988 m. laikotarpį, dėl kurių pensija buvo padidinta. Pareiškėjos pensijos bylos nuorašas patvirtino, kad pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientas už laikotarpį nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1988 m. gruodžio 31 d. apskaičiuotas pagal minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Atsakovas vadovavosi UAB „Vilniaus Vatra" 2000 m. kovo 20 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad nuo 1979 m. gruodžio 3 d. iki 1989 m. kovo 31 d. pareiškėjos mėnesinis atlyginimas buvo 130 rublių, tačiau tikslesnių duomenų bendrovė pateikti negali, kadangi šio laikotarpio dokumentai sugadinti vandentiekio ir kanalizacijos sistemos avarijos metu (pensijos bylos 1. 24).
Teismas nurodė, jog pagal Pensijų įstatymo 55 straipsnį į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t.y. iki 1991 m. birželio 1 d., įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai. Pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostatas, jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, asmuo dirbo buvusios TSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota, ir kt.) negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jei asmuo dirbo, turėdamas ne visą etatą - pagal minimalaus mėnesio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Jeigu įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioje asmuo dirbo, visi archyviniai dokumentai išsaugoti, tačiau juose nėra duomenų apie asmens pajamas per valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, buvusį iki 1991 m. birželio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas, laikant to laikotarpio pajamas nulinėmis. Įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad metiniai draudžiamųjų pajamų koeficientai iki 1995 m. sausio 1 d. buvo apskaičiuojami pagal Statistikos departamento paskelbtą atitinkamų metų valstybinio sektoriaus, akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų apskaičiuotą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Teismo konstatavimu, nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja draudžiamųjų pajamų skaičiavimo tvarką, kuomet dėl įstatyme numatytų aplinkybių asmuo nepateikia ir negali pateikti dokumentų, patvirtinančių draudžiamųjų pajamų dydį. Šiuo atveju pareiškėja, kreipdamasi dėl pensijos skyrimo, negalėjo pateikti nurodytų dokumentų dėl to, kad dokumentai nėra išlikę. Todėl pareiškėjos draudžiamųjų pajamų dydis nustatytas nurodyta įstatymo reglamentuota tvarka, t.y. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Nei pensijų įstatymas, nei Nuostatai nenumato, jog pateikus papildomus dokumentus, įstatymo nustatyta tvarka mokėtos pensijos dydis turėtų būti perskaičiuotas už praėjusį laikotarpį.
Teismo konstatavimu, pareiškėja neteisingai nurodo, kad atsakovas netinkamai taikė Nuostatų 86 punktą, nes pareiškėjai buvo keičiamas draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal Nuostatų 129 punktą. Teismas nurodė, jog Nuostatų 86 punktas reglamentuoja pensijos padidinimo termino pradžią, kuomet pensija didinama, pateikus papildomus dokumentus, jis numato, kad šio punkto reikalavimai netaikomi, kai pensija didinama 128 ir 129 punktuose numatytais atvejais. Nurodytais atvejais taikoma atskira Pensijų įstatyme bei Nuostatuose numatyta padidintos pensijos skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Teismas pažymėjo, jog skundžiamu sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos pensijos padidinimo, esant Įstatymo 58 straipsnyje numatytoms sąlygoms, todėl pareiškėjos nurodyti motyvai dėl Nuostatų 129 punkto taikymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Be to, atsakovas nurodė, kad pareiškėjai nebuvo didinama pensija Nuostatų 128 ir 129 punktuose nustatyta tvarka, nes tam nebuvo Pensijų įstatyme numatytų sąlygų. Pensijos byloje nėra ir pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas klausimas būtų buvęs sprendžiamas.
III.
Pareiškėja A. D. (toliau - apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - jos skundą patenkinti įpareigojant atsakovą perskaičiuotos jos senatvės pensijos priemoką (43 Lt) mokėti ne nuo 2007 m. gegužės 23 d., o nuo 2000 m. liepos 3 d. (išėjimo į pensiją dienos).
Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartojo tas pačias faktines aplinkybes, kurias nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliantės nuomone atsakovas, remdamasis 2007 m. gegužės 23 d. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl jos atlyginimo 1984-1988 m.laikotarpiu dydžio, nepagrįstai nusprendė perskaičiuotą (padidintą 43 Lt per mėnesį) senatvės pensiją jai mokėti nuo 2007 m. birželio 27 d., o ne nuo 2000 m. liepos 3 d. (paskyrimo dienos). Apeliantė pažymėjo, kad paaiškėjus aplinkybei, jog dalis dokumentų dėl jos darbo užmokesčio 1984-1988 m. Automobilių transporto ir plentų ministerijos skaičiavimo centre (dabar UAB „Vilniaus Vatra") buvo sunaikinta, ji kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie 1984-1988 metų laikotarpio darbo užmokesčio dydį nustatymo, tačiau Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2001 m. kovo 14 d. sprendimu jos pareiškimą atmetė. Atnaujinus procesą šioje civilinėje byloje Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu panaikino ankstesnį savo (2001 m. kovo 14 d.) sprendimą ir priėmė naują sprendimą – jos pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos atlyginimas 1984-1988 m. laikotarpiu buvo 130 rublių su 40 % mėnesinio darbo užmokesčio premija. Apeliantė akcentavo, kad 2001 m. kovo 14 d. teismo sprendimas buvo panaikintas nustačius, jog byla buvo išnagrinėta neišsamiai, nebuvo atsižvelgta į jos 2001 metais pateiktus įrodymus, o nagrinėjant civilinę bylą iš naujo tie patys įrodymai buvo išnagrinėti atidžiau ir priimtas jai palankus sprendimas. Todėl, apeliantės nuomone, atsižvelgus į pirmiau minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos reikalavimas turėtų būti patenkintas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, jog pagal Pensijų įstatymo 56 straipsnio 2 dalį asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami atskirai pagal penkerius paeiliui einančius to asmens pasirinktus palankiausius kalendorinius jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus iš laikotarpio nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1994 m. sausio 1 d. bei atskirai pagal visus metus, įskaitytus į stažą nuo 1994 m. sausio 1 d., bet ne daugiau nei už 20 metų. Pagal to paties įstatymo 56 straipsnio 4 dalį (iki 2005 m. liepos 1 d. - 54 str. 4 d.), jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką asmuo negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, dėl to, kad visai ar iš dalies neišsaugoti archyviniai dokumentai, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Kadangi A. D. senatvės pensija paskirta nuo 2000 m. liepos 3 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d. apskaičiuotas įvertinus ir darbo užmokestį, nurodytą UAB „Vilniaus Vatra" 2000 m. kovo 20 d. pažymoje (joje nurodyta, jog nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1989 m. kovo 31 d. A. D. mėnesinis atlyginimas buvo 130 rublių, o tikslesnių duomenų bendrovė pateikti negali dėl dokumentų, sugadintų vandentiekio ir kanalizacijos sistemos avarijos metu, stokos). Atsakovo manymu, teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pajamų dydis buvo nustatytas įstatymo reglamentuota tvarka, t.y. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Kadangi A. D. į VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 6-ąjį pensijų skyrių kreipėsi 2006 m. birželio 26 d., vadovaujantis Nuostatų 86 punktu, atsakovo manymu, 2007 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 2672 senatvės pensija jai teisėtai padidinta nuo 2007 m. liepos 1 d.
Atsakovas nurodo, jog Nuostatų 128 ir 129 punktai reglamentuoja pensijų padidinimą nuo 2004 m. kovo 1 d. Įstatymo 58-64 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal Pensijų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija padidinama, jei asmeniui paskirtos vienos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis neviršija 325 Lt per mėnesį, o kai tam pačiam asmeniui paskirtos kelios valstybinės socialinio draudimo pensijos, valstybinės pensijos ir pan., mokamos iš valstybės biudžeto ar valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto - jeigu šių pensijų suma neviršija 325 Lt per mėnesį. Kadangi A. D. 2000 m. liepos 3 d. kartu su valstybine socialinio draudimo senatvės pensija buvo paskirta nukentėjusiojo asmens valstybinė pensija, pensijų suma viršijo 325 Lt per mėnesį, jai senatvės pensija negalėjo būti didinama, vadovaujantis Nuostatų 128 ir 129 punktais.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tretysis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo sprendime ir atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl naujo dydžio senatvės pensijos paskyrimo pareiškėjai datos.
Iš A. D. senatvės pensijos bylos Nr.22042 nustatyta, kad 2000 m. liepos 31 d. VSDF valdybos Vilniaus miesto 6-ojo pensijų skyriaus sprendimu Nr.1957 pareiškėjai nuo 2000 m. liepos 3 d. buvo paskirta senatvės pensija. Paskiriant pareiškėjai senatvės pensiją asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994 m. sausio 1 d. (į šį laikotarpį įeina ir nagrinėjam ginčui aktualus 1984-1988 m. laikotarpis) buvo apskaičiuotas, įvertinus pareiškėjos darbo užmokestį, nurodytą UAB „Vilniaus Vatra" 2000 m. kovo 20 d. pažymoje Nr.03-3 (už laikotarpį nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1989 m. kovo 31 d.) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2000 m. kovo 29 d. pažymoje (už laikotarpį nuo 1989 m. birželio 30 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d.). Už laikotarpį nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1988 m. gruodžio 31 d., dėl kurio ne dėl pareiškėjos kaltės darbdavio UAB „Vilniaus Vatra" nebuvo išsaugoti archyviniai dokumentai už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką, atsakovas draudžiamųjų pajamų koeficientą apskaičiavo pagal minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tai atitiko Pensijų įstatymu 56 straipsnio 4 dalimi nustatytą teisinį reglamentavimą, numatantį, kad jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visiškai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, kt.) negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį.
VSDF valdybos teritorinis skyrius asmeniui paskirtą senatvės pensiją gali perskaičiuoti tuo atveju, jei asmuo pateikia prašymą dėl pensijos perskaičiavimo ir dokumentus, patvirtinančius, jog atsirado teisiškai reikšmingos aplinkybės paskirtos pensijos dydžio pakeitimui (naujo dydžio pensijos paskyrimui). Nuostatų 86 punktas numato, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių pensija didinama (pateikus papildomus dokumentus apie stažą, draudžiamąsias pajamas, turėtas iki pensijos paskyrimo, ir kitus), išskyrus šių Nuostatų 128 ir 129 punktuose numatytus atvejus, naujo dydžio pensija skiriama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją (su visais kitais būtinais dokumentais), pirmosios dienos. Iš pareiškėjos pensijos bylos matyti, kad pareiškėja dėl 2000 m. liepos 31 d. sprendimu. jai paskirtos nuo 2000 m. liepos 3 d senatvės pensijos perskaičiavimo į atsakovo teritorinį padalinį (VSDF valdybos Vilniaus miesto 6-ąjį pensijų skyrių) kreipėsi 2007 m. birželio 1 d. prašymu (prašymas gautas ir užregistruotas 2007 m. birželio 26 d.). Pateikė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. įsiteisėjusį sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. D. darbo užmokestis 1984-1988 m. laikotarpiu buvo 130 rublių per mėnesį su 40 procentų mėnesinio darbo užmokesčio dydžio mėnesinėmis premijomis. VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 6-asis pensijų skyrius sprendimą dėl pirmiau minėto pareiškėjos prašymo priėmė vadovaudamasis Nuostatų 86 punktu - 2007 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 2672 nusprendė skirti pareiškėjai 471,84 Lt senatvės pensiją (atitinkamai padidino) nuo 2007 m. liepos 1 d. (nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą padidinti pensiją (su visais kitais būtinais dokumentais), pirmosios dienos). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Nuostatų 86 punktas taikytas teisingai ir remiantis pareiškėjos 2000 m. birželio 26 d. prašymu bei pateiktu įsiteisėjusiu 2007 m. gegužės 23 d. teismo sprendimu perskaičiuoti pareiškėjai senatvės pensiją nuo 2000 m. liepos 3 d. (pensijos paskyrimo datos) nėra teisinio pagrindo. Kolegija pažymi, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas minėtas teisės aktų nuostatas iš esmės aiškino teisingai.
Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šiuo konkrečiu atveju reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėja nuo 2001 metų pradžios nuosekliai siekė senatvės pensijos perskaičiavimo dėl tos pačios aplinkybės (skiriant senatvės pensiją draudžiamųjų pajamų koeficientas už 1984-1988 m. buvo apskaičiuotas pagal minimalų mėnesinį darbo užmokestį, kadangi UAB „Vilniaus Vatra" nebuvo išsaugoti dokumentai už minėto laikotarpio valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui aktualų laiką). Kaip matyti iš civilinės bylos Nr.2-3126-36-2001 dokumentų, Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismui 2001 m. kovo 14 d. sprendimu atmetus pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėja 2002-2006 metais keletą kartų teikė teismui prašymus dėl proceso šioje civilinėje byloje atnaujinimo, tačiau dėl teisinių žinių stokos netinkamai surašydavo prašymus, jie buvo grąžinami trūkumams šalinti, o pareiškėjai jų nepašalinus, pareiškimus priimti atsisakyta. Pareiškėja dėl problemų, kylančių dėl senatvės pensijos perskaičiavimo kreipėsi ir į kitas institucijas (Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyrių, prašydama informacijos apie I.M. konsultacinę firmą, kuri sutiko teikti pareiškėjai teisines paslaugas ir dingo neatlikusi paslaugų bei negrąžinusi pareiškėjai pateiktų dokumentų, pagal Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriaus pažymą minėta įmonė buvo likviduota). Šie pareiškėjos veiksmai patvirtina, kad pareiškėja savo teisės gauti atitinkamo dydžio senatvės pensiją įgyvendinimu rūpinosi. 2007 m. vasario 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-3126-36-2001 buvo patenkintas (pareiškėjai šiuo atveju byloje buvo paskirta ir suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba), procesas atnaujintas perduodant bylą nagrinėti Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartyje nustatė, kad 2001 m. kovo 14 d. sprendimu teismas A. D. prašymą atmetė vien tik konstatuodamas, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų apie darbo užmokestį 1984-1988 metais. Nutartyje dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, nenurodė motyvų, kodėl pareiškėjos pateikti įrodymai nepatvirtina jos pareiškime nurodytų aplinkybių. Taip pat konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas siūlė pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus, įspėjo ją dėl šio procesinio veiksmo neatlikimo pasekmių, kaip tai numatė 1964 m.Civilinio proceso kodekso 15 straipsnis ir 58 straipsnio 2 dalis. Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismas 2007 m. gegužės 23 d. sprendimu panaikino ankstesnį (2001 m. kovo 14 d.) savo sprendimą, A. D. prašymą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos darbo užmokestis 1984-1988 m. laikotarpiu buvo 130 rublių per mėnesį su 40 procentų mėnesinio darbo užmokesčio dydžio mėnesinėmis premijomis (civilinė byla Nr.2-3126-2001, 170-173 l.). Minėtos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos lūkestis dėl senatvės pensijos perskaičiavimo (padidinimo) buvo teisėtas ir pagrįstas.
Asmens teisė gauti senatvės pensiją yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. lapkričio 25 d. nutarime nurodė, kad socialinio draudimo įmokų mokėjimas suponuoja asmens teisę gauti atitinkamo dydžio senatvės pensiją, šis dydis negali nepriklausyti nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad socialinio draudimo įmokos už nagrinėjamam ginčui aktualų pareiškėjos darbo laikotarpį buvo sumokėtos nuo visų pareiškėjos gautų apmokestinamųjų pajamų. Dėl pirmiau minėtų aplinkybių nebūtų socialiai teisinga, jei pareiškėjai padidinta senatvės pensija būtų mokama tik nuo 2007 m. liepos 1 d., nes, kaip minėta pirmiau, pareiškėja buvo aktyvi ir rūpestinga, senatvės pensijos perskaičiavimo tuo pačiu pagrindu nuosekliai siekė nuo 2001 metų ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2007 m. gegužės 23 d. sprendimas patvirtina, kad šis jos siekis buvo pagrįstas. Konstitucijos garantuota asmens teisė ir iš jos kylantis teisėtas bei pagrįstas lūkestis gauti atitinkamo dydžio senatvės pensiją negali būti varžomi aplinkybėmis, jog atitinkamos valstybės institucijos ar įstaigos dėl kokių nors priežasčių atitinkamu laiku nesuteikė asmeniui informacijos ar prašomos pagalbos, reikalingos senatvės pensijos dydžiui nustatyti. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime konstatavo, kad teisingumas yra vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės tikslų, vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Remiantis išdėstytais argumentais, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Pareiškėjos skundas tenkinamas įpareigojant atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrių perskaičiuoti pareiškėjai valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2000 m. liepos 3 d.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos skundą patenkinti. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus miesto skyrių perskaičiuoti pareiškėjai valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2000 m. liepos 3 d.
Sprendimas neskundžiamas.