- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- T-XX-63-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pirm.), Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- I. V.
- Atsakovas
- Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- D. Č.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Č., dėl įsakymo panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2009 m. birželio 4 d. įsakymą Nr.12-08-5862, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo (registro Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Raseinių seniūnijoje, Raseinių rajone, kadastro duomenys.
Pareiškėja nurodė, kad jai 1998 metais natūra buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės Z. Č. žemę, suteikiant 1,25 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Raseinių seniūnijoje, Raseinių rajone. Nuosavybės teisės į Z. Č. priklausiusią žemę natūra buvo atkurtos ir pareiškėjos broliams, seseriai bei motinai. Vienam iš pareiškėjos brolių Z. Č. mirus, jo žemę paveldėjo jo sutuoktinė D. Č. ir dukra V. Č.. D. Č. kreipėsi į atsakovą dėl jos žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo ir, atlikus kadastrinius matavimus, tai buvo padaryta ginčijamu atsakovo įsakymu. Pareiškėja nurodė, kad atliktas D. Č. sklypo kadastro duomenų patikslinimas yra neteisėtas, nes tuo buvo pažeistos pareiškėjos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, nuosavybės teisės. Patikslinus D. Č. žemės sklypo kadastro duomenis, buvo pakeistos pareiškėjos sklypo ribos bei sumažėjo jos sklypo plotas, o tai neatitinka nuosavybės teisių atkūrimo procese parengto pareiškėjos sklypo laikino plano, nekilnojamojo turto registre užfiksuotų duomenų bei žemės reformos žemėtvarkos projekto. Pareiškėja nurodė, kad D. Č. žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo metu ji, kaip gretimo sklypo savininkė, atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte, reiškė prieštaravimus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Šiuo atveju, esant tarp gretimų sklypų savininkų ginčui dėl žemės sklypų ribų nustatymo ir šio ginčo neišsprendus teismine tvarka, atsakovas neturėjo teisės priimti ginčijamą įsakymą dėl žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad D. Č. žemės sklypo ribos nebuvo išplėstos. Šio permatuoto sklypo ribos atitinka žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotas sklypo ribas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad buvo pakeistos jos žemės sklypo ribas ar buvo sumažintas jos sklypo plotas. Atsakovas nurodė, kad D. Č. žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo metu pareiškėjos pareikštos pastabos nebuvo pagrindas sustabdyti kadastrinius matavimus ir nepriimti ginčijamo atsakovo įsakymo (Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktas bei žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.9 punktas).
Kauno apygardos administracinis teismas, priėmęs pareiškėjos skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėja savo skunde reiškia argumentus, susijusius su žemės sklypų ribomis. Ji iš esmės siekia apginti savo nuosavybės teises į žemės sklypą. Šio ginčo išsprendimas lems nusistovėjusių žemės sklypų ribų ir ploto koregavimą ir turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisių apimčiai. Todėl šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė ir apima ginčus, kurie nėra grynai administracinio teisinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, ji iš esmės siekia apginti savo nuosavybės teises į žemę. Pareiškėjos nuomone, ginčijamu atsakovo įsakymu patikslinus gretimo žemės sklypo, priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui, kadastro duomenis, šio žemės sklypo ribos buvo nustatytos taip, kad buvo pažeistos pareiškėjos žemės sklypo ribos. Tokiu būdu pareiškėja iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, o tai yra civilinio teisinio pobūdžio klausimas, reguliuojamas daiktinės teisės normomis (Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis). Šio ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos asmenų nuosavybės teisėms (nuosavybės teisių objektų apibrėžimui). Šiame ginče grynai administracinio pobūdžio klausimų, kuriuos būtų galima pripažinti pagrindiniais, nekeliama.
Dėl paminėtų aplinkybių aptariamas ginčas, kaip iš esmės susijęs su civiliniais nuosavybės santykiais, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (taip pat žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą byloje R. P. M., A. V. ir sodininkų bendrija „Pašiliai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą byloje L. T. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2009 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą byloje J. C. v. Kauno apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras ir kt.).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Č., dėl įsakymo panaikinimo perduoti Raseinių rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo