- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- e2-9380-322/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00523-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Atsakovas
- M. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“
- Advokatai
- Vidmantas Skaburskas
- Kategorijos
- 1.1.4.2.2Procedūriniai terminai
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“ ieškinį atsakovui M. J. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-116-7680/2019 panaikinimo dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. Nr. DGKS-3320, priimtą darbo byloje Nr. APS-116-7680/2019, dalyje dėl 1785,47 Eur sumos priteisimo M. J. naudai iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“.
Ieškinyje nurodo, kad 2019 m. balandžio 19 d. atsakovas prašymu kreipėsi į DGK dėl 2509,98 Eur komandiruotėje už darbdavį sumokėtų sumų, kompensacijos už nepanaudotų atostogų dienas ir uždelsimą laiku atsiskaityti priteisimo iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“. DGK 2019 m. birželio 4 d. sprendimu tenkino atsakovo reikalavimą iš dalies ir priteisė iš ieškovės 1785,47 Eur komandiruotės išlaidų atlyginimą, kitą dalį reikalavimų atmetė. Ieškovė su DGK sprendimu dalyje dėl 1785,47 Eur išlaidų priteisimo atsakovui nesutinka, nurodo, kad darbo sutartį su atsakovu sudarė 2019 m. vasario 22 d., atsakovas priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi. Atsakovas vyko į dvi komandiruotes. Ieškovės įmonėje darbuotojai dažniausiai būdavo komandiruojami į komandiruotes tiksliai nežinant, kiek laiko komandiruotė truks, tačiau tiksliai žinant krovinio paėmimo ir galutinį pristatymo adresą, kuris darbuotojams nurodomas vežamo krovinio CMR važtaraštyje. Atsakovui priklausantys dienpinigiai, kitos įmonės reikmėms patirtos ir pagrįstos išlaidos buvo tiksliai apskaičiuotos grįžus iš komandiruotės ir pateiktus visus patirtų išlaidų susidarymą patvirtinančius dokumentus. Ieškovė nurodo, ieškinyje, kad DGK sprendimu 1785,47 Eur suma atsakovo naudai iš ieškovės buvo priteista nepagrįstai, nes: 1) atsakovas būdamas antroje komandiruotėje, krovėjams į jo vairuojamą vilkiką netinkamai pakrovus krovinį, nepaisė vilkiko vairuotojo kabinoje (vilkiko prietaisų skydelyje) matomų krovinio svorio bei svorio pasiskirstymo ašims rodmenų ir savavališkai nusprendė vežti krovinį, kurio svoris, tenkantis vienai vilkiko ašiai, buvo per didelis. Dėl to atsakovą sustabdžius pareigūnams buvo skirta 1697,89 Eur bauda. Atsakovas būdamas vairuotojas profesionalas žinojo, jog jo vairuojamai transporto priemonei (atsakovo turi vairuotojo kategorijas C, CE) yra neleistina važiuoti esant tokiam svoriui. Atsakovo pareigybės pareiginių nuostatų 3.1. 8.1. punktuose numatyta, jog vairuotojas-ekspeditorius privalo žinoti kelių eismo taisykles. Vairuotojas-ekspeditorius privalo kontroliuoti, kad prekės būtų teisingai pakraunamos į transporto priemonę ir kontroliuoti teisingą prekių priėmimą iš tiekėjų. Pagal pareiginių nuostatų 10.1., 10.2. punktus vairuotojas-ekspeditorius atsako už tai, kad netinkamai vykdė ir/ar nevykdė savo pareigų numatytų pareiginiuose nuostatuose ir už padarytus įstatymų pažeidimus. Atsakovas nusprendė vežti netinkamai pakrautą krovinį, nors turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokių neatsargių veiksmų jam gali būti paskirta bauda. Šių išlaidų buvo galima išvengti jei atsakovas apie situaciją būtų informavęs ieškovę ir nevežęs krovinio, kol jis nebus pakrautas tinkamai. 1697,89 Eur išlaidas atsakovas patyrė dėl savo kaltės, t. y. didelio neatsargumo, todėl ieškovė neturi pagrindo jų atlyginti; 2)atsakovas būdamas pirmoje komandiruotėje, nesivadovavo jam pateiktais CMR krovinio pristatymo važtaraščiais, kuriuose buvo nurodyti tikslūs krovinio pasikrovimo ir iškrovimo (pristatymo) adresai. Atsakovo pareigybės pareiginių nuostatų 6 punkte numatyta, jog vairuotojas-ekspeditorius privalo laiku pristatyti prekes ir jas lydinčius dokumentus į paskirties vietas. Pagal nuostatų 8.2., 8.3. punktus vairuotojas-ekspeditorius privalo kontroliuoti tinkamą prekių priėmimą iš tiekėjų ir pasirašyti ant tinkamai priimtų ir/ar išvežamų krovinių važtaraščių. Kitaip tariant vairuotojas-ekspeditorius veždamas krovinius privalo su savimi turėti vežamus krovinius lydinčius dokumentus (važtaraščius, kt.), juos suprasti ir jais vadovautis. Atsakovas, tikėtina dėl aplaidumo, nuvyko netinkamu adresu, užklimpo ir išvažiuoti iš tos vietovės atbulomis/apsukti vilkiko sava eiga nebegalėjo. DGK nagrinėtoje darbo byloje atsakovas klaidingai teigė, jog neteisingą adresą jam nurodė ieškovės įmonės vadybininkas. Ieškovės įmonėje dirbantiems vairuotojams išvykstant į komandiruotę krovinio pristatymo vieta navigacijos įrangoje būna nurodoma apytikslė, t. y. prieš išvykstant į reisą yra įvedamas konkretus miestas ir valstybė, todėl galutinis maršruto taškas navigacijos sistemoje veda į nurodyto miesto centrą. Vėliau navigacijos įranga vairuotojai naudojasi savarankiškai. Tikslus krovinio pristatymo/paėmimo adresas vairuotojams būna pateiktas prieš išvykstant perduodamame CMR krovinio pristatymo važtaraštyje, kuriame, pristatęs krovinį vairuotojas turi gauti krovinio gavėjo spaudą, patvirtinantį tinkamą ir savalaikį krovinio pristatymą, važtaraštyje nurodytu adresu. Vairuotojams esant netoli krovinio pristatymo miesto į navigacijos sistemą turi būti suvedamas tikslus adresas, kadangi būtent vairuotojas yra atsakingas už krovinio pristatymą laiku CMR važtaraštyje nurodytu adresu. Tinkamas ir savalaikis krovinių pristatymas yra pagrindinė tolimųjų reisų vairuotojų-ekspeditorių darbo funkcija. Atsakovui tinkamai nesivadovaujant pateiktais krovinį lydinčiais dokumentais, atsakovas nuvyko netinkamu adresu, tinkamai neįvertinęs priešais matomo kelio ruožo pavojingumo į jį įvažiavo ir su vilkiku sava eiga išvažiuoti iš jo nebegalėjo, todėl 812,09 Eur techninės pagalbos paslaugų išlaidos (už vilkiko tempimo, pastatymo į važiuojamąją kelio dalį) buvo patirtos dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovė neturi pagrindo jų atlyginti. Atsakovui parvykus iš šios komandiruotės, atsakovas žodžiu ieškovei patvirtino, kad per neatidumą buvo nuvykęs netinkamu adresu ir dėl prastos važiuojamosios dangos bei ją paveikusių oro sąlygų įklimpo, todėl negalėjo vilkiko apsukti savarankiškai. Atsakovui teko kviesti techninę pagalbą. Atsakovas nurodė, jog šias paslaugas apmokėjo savo sąskaita ir dėl šio įvykio prisiima visą atsakomybę. Vėliau, atsakovas kreipėsi į DGK ir darbo byloje nurodė visiškai priešingas aplinkybes. Toks atsakovo elgesys yra visiškai nesąžiningas ieškovės įmonės atžvilgiu ir laikytinas siekiu padengti savo išlaidas ieškovės sąskaita. Atsakovui atidžiai vykdant darbo funkcijas (vežus krovinį CMR važtaraštyje nurodytu adresu) ir tinkamai įvertinus priešais matomo kelio ruožo pavojingumą, išlaidų už techninės pagalbos paslaugas galėjo būti išvengta.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas M. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškinio reikalavimais nesutinka, nurodo, jog dirbo pas ieškovą vairuotoju, per visą jo darbo laikotarpį ieškovė jam pervedė pinigines lėšas sekančiai: 2019-03-07 pervedė 500 Eur( paskirtis: įmonės išlaidoms padengti), 2019-03-15 pervedė 900 Eur ( paskirtis: darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai), 2019-03-27 pervedė 150 Eur paskirtis: įmonės išlaidoms), 2019-04-01 pervedė 1300 Eur (paskirtis: atlyginimas ir dienpinigiai), 2019-04-08 pervedė 450 Eur (paskirtis: įmonės išlaidoms). Atsiliepime atsakovas nurodė, kad būdamas išvykęs komandiruotėje 2019-04-01 informavo ieškovę dėl krovinio perkrovos ir surašyto akto apie baudą už viršsvorį ir ieškovė tą pačią dieną pervedė pinigus baudai sumokėti, tačiau mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai atlyginimas ir dienpinigiai, nors 2019-04-01 dienai ieškovė neprivalėjo išmokėti atlyginimą. Paskirtą baudą - 1646,91 Eur privalėjo sumokėti, kad krovinys galėtų tęsti kelionę. Darbdavio nurodymu krovėsi krovinį dvejose pasikrovimo vietose, pasikrovęs pirmą krovinį, nuvyko į antrą pasikrovimo vietą. Pasikrovus antroje vietoje informavo ieškovo vadybininką, kad į priekabą viskas netelpa pagal nurodytą užsakymą, tačiau vadybininkas nurodė būtinai viską pakrauti ir vykti į trečią naujai nurodytą pakrovimo vietą. Vykstant į darbdavio nurodytą trečią pasikrovimo vietą, jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas transporto inspekcijos ir patikrinus paaiškėjo, kad viršytas bendras leistinas krovinio svoris. Darbdavys iš anksto žinojo, kad krovinys viršys leistina svorį, tačiau liepė vykdyti užsakymą. Viršsvoris buvo pakrautas dėl paties darbdavio kaltės, nes jis visus darbdavio nurodymus įvykdė. Informavus darbdavį apie paskirtą baudą, darbdavys pripažino, kad yra viršsvoris, todėl iš karto pervedė pinigus baudai sumokėti. Dėl techninės pagalbos išlaidų atsiliepime nurodė, kad jo kaltės nėra, nes jis važiavo pagal maršrutą, kurį į planšetę atsiuntė pats darbdavys.
Atsakovas M. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais argumentais. Paaiškino, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vilkas“ vairuotoju-ekspeditoriumi dirbo nuo 2019-02-22, darbo metu naudojosi darbdavio suteikta planšete, kuria naudotis apmokė pats darbdavys( įmonės vadovas). Į planšetę krovinio užsakymo numerius, maršrutus įvedė darbdavys. Pirmosios komandiruotės dieną krovininis automobilis, kuriuo turėjo vykti į komandiruotę, buvo techniškai netvarkingas, t. y. ne visos šviesos degė, buvo netvarkingi veidrodėliai, buvo kitų gedimų. Gedimus buvo bandyta pašalinti, tačiau ne visus gedimus pašalinus, darbdavys nurodė vykti į Klaipėdą, paaiškino, kad autoservisą, į kurį reikės nuvykti, nurodys vėliau. Vykstant į Klaipėdą, nebuvo nurodytas joks autoservisas, bet buvo nurodyta paimti krovinį Klaipėdoje ir gabenti krovinį į Norvegiją. Su kroviniu išvyko į Norvegiją. Planšetėje buvo darbdavio įvestas krovinio gabenimo maršrutas, vyko būtent pagal tą maršrutą, bet neteisingai buvo nurodytas adresas, todėl nuvyko į netinkamą vietą, bandė apsisukti ir užklimpo. Paskambino vadybininkui ir informavo apie tai, kad nepavyksta išvažiuoti. Vadybininkas užsakė techninės pagalbos automobilį ir sakė, kad techninės pagalbos išlaidas įmonė apmokės vėliau, nes piniginę perlaidą sudėtingiau padaryti, todėl jis iš savo asmeninių lėšų už techninę pagalbą sumokėjo apie 800 Eur. Išvažiavus iš užklimpimo vietos, planšetėje buvo gauti nauji krovinio iškrovimo adresai. Taip pat buvo nurodyta, jog antros komandiruotės į Norvegiją metu gavo užsakymo numerius ir krovinio gabenimo maršrutus į planšetę. Pirmojoje pakrovimo vietoje buvo pakrautas gipso krovinys, vėliau nuvyko į degalinę ir laukė krovinio užsakymo numerio. Gavęs užsakymo duomenis, nuvyko į krovinio pakrovimo vietą. Kraunant krovinį, paaiškėjo, kad visas krovinys netilps, todėl skambino telefonu įmonės direktoriui ir vadybininkams, informavo vadybininką apie tai, jog krovinys netelpa. Vadybininkas paprašė, kad nufotografuotų, kaip pakrautas krovinys ir nusiųstų nuotraukas. Nuotraukas išsiuntė vadybininkui. Vėliau vadybininkas nurodė pakrauti dalį krovinio. Jis ir šį nurodymą įvykdė. Automobilio prietaisų skydelis nerodė įspėjimo, kad viršytas leistinas krovinio svoris. Po antro krovinio pakrovimo, vadybininkas į planšetę atsiuntė trečiojo užsakymo numerį ir maršrutą. Vyko į trečią pakrovimo vietą, bet sustabdė transporto pareigūnai. Buvo patikrintas krovinys ir paskirta bauda už per didelio krovinio svorį, tenkantį vienai vilkiko ašiai, vežimą. Apie paskirtą baudą informavo vadybininką, kuris pasakė, kad bus pervesta ne visa pinigų suma, paklausė, ar jis likusią dalį pinigų galės sumokėti savo lėšomis ir kad vėliau tie pinigai bus jam grąžinti. Jis sutiko apmokėti dalį baudos savo lėšomis. 2019-04-04 dieną, apie 17 val., į jo asmeninės kortelės sąskaitą buvo pervesti 1300 Eur. Jis neprisijungė prie elektroninės bankininkystės ir neišsiaiškino mokėjimo pervedimo paskirties. 2019-04-05 mokėjimo kortele sumokėjo visą baudos sumą. Atvažiavo kitas įmonės užsakytas automobilis. Dalį krovinio perkrovė į atvykusį automobilį. Komandiruotės metu laukė pažadėto pinigų pervedimo, tačiau įmonė pinigų nepervedė. Tuomet telefonu susisiekė su įmonės direktoriumi. Direktorius jam pasakė, kad viską išsiaiškins grįžus jam iš komandiruotės. Dar komandiruotės metu prisijungęs per elektroninę bankininkystę prie mokėjimo kortelės sąskaitos pamatė, jog 1300 Eur pervedimo paskirtyje nurodyta, kad tai atlyginimas ir dienpinigiais, nors tuo metu nebuvo uždirbęs tiek pinigų ir įmonė pinigus pervedė baudos apmokėjimui.
Ieškinys netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad jog 2019 m. vasario 22 d. sudarytos Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovas M. J. nuo 2019 m. vasario 25 d. ieškovės įmonėje ( UAB „Vilkas“) pradėjo dirbti tolimųjų krovininių reisų vairuotoju - ekspeditoriumi. Darbo funkcijų vykdymui atsakovui buvo paskirtas krovininis vilkikas MAN TGX (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Darbo sutarties 1.3 punkte buvo numatyta, jog atsakovui bus mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlyginimas padaugintas iš koeficiento 1,3 ir ne mažiau kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dienpinigių dydžio už komandiruotės laikotarpį. Darbo santykiai tarp šalių nutruko nuo 2019 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ( toliau - DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. darbuotojo prašymu be svarbių priežasčių. Iš karto po Darbo sutarties nutraukimo, 2019 m. balandžio 19 d., atsakovas M. J. pateikė prašymą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ( toliau- DGK) išieškoti iš buvusio darbdavio jo naudai jo asmeninėmis lėšomis komandiruočių metu sumokėtas įmonei skirtas baudas sumoje 2509,98 Eur, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. DGK 2019 m. birželio 4 d. sprendimu prašymą tenkino iš dalies, nusprendė išieškoti iš UAB „Vilkas“ M. J. 1785,47 Eur patirtų išlaidų atlyginimo, o prašymą dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybų išieškojimo atmetė.
Pažymėtina, kad nesutikdama su DGK sprendimu ieškovė prašo panaikinti DGK 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. Nr. DGKS-3320, priimtą darbo byloje Nr. APS-116-7680/2019, dalyje dėl 1785,47 Eur sumos priteisimo M. J. naudai iš UAB „Vilkas“, vienok vadovaujantis DK 231 straipsnio 4 dalimi Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
M. J., kaip minėta anksčiau, kreipdamasis į DGK prašė išieškoti iš buvusio darbdavio asmeninėmis lėšomis komandiruočių metu sumokėtas įmonei skirtas baudas, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. DGK netenkino prašymo dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų išieškojimo ir ši DGK sprendimo dalis apskųsta nebuvo. Nagrinėjant ginčą teisme šios sprendimo dalies taip pat niekas neginčijo, teismo posėdžio metu M. J. patvirtino, kad sutinka su DGK sprendimu, todėl teismas dėl DGK atmestų reikalavimų plačiau nepasisako, o nagrinėja DGK sprendimu M. J. priteistos 1785, 47 Eur sumos, kurią sudaro komandiruotės metu jo sumokėta bauda už vežtą viršsvorį ir techninės pagalbos išlaidos, pagrįstumą. DK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimą, įtvirtinta, kad jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (2 dalis).
DGK nagrinėtoje darbo byloje atsakovas iš ieškovo prašė priteisti 2509,98 Eur, tai yra jo asmeninėmis lėšomis sumokėtus 812,09 Eur už techninės pagalbos paslaugas ir 1697,89 Eur baudą už į vilkiką pakrauto krovinio viršsvorį.
Iš ieškinio ir teismui ieškovės pateiktų įsakymų dėl komandiruočių matosi, kad darbo santykių metu atsakovas kaip vairuotojas – ekspeditorius buvo komandiruotas į dvi komandiruotes pervežti krovinius su vilkiku, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tentine priekaba, t. y. 2019 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. K-22 atsakovas buvo komandiruotas nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. kovo 8 d. vežti krovinius maršrutu Švedija – Norvegija-Latvija ir 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. K-39 atsakovas buvo komandiruotas nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. vežti krovinius maršrutu Latvija - Švedija - Norvegija.
Nustatyta, kad komandiruočių metu Norvegijoje UAB „Vilkas“ buvo suteikta techninė pagalba, kuri pagal 2019 m. vasario 27 d. sąskaitą kainavo 7705 Norvegijos kronų ( 812,09 Eur su valiutos keitimo mokesčiu), be to, 2019 m. balandžio 1 d. Norvegijos viešųjų kelių administracija už viršytą krovinio svorį UAB „Vilkas“ ( vairuotojas M. J.) paskyrė 15950 Norvegijos kronų (1697,89 Eur su valiutos keitimo mokesčiu) baudą.
Nekyla ginčo dėl to, kad atsakovas tiek techninės pagalbos išlaidas tiek ir baudą už krovinio viršsvorį yra sumokėjęs, tą patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas. Ginčas kyla dėl to, kad šalys skirtingai vertina faktus kas yra atsakingas už išlaidas atsiradusias dėl techninės pagalbos kvietimo ir krovinio su viršsvoriu vežimo.
Ieškovas nurodė, kad šios išlaidos komandiruotėse atsirado dėl paties atsakovo kaltės ir ieškovas jų neprivalo kompensuoti, o būtent:1) atsakovas, veždamas krovinį pirmoje komandiruotėje nesivadovavo CMR krovinio pristatymo važtaraščiais, kuriuose nurodyti tikslūs krovinio pasikrovimo ir išsikrovimo adresai, dėl savo paties aplaidumo nuvyko netinkamu adresu, užklimpo ir savo eiga, be techninės pagalbos, nebeišvažiavo; 2) antroje komandiruotėje krovėjams į jo vairuojamą vilkiką netinkamai pakrovus krovinį, nepaisė vilkiko prietaisų skydelyje matomų krovinio svorio pasiskirstymo ašims rodmenų ir savavališkai nusprendė vežti krovinį, nors turėjo ir galėjo numanyti, kad dėl tokių neatsargių jo veiksmų jam gali būti paskirta bauda.
Atsakovas nurodė visiškai kitas aplinkybes, kad darbo metu naudojosi darbdavio suteikta planšete, kuria naudotis apmokė darbdavys( įmonės vadovas), kad į planšetę prieš komandiruotės pradžią krovinio užsakymo numerius, maršrutus įvedė pats darbdavys, kad vežė krovinį būtent pagal tą maršrutą, bet neteisingai buvo nurodytas adresas, todėl nuvyko į netinkamą vietą ir bandydamas apsisukti užklimpo, o techninę pagalbą, pagal jo( atsakovo) telefoninį pranešimą, užsakė darbdavio vadybininkas, jis( atsakovas) tik apmokėjo iš savo pinigų pateiktą sąskaitą, nes to prašė vadybininkas, motyvuodamas, kad apmokėti sąskaitą pavedimu tuo metu įmonė neturėjo galimybės. Išvažiavus iš užklimpimo vietos, į planšetę jam iš karto atsiuntė nujus krovinio iškrovimo adresus. Dėl baudos už viršsvorį atsakovas nurodė, kad gavo užsakymo numerius ir krovinio gabenimo maršrutus į planšetę, tačiau jau antroje pakrovimo vietoje paaiškėjo, kad visas krovinys netilps, todėl jis skambino telefonu įmonės direktoriui ir vadybininkams, informavo, jog krovinys netelpa, siuntė vadybininkui krovinio nuotraukas, bet, nežiūrint to, buvo liepta pakrauti dalį krovinio ir po antro krovimo vadybininkas į planšetę atsiuntė trečiojo užsakymo numerį ir maršrutą ir vykstant į nurodytą pasikrovimo vietą jo automobilį sustabdė Norvegijos viešųjų kelių administracija ir paskyrė baudą už per didelį krovinio svorį, tenkantį vienai vilkiko ašiai. Ir šį kartą vadybininko prašymu jis sumokėjo baudą iš savo asmeninių lėšų.
Akivaizdu, kad šalių paaiškinimai yra visiškai prieštaringi. Iš atsakovas paaiškinimų matosi, kad jis į komandiruotę išvyko ir krovinį vežė tiksliai planšetėje nurodytu adresu, apie visus įvykius komandiruotėje informavo darbdavį( vadybininkus), vykdė jų nurodymus. Pagal ieškovo ieškinyje išdėstytą poziciją atsakovas išvykęs į komandiruotę elgėsi savavališkai, neatsakingai, neatsargiai, neinformavo ieškovo apie susidariusią situaciją, nesivadovavo CMR ir pan. Ieškovas nepateikė įrodymų savo pozicijai pagrįsti, ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, o pagal esamus rašytinius įrodymus teismas daro kitą išvadą, būtent, kad atsakovas vykdė darbdavio nurodymus, savo lėšomis apmokėjo techninės pagalbos išlaidas ir baudą, tikėdamas, kad darbdavys vykdys susitarimą ir su juo atsiskaitys. Kad buvo toks susitarimas iš dalies patvirtina faktas, kad baudos paskyrimo dieną - 2019 m. balandžio 1 d. darbdavys į atsakovo sąskaitą pervedė 1300 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį: atlyginimas ir dienpinigiai, nors tai nebuvo atlyginimo mokėjimo diena. Teismas laiko, kad šiuo pervedimu ieškovas iš dalies patvirtino tarp šalių buvusį susitarimą, kad būtent šias komandiruotės išlaidas darbdavys darbuotojui atlygins. Pažymėtina, kad ieškovas, apart bendro pobūdžio teiginių ieškinyje, kad atsakovas turėjo išmanyti jo vairuojamai transporto priemonei taikomas bendrąsias kelių eismo ir krovinių vežimo taisykles, kad buvo susipažinęs su pareiginiais vairuotojo – ekspeditoriaus nuostatais, privalėjo žinoti vairuojamo vilkiko leistinas ašies apkrovas, kelionėje vadovautis CMR - nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad komandiruotėje atsakovas elgėsi savavališkai ar neteisėtai. Niekaip nepaneigti atsakovo paaiškinimai, kuriuos jis teikė teismui būdamas prisiekęs, kad komandiruotės metu tiksliai vykdė visus darbdavio/ vadybininkų nurodymus, kurie buvo perduodami telefonu ir į planšetę. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimu.
Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti. Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai – sąskaita dėl techninės pagalbos išlaidų išrašyta ir Norvegijos viešųjų kelių administracijos sprendimu bauda paskirta UAB „Vilkas“ ( pervežimą vykdžiusiai įmonei), o ne M. J. ( vairuotojui), kuris šias išlaidas kompensavo savo asmeninėmis lėšomis, todėl išlaidos jam turi būti atlygintos.
Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus atsakovui per visą darbo laikotarpį buvo priskaičiuota išmokėti 739,04 Eur darbo užmokesčio suma, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 752,50 Eur komandiruočių dienpinigių ir 1083,95 Eur kompensuojamų išlaidų, patirtų komandiruočių metu ieškovės įmonės reikmėms, viso atsakovui buvo priskaičiuota išmokėti bendra 2575,49 Eur suma, tačiau pagal bylos įrodymus ieškovė atsakovui išmokėjo didesnę sumą, tai yra 3300 Eur. Skirtumas 724,51 Eur ( permoka). Tokiu būdu ieškovui priteistina suma yra 1785,47 Eur (2509,98 Eur - 724,51 Eur ).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį atmesti – DGK ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka jį išnagrinėjo tinkamai, todėl teismas ginčą išnagrinėjęs iš esmės sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti darbuotojo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai, todėl jie tenkinami; teismo sprendimui įsiteisėjus DGK sprendimas netenka galios.
Ieškovo ieškinį atmetus atsakovui priteistinos iš ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti( CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilkas“ ( įmonės kodas 302656764) M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1785,47 Eur ( vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 47 centus) išlaidų atlyginimo bei 200 Eur( du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.