Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Č., teismo posėdyje išnagrinėjo V. Č. (V. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), LR piliečio, neteisto, bausto administracinėmis nuobaudomis, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, išsituokusio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. 2015 m. sausio 15 dieną, apie 3 valandą, būdamas neblaivus, kelyje Alytus – Daugai – Valkininkų geležinkelio stotis vairavo krovininį automobilį „VOLVO FH16“, v.n. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Kilafors“, v.n. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nes užmigęs nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio atitvarus ir juos apgadino.

Tokiais veiksmais V. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 127 str. 3 d.

Be to, V. Č. tą pačią dieną apie 4 valandą 30 minučių Alytuje, Jotvingių g. Nr. 8, Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, atsisakė pasitikrinti girtumą, pradėjo šaukti, trenkė kumščiu į stalą, agresyviu elgesiu tyčia nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, todėl buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, patalpintas į kamerą policijos pareigūnus išvadino necenzūriniais žodžiais, spardė kameros duris ir tyčia jas apgadino.

Tokiais veiksmais V. Č. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 2 d. ir 50³ str.

Pažeidėjas į teismo posėdį atvyko, su padarytais pažeidimais sutinka iš dalies. Nurodė, kad 2015 m. sausio 14 d. jis miškovežiu buvo atvykęs į Alytų ir nakčiai apsistojo UAB „Stora Ensko Lietuva“ kieme. Buvo gėręs alkoholinių gėrimų. Prie jo automobilio apie 23 valandą priėjo, kaip vėliau sužinojo, V. U., kuris prašė pavežti jį iki Vilniaus, tačiau jis nesutiko, nes buvo išgėręs. Tuomet abu nusprendė, kad V. U. galima pavežti už miesto iki Vilniaus kelio, kad jis pasistabdytų pakeleivingą mašiną ir grįžtų namo į Vilnių. Jis perleido savo automobilį (miškovežį) vairuoti V. U., pats atsisėdo keleivio vietoje. Buvo slidu, todėl V. U., išvažiavęs už Alytaus, automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į atitvarus ir juos apgadino. Po įvykio V. U. išėjo ieškoti pagalbos, o jis liko saugoti mašinos, todėl atvažiavę policijos pareigūnai rado tik jį vieną. Tuo metu jis jau miegojo vairuotojo miegamojoje vietoje, policijos pareigūnai jį ištraukė užsimiegojusį. Policijos pareigūnai nusivežė į policijos komisariatą išsiaiškinti aplinkybėms. Nuvykus į policijos komisariatą, pareigūnai norėjo patikrinti blaivumą, bet atsisakė pakeisti matuoklio vamzdelį, todėl jis reiškė nepasitenkinimą, blaivumo nesitikrino, dėl ko buvo uždarytas į kamerą. Pripažįsta, kad išvadino policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, spardė į kameros duris ir jas apgadino. Taip elgėsi todėl, kad norėjo atkreipti pareigūnų dėmesį, nes kameroje jam trūko oro. Kelio atitvarą vėliau sutvarkė kartu su darbdaviu. Dėl ko sulaikymo rytą buvo išgabentas greitosios medicininės pagalbos automobiliu į ligoninės priimamąjį skyrių, nežino.

Liudytojas V. U. nurodė, kad jis 2015-01-14 vakare su reikalais buvo Alytuje ir iš autobusų stoties ketino autobusu grįžti namo į Vilnių, tačiau iki autobuso atvykimo buvo gana ilgas laikas. Apsidairęs jis pamatė, kad netoli stovi krovininiai automobiliai ir nuėjo iki jų. Ten susipažino su miškovežio vairuotoju V. Č., su juo pabendravo apie 1 valandą, jo paprašė parvežti iki Vilniaus. V. Č. buvo neblaivius, todėl pats važiuoti atsisakė, tačiau sutiko, kad jo automobilį jis pavairuotų iki užmiesčio, kur jis galėtų susistabdyti pakeleivingą automobilį ir taip grįžti į Vilnių. Taip jis sėdo prie miškovežio vairo, išvažiavo už miesto, tačiau buvo slidu, jis nesuvaldė mašinos ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į kelio atitvarą. Įvykus eismo įvykiui, jis nuėjo į degalinę, kurią pravažiavo, ieškoti pagalbos, o V. Č. liko automobilyje plento šalikelėje. Degalinėje jis rado sunkiasvorę transporto priemonę, su jos vairuotoju susitarė, kad šis miškovežį ištrauks, tačiau grįžęs į eismo įvykio vietą V. Č. automobilyje nerado, šalikelėje įstigęs automobilis buvo užrakintas. Tada jis vairuotoją paleido, o pats susistabdė pakeleivingą mašiną ir taip grįžo į Vilnių. Po kurio laiko jį susirado V. Č. ir paprašė liudyti teisme, jis sutiko. Iki to laiko su V. Č. nebuvo pažįstami.

Nors pažeidėjas savo kaltės dėl vairavimo esant girtam nepripažįsta, o kaltę dėl policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nevykdymo, garbės ir orumo įžeidimo pripažįsta iš dalies, tačiau jo kaltė įrodyta administraciniais teisės pažeidimų protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, pažeidėjo paaiškinimais, alkotesterio parodymais, medicininių dokumentų išrašu, pakvitavimu, kita rašytine bylos medžiaga.

Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d.

V. Č. teisme duotiems parodymams prieštarauja jo duoti parodymai 2015-01-15 Alytaus apskrities VPK VTS PP tyrėjai G. S.. Tyrėjai jis nurodė, kad neatsimena aplinkybių, kaip jis naktį pateko už miesto, kodėl jam priskirtas miškovežis nuvažiavo nuo kelio, o apie eismo įvykį jis sužinojęs iš policijos pareigūnų nurodytų aplinkybių. Apklaustas teisme jis teigė, kad apklausiamas tuoj po įvykio jis neminėjęs V. U., t.y. aplinkybes nurodė neteisingai, nes taip siekė nepainioti į tyrimą jo naujojo pažįstamo V. U., dėl kurio kaltės esą įvyko eismo įvykis.

Iš Alytaus apskrities VPK VTS patrulių kuopos pirmojo būrio vyresniojo patrulio K. R. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad policijos pareigūnams apie 3.30 valandą gavus pranešimą apie eismo įvykį, jis su kitu patruliu V. V. nuvyko į įvykio vietą ir rado nuvažiavusį nuo kelio miškovežį, kurio variklis dirbo, o vairuotojo vietoje miegojo, kaip vėliau nustatyta, V. Č..

Liudytojo V. U. parodymais nėra pagrindo tikėti, nes jie neparemti faktinėmis aplinkybėmis, o būtent, nuo Alytaus autobusų stoties iki UAB „Stora Enso Lietuva“ yra ne mažesnis kaip dviejų kilometrų atstumas, regėjimo lauką užstoja statiniai, be to, V. U. minimu laiku, kai jis tariami lankėsi autobusų stotyje, buvo tamsus paros metas, todėl akivaizdu, kad dėl šių aplinkybių iš autobusų stoties teritorijos V. U. niekaip negalėjo matyti bendrovės teritorijoje stovinčių krovininių automobilių, kas akivaizdžiai įrodo, jog V. U. parodymai neteisingi. Kita vertus, V. U. teigimu, jis su V. Č. prie jo automobilio praleido apie valandą laiko, tačiau kaip nustatyta, nuvažiavęs nuo kelio automobilis rastas apie 3 valandą nakties, taigi laiko atžvilgiu šio liudytojo parodymai nesiderina su jo paties nurodytu susipažinimo su V. Č. ir bendravimo su juo laiku. Kita vertus, mažai tikėtina tai, kad V. Č., nepažindamas iki įvykio V. U. asmeniškai ir žinodamas tik jo vardą, po administracinio teisės pažeidimo protokolo jam surašymo nustatė ne tik šio asmens tapatybę, bet ir gyvenamąją vietą Vilniuje.

Sprendžiama, kad V. Č. parodymais, duotais teisme, ir liudytojo V. U. parodymais nėra pagrindo tikėti, nes jiems prieštarauja kiti byloje surinkti įrodymai. Kadangi apklaustas teisme V. Č. nurodė visai kitas aplinkybes, jo prašymu liudijusio V. U. parodymai laikytini nepatikimais, sprendžiama, kad V. Č. klaidina teismą ir taip siekia išvengti atsakomybės dėl įvykio.

Dėl pažeidimų, numatytų ATPK 187 str. 2 d. ir 50³ str.

V. Č. dėl šių pažeidimų kaltės neneigia, faktas apie pažeidimų padarymą įrodytas aukščiau paminėtais įrodymais.

Dėl nuobaudos skyrimo

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą V. Č. atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. Č. neteistas, dirba, praeityje eilę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas leidžia teigti, kad išvadų dėl savo neteisėto elgesio ir jam taikytų poveikio priemonių nedaro, tai rodo asmens didesnį pavojingumą visuomenei. Pažeidėjas padarė vieną iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, ir sveikatai, vairuotojui nustatytas lengvas girtumo laipsnis, pažeidėjas kaltę pripažįsta tik iš dalies, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, pažeidėjui skirtinos administracinės nuobaudos, didesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. V. Č. įpareigotinas atlyginti Alytaus apskrities VPK padarytą turtinį nuostolį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 str., 30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 33 str., 286-287 str.,

nutaria:

V. Č. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., skirti 1350 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. skirti 130 eurų baudą;

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ str. skirti 65 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas administracine nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę nuobaudą 1350 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Įpareigoti V. Č. per du mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti Alytaus apskrities VPK 163,35 eurų turtinį nuostolį.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.