- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-23
- Bylos Nr.
- 1N-59/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Advokatai
- Rimas Andrikis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė išnagrinėjo perduotino asmens A. B. gynėjo advokato Rimo Andrikio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria teismas nutarė Lietuvos Respublikos pilietį A. B., gim. 1967 m. vasario 5 d., perduoti baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai pagal Štadės (Stade) vyriausiojo prokuroro J. K. (J. K.) 2010 m. gegužės 25 d. išduotą Europos arešto orderį (toliau – EAO) byloje Nr. 154 AR 12844/10 už Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje padarytas dvi nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos mokesčių surinkimo tvarkos 370 paragrafo I pastraipos 2 numeryje, III pastraipos 5 numeryje.
Teisėja, susipažinusi su pateiktu EAO, bylos Nr. 14.3-225/10 medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra) 2010 m. liepos 16 d. gautas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Štadės (Stade) vyriausiojo prokuroro J. K. – 2010 m. gegužės 25 d. išduotas EAO byloje Nr. 154 AR 12844/10, siekiant vykdyti Lietuvos Respublikos piliečio A. B. baudžiamąjį persekiojimą už Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje padarytas dvi nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos mokesčių surinkimo tvarkos 370 paragrafo I pastraipos 2 numeryje, III pastraipos 5 numeryje.
EAO nurodyta, kad A. B. įtariamas tuo, jog 2008 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, veikdamas pagal išankstinį grupuotės susitarimą, parūpino iš pradžių 880 000 vienetų, o vėliau 899 400 vienetų neapmuitintų cigarečių, kurias, paslėptas po maskuojančiu kroviniu, kiti grupuotės nariai vilkiku pervežė iš Lietuvos per Lenkiją į Vokietiją. Mokesčių nuostoliai iš viso sudaro 243 143,98 eurų.
Maksimalus laisvės atėmimo bausmės arba įkalinimo terminas, kurį galima skirti už šiuos nusikaltimus Vokietijoje – 10 metų.
Generalinės prokuratūros pareiškime dėl A. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai pagal EAO nurodyta, kad šie nusikaltimai atitinka dvigubo baudžiamumo principą, nes yra numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 199¹ straipsnio 1 dalyje.
Siekiant užtikrinti A. B. perdavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsniu, 2010 m. liepos 7 d. jis sulaikytas ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams.
Užtikrinant perduotino asmens teises, 2010 m. liepos 22 d. Generalinės prokuratūros prokurorė, dalyvaujant advokatui, supažindino A. B. su EAO turiniu ir jam išaiškino supaprastintą perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką bei tokio perdavimo teisines pasekmes. A. B. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka. Vilniaus apygardos teisme jis patvirtino, jog neatsisako specialiosios taisyklės.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. B. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai pagal EAO, 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi nutarė jį perduoti baudžiamajam persekiojimui. Teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) 3 ir 4 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti A. B. Vokietijos Federacinei Respublikai.
Šalies argumentai
Perduotino asmens A. B. gynėjas skunde nurodo, kad nutartis nepagrįsta. A. B. neigia EAO nurodytu metu buvęs Vokietijoje ar kitokiu būdu padaręs joje nusikalstamą veiką. Tokį teiginį paneigiančių duomenų nėra. EAO trūksta informacijos, reikalingos sprendimui dėl asmens perdavimo priimti. Jame nenurodyta, kada priimtas procesinis sprendimas apie įtarimą A. B. ir kokia konkreti tokio įtarimo esmė. Šiuo atveju negali būti kvestionuojami nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybą principai. Įtarimo pateikimo garantijos negali būti menkesnės, nei jas numato Lietuvos Respublikos BPK 187 straipsnio 1 dalis. EAO nenurodyta A. B. nusikalstamos veikos padarymo vieta, konkretūs veiksmai įgyvendinant nusikalstamą susitarimą, bendrininkai ir jų konkretūs veiksmai. Lietuvos Respublikos BPK 187 straipsnio 1 dalies požiūriu toks įtarimas, koks pateiktas EAO, nėra suprantamas ir konkretus, suvaržantis teisę į gynybą ir pažeidžiantis nekaltumo prezumpciją, kurias garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 2 dalis, 3 dalies a punktas. Dėl to Lietuvos Respublikos piliečio perdavimas baudžiamajam persekiojimui užsienio valstybei negali būti pripažintas pagrįstu pagal tokį A. B. suformuluotą įtarimą. EAO pateikti ir kiti duomenys, liudijantys apie paviršutinišką A. B. veiklos tyrimą, t. y. nurodyta, jog nežinoma gyvenamoji vieta, nėra duomenų apie jo informuotumą apie ikiteisminio tyrimo procedūras ir pan. Visos šios aplinkybės liudija, kad EAO trūksta informacijos apie A. B. padarytos veikos, kuri Vokietijos teisėsaugos institucijų įvertinta kaip nusikalstama, aplinkybes.
Gynėjas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Perduotino asmens A. B. gynėjo skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį A. B. perduoti baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 71¹-75 straipsnių bei Sprendimo 2002/584/TVR valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytų reikalavimų, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė įpareigojama suimti bei perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį, siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, ir kuris atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos bei turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos BPK 17¹ straipsnio 1 dalis).
A. B. prašomas perduoti kitai ES valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl vengimo mokėti mokesčius už į šalį slapta įvežtas neapmuitintas cigaretes, padaryto grupe. Perdavimas dėl tokių nusikalstamų veikų galimas, vadovaujantis Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nes tokios veikos laikomos nusikalstamomis ir pagal Lietuvos Respublikos BK 199¹ straipsnio 1 dalį, t. y. jos atitinka dvigubo baudžiamumo principą.
Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Šiuo atveju užtenka, jog išdavusioji EAO valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė.
Aukštesniojo teismo teisėja nenustato, jog iš Vokietijos Federacinės Respublikos gautame EAO yra esminių trūkumų dėl jo turinio, kurie reikalautų papildomos informacijos. EAO nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus reikalavimus. Jame pakankamai suprantamai išvardintos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, veikų padarymo laikas, vieta.
Gynėjas skunde teigia, kad neįvardyti bendrininkai ir jų konkretūs veiksmai, perduotino asmens gyvenamoji vieta ir pan.
Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalies g punkte esanti nuoroda nurodyti kitas nusikalstamos veikos aplinkybes išduodant EAO nėra privaloma. Bendrininkų veiksmai įvardyti aiškiai ir suprantamai – jie pervežė į Vokietiją paslėptas neapmuitintas cigaretes. Sprendimo 8 straipsnio 1 dalies c punkte esantis reikalavimas taip pat nepažeistas, nes EAO b punkte nurodytas arešto orderio išdavimo pagrindas – Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingo teismo, Štadės (Stade) apylinkės teismo, 2010 m. balandžio 30 d. sprendimas.
Teismas, spręsdamas perdavimo pagal EAO klausimus, patikrina: 1) ar yra laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai ES valstybei narei, šiuo atveju Vokietijos Federacinei Respublikai. Vilniaus apygardos teismas tai atliko ir pagrįstai nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo neperdavimo pagal EAO pagrindų, kurie neleistų A. B. perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios suderintos su Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pilietis pagal EAO perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė.
Aptariamame EAO aiškiai nurodyta, kad už nusikaltimus, kurių padarymu įtariamas A. B., Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymas numato maksimalią dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
Kita vertus, jau minėtoje tarptautinėje teisės normoje nurodyta, jog EAO gali būti išduotas už veiką, baustiną pagal išduodančios valstybės narės teisę laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio terminas – bent dvylika mėnesių.
A. B. nusikalstamos veikos, kuriomis jis įtariamas, numatytos Lietuvos Respublikos BK 199¹ straipsnio 1 dalyje. Pastarojo straipsnio sankcijoje numatyta žymiai didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Gynėjas skunde teigia, kad pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, jog A. B. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo Vokietijoje.
Atkreipiamas dėmesys, kad A. B. įtariamas parūpinęs neapmuitintų cigarečių, o jas, paslėptas po maskuojančiu kroviniu, pervežė į Vokietiją kiti grupės nariai.
Negalima sutikti su gynėjo skundo argumentu, jog A. B. nebuvo tinkamai pranešta apie įtarimą.
Priešingai, iš asmens perdavimo pagal EAO Nr. 14.3-225/10 protokolo matyti, kad 2010 m. liepos 22 d. A. B., dalyvaujant advokatui, Generalinėje prokuratūroje supažindintas su EAO turiniu, jam išaiškinta supaprastinta perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir tokio perdavimo teisinės pasekmės. Jis ir advokatas tai patvirtino savo parašais. Taigi nebuvo pažeistos gynėjo skunde minimos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies a punkto nuostatos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.