Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudž. bylos Nr. 1A-113-116/2010 Teisėjas Saulius Remeika Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.26.2.1.

2010 m. kovo 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. Č. nuteistas už tai, kad 2008 m. gruodžio 23 d. apie 19.20 val., viešoje vietoje – Šiaulių miesto apylinkės teismo, esančio Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), kabinete, įžūliu elgesiu – suduodamas nukentėjusiajam S. B. ne mažiau kaip vieną smūgį ranka į kairę krūtinės ląstos pusę, padarė nukentėjusiajam S. B. poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis, jo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Dėl D. Č. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą

Spręsdamas D. Č. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo S. B., liudytojų J. M., M. Č. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą.

Iš nukentėjusiojo S. B. parodymų matyti, kad jis nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai nurodė esmines įvykio aplinkybes. Apklausiamas liudytoju 2009 m. vasario 19 d. (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme) S. B. nurodė, kad 2008 m. gruodžio 23 d. apie 9.20 val. jam, t. y. S. B., D. Č. ir M. Č. nuėjus į teismo posėdžių sekretorės J. M. kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiimti teismo šaukimų į kitą posėdį ir jam (S. B.) paprašius, jog M. Č. perduotų savo mamai D. Č., kad pastaroji jam paskambintų, šalia jo stovėjęs D. Č. sudavė jam (S. B.) ranka ar rankomis į krūtinę, po ko jis atsitrenkė į kabinete stovėjusią metalinę spintą. Jam atsitrenkus, nuo minėtos spintos vos nenukrito magnetofonas, todėl posėdžių sekretorė, išsigandusi, kad magnetofonas gali nukristi, sušuko „atsargiai“. Jam D. Č. paklausus, ką jis čia daro, pastarasis rankomis stumtelėjo jį (S. B.) nuo savęs ir antrą kartą ranka ar rankomis smogė į krūtinę. Kaip tiksliai jam buvo smogta, pasakyti negali, kadangi viskas buvo labai netikėta. Po antrojo smūgio jis nugriuvo sekretorės kabinete ant grindų, griuvo ant nugaros (b. l. 13-14). Šiuos savo parodymus S. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, manekeno pagalba pademonstruodamas, kaip jis stovėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) kabinete, apytikriai pusės metro atstumu nuo metalinės spintos, kuomet D. Č. jam pirmą kartą smogė į krūtinę, pademonstravo, kaip jis po šio smūgio atsitrenkė į šią spintą. Taip pat manekeno pagalba parodė, kaip po antrojo D. Č. jam suduoto smūgio į krūtinę jis pargriuvo ant nugaros, parodė, į kurią kūno vietą jam abu kartus smūgiavo D. Č. (b. l. 18-21). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir akistatos su D. Č. metu, paaiškindamas, kad po pirmojo D. Č. suduoto smūgio, kuris buvo labai netikėtas, jis atsitrenkė į sekretorės kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusią aukštą metalinę spintą, o po to, kai D. Č. jį pasitraukė už pečių ir dar kartą trenkė į krūtinę, jis nugriuvo ant grindų (b. l. 69-72). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. B. dar kartą patvirtino, kad 2008 m. gruodžio 23 d. apie 9.20 val., Šiaulių miesto apylinkės teisme jam, D. Č. ir M. Č. nuėjus į teismo posėdžių sekretorės J. M. kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiimti teismo šaukimų į kitą posėdį ir jam (S. B.) paprašius, jog M. Č. perduotų savo mamai, kad pastaroji jam paskambintų, netikėtai pajuto smūgį ir atsitrenkė į kabinete stovėjusią metalinę spintą. D. Č. jam šaukė, kad jis neturi teisės nei žodžiu, nei veiksmu lįsti prie M. Č.. Jam (S. B.) pasakius „D., ką tu darai“, D. Č., pasistatęs jį šiek tiek į šoną, smūgiavo antrą kartą, po ko jis, t. y. S. B., nugriuvo. Atsakydamas į prokuroro klausimą, nukentėjusysis patvirtino, kad jam smūgiavo D. Č., nes be pastarojo šalia jo kabinete niekas nestovėjo. Kabinete tuo metu be jo ir D. Č. dar buvo posėdžių sekretorė J. M. ir M. Č.. D. Č. jam (S. B.) sudavė į kairiąją krūtinės pusę (b. l. 185-187). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai, todėl abejoti jais kolegija neturi pagrindo.

Iš liudytojos J. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (šie parodymai ištirti teisme) matyti, kad 2008 m. gruodžio 23 d., po teismo posėdžio, vykusio Šiaulių miesto apylinkės teisme, ji, S. B., M. Č. ir D. Č. apie 9.20 val. užėjo į (duomenys neskelbtini) kabinetą teismo šaukimų kitam posėdžiui. Ji atsisėdo spausdinti šaukimų prie darbo stalo, tuo metu M. Č. stovėjo šalia jos, S. B. atsistojo kabinete prie aukštos metalinės spintos, o šalia S. B. atsistojo D. Č.. Spausdindama teismo šaukimus ji išgirdo trenksmą į metalinę spintą ir pamatė, kad į ją yra atsitrenkęs, t. y. atsirėmęs, S. B.. Tuo metu susiūbavo ant minėtos spintos padėtas magnetofonas. Prieš trenksmą į metalinę spintą ji girdėjo, kaip S. B. ramiu tonu paprašė M. Č., kad šis perduotų savo mamai, jog pastaroji jam paskambintų, taip pat girdėjo, kaip D. Č. piktu tonu pasakė S. B., kad šis neturi teisės nei žodžiu, nei veiksmu liestis prie jo vaiko. Nusisukusi paimti iš spausdintuvo šaukimus, ji kabinete girdėjo bendrą triukšmą, o atsisukusi pamatė S. B. gulintį ant žemės. Nors pačių smūgių sudavimo ji nematė, tačiau suprato, kad S. B. atsitrenkė į spintą ir pargriuvo ant žemės dėl D. Č. veiksmų, nukreiptų prieš S. B., kadangi D. Č. buvo įsiaudrinęs, jo balso tonas buvo sarkastiškas, o S. B. jai atrodė ramus (b. l. 22-23). Šiuos savo parodymus liudytoja J. M. patvirtino akistatos su D. Č. metu, ir papildomai nurodė, jog S. B. griūnant trenksmas buvo toks, kad ji pamaniusi, jog ir apačioje esančiame kabinete turėjo girdėtis, to, kad S. B. būtų gražiai atsigulęs, nebuvo (b. l. 75-78). Teisiamajame posėdyje liudytoja J. M. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, o atsakydama į kaltinamojo klausimą paaiškino, jog S. B., sakydamas berniukui (M. Č.) „tegul tavo mama man paskambina“, galėjo permesti koją ant kojos, bet „judėjimo negalėjo būti“ (b. l. 187-188).

Liudytojas M. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė (parodymai ištirti teisme), kad 2008 m. gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, jis, jo dėdė D. Č. ir S. B. po Šiaulių miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio, nuėjo pas sekretorę į kabinetą pasiimti teismo šaukimų. Jiems būnant kabinete, S. B. paprašė, kad jis, t. y. M. Č. perduotų savo mamai, jog ji jam paskambintų. Kadangi jam ir D. Č. einant iš kabineto S. B. stovėjo ant „kelio“, todėl D. Č. pastarąjį pastūmė rankomis ar ranka. Jis matė, kaip S. B. nugriuvo ant grindų nukrisdamas ant nugaros. Paaiškino nežinantis, kodėl D. Č. pastūmė S. B., o ne paprašė jo, kad šis pasitrauktų (b. l. 25-26). Teisiamajame posėdyje M. Č. parodė, kad po to, kai S. B. paprašė jo perduoti savo mamai, kad ši jam paskambintų, D. Č. susiraukė, paėmė S. B. už apykaklės, patraukė nuo savęs ir S. B. kažkaip atsitrenkė į spintą, nuo kurios pradėjo kristi daiktai, kuriuos D. Č. gaudė. Taip pat patvirtino aplinkybę, kad S. B. nugriuvo kabinete ant žemės, tačiau kaip tai įvyko nurodė negalintis paaiškinti (b. l. 188-189).

Liudytojas K. U. teisme nurodė paties įvykio nematęs, tačiau iš savo pusseserės L. D. sužinojęs, jog pastarajai kalbantis su S. B., šis pasakęs, kad po teismo posėdžio jis kabinete stovėjo prie durų, o D. Č. – prie spintos, D. Č. lyg dėl to, kad negalėjo praeiti, jį, t. y. S. B. stumtelėjo, jis paslydo ir nugriuvo susipynus kojoms (b. l. 189).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo medicinos specialisto 2009 m. balandžio 2 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. B. padarytas sužalojimas – poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje, sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2008 m. gruodžio 23 d. apie 9.30 val. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus kairę krūtinės ląstos pusę, sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. Taip pat konstatuota, kad S. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 12).

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas H. Daujotas patvirtino 2009 m. balandžio 2 d. specialisto išvadą, kad S. B. buvo padarytas sužalojimas – poodinė kraujosruva kairėje krūtinės ląstos pusėje, šis sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu įvykio laiku, jis galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu, kuo gali būti kumštis ar delnas, paveikus kairę krūtinės ląstos pusę, sužalojimas pagal lokalizaciją griuviminei traumai nebūdingas (b. l. 190).

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl D. Č. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apelianto teiginys, kad šioje byloje jis buvo apkalbėtas, yra deklaratyvus, jo nepatvirtina jokie duomenys, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

n utaria:

atmesti nuteistojo D. Č. apeliacinį skundą.